Naujienos

Pasipriešino VSTT užmojams plėsti Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribas ir griežtinti saugojimo režimą

Šį pirmadienį (2014-05-12) 13.00 val. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje (Bažnyčios g. 4, Kaišiadorys), II aukšto Mažojoje salėje  vyko viešas susirinkimas  tarp maždaug 40-ies žemės ir miško savininkų, Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkų ir tarnautojų, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) užsakymu parengusių Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų ir tvarkymo planų projektus.

VĮ Valstybės žemės fondo (VŽF) Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus inžinierius Vidmantas Razgūnas pristatė susirinkusiesiems projektų sprendinius, kurių  esminiai: keisti Strošiūnų kraštovaizdžio draustinio ribas, padidinant šios saugomos teritorijos plotą  60-75 ha ir saugojimo režimo šioje saugomoje teritorijoje sustiprinimo.  Gyvenamajai aplinkai buvo siūloma rekomenduoti laikytis etnografinių elementų, o dėl šio kraštovaizdžio draustinio teritorijoje esančių miškų, tai projektų rengėjai nusprendė, kad galimai per daug kertama (dauguma miškų III-ios gr.), neva atsirado pavojus miegapelei, tritonams, kai kurioms žolėms ir erozijos pavojus, todėl siūloma dalyje miškų griežtinti ūkininkavomo apribojimus ir keisti į  II-ą grupę.

Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Marijonas Bernotavičius piktinosi, kad tik prieš du mėnesius urėdija suderino naująjį miškotvarkos projektą, o apie VSTT planus nieko nežinojo, taipogi konstatavo, kad Strošiūnų kraštovaizdžio draustinyje miegapelė jau negyvena, matomai sengirė jai netinka.

Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) Valdybos narys miškininkas Justas Budriūnas atkreipė dėmesį į tai, kad minėti plotai neatitinka erozijai palankių sąlygų, - nėra skardžių ir šlaitų statesnių nei 15 laipsnių. Miško savininkas miškininkas Romualdas Cicenas stebėjosi, kaip jo miško valdoje projekto rengėjai  galėjo inventorizuoti Europos Bendrijos svarbos tikslinę miško buveinę "9050 Žolių turtingi eglynai", jei  valdoje nėra nė vieno eglynų sklypelio. 

Taipogi organizatoriai neturėjo jokių ekonominių paskaičiavimų kiek kainuos mokesčių mokėtojams  kompensacijos žemės ir miško savininkams dėl nuostolių už planuojamus įvesti naujus ūkininkavimo apribojimus ir kokią neigiamą įtaką padarys šie apribojimai pačioms saugomoms gamtos vertybėms.

Visi dalyvavę miško savininkai pateikė raštiškus pasiūlymus nekeisti miškų grupės iš III-ios į II-ą; jie su tuo nesutinka.

Su Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio ribų planu susipažinti galima nuorodose žemiau:
Aiškinamasis raštas	Grafinė dalis
Su Strošiūnų valstybinio kraštovaizdžio draustinio tvarkymo planu susipažinti galima nuorodose žemiau:
Aiškinamasis raštas	Grafinė dalis

Paaiškinimas: Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti ypač raiškų unikalios stipriai eroduotos moreninės pakilumos kraštovaizdį. Draustiniai - saugomos teritorijos, įsteigtos tam, kad jose būtų išsaugotos moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingos gamtos, kultūros vietovės, jose esančios gamtos ir kultūros paveldo vertybės, kraštovaizdis, augmenijos ar gyvūnijos rūšių įvairovė bei būtų užtikrintas jų išlikimas. Skirtingai nei rezervatuose, draustiniuose ūkinė veikla nenutraukiama, tik apribojama, taip pat leidžiamas žmonių lankymasis. Draustiniai būna valstybiniai, savivaldybių bei esantys valstybiniuose parkuose ar biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose. Draustiniai skirstomi į gamtinius, kultūrinius ir kompleksinius.

Lietuvosmiskai.lt inf.