Naujienos

Dar kartą apie miško kelių tvarkymą.

Bėda dėl netvarkomų vietinių kelių yra svarbi, aktuali ir tikrai ją reikia spręsti. Tačiau, ne emocijomis ir kosmetiniais pasiūlymais, o iš esmės spręsti pagrindines priežastis. Dabar gi, manytume, ūkininkų teikiami siūlymai nėra esminiai. LMSA ne kartą ir ne du kėlėme šiuos klausimus visais lygiais, siūlydami konkrečius sprendimus.  

Trumpas komentaras reaguojant į paskutines iniciatyvas.

1) Informacija apie Miško kirtimo leidimus SENAI laisvai prieinami bet kam, ne vien savivaldybėms, tereikia atsidaryti nuorodą: http://www.amvmt.lt/kirtleidimai/default.aspx

2) Ką duos papildomas medieną vežančiųjų išsiųstas informacinis pranešimas apie ketinimą vežti medieną savivaldybėms? Jei, kaip teisingai rašoma aiškinamąjame tekste, dalis savivaldybių net polaidžio metu nesugaba savivaldybės direktoriaus įsakymo surašyti bei paskelbti, kad toje savivaldybės teritorijoje yra nustatytas laikotarpis, kurio metu ypatingai didelė vietinės reikšmės vidaus (miško) kelių sugadinimo tikimybė. Iki šiol teikia tokius pranešimus seniūnijoms. Ar domėjotės, kiek seniūnų ar seniūnijų darbuotojų bent atsidaro tuos dabar pateikiamus pranešimus?

Problemos, kurias reikia būtinai spręsti:

1) Bešeimininkų vidaus (miško) kelių (kurie nepriklauso konkrečiam žemės savininkui, bet jų neprisiima tvarkymui nei savivaldybės, nei valstybinė miškų urėdija VMU) tinklo inventorizavimas ir priskyrimas konkrečiai už juos atsakingai institucijai, atitinkamai skiriant būtiną finansavimą tų kelių priežiūrai. Būtent šie keliai yra blogiausios būklės, nes greta esančių valdų savininkai teisiškai negali reguliuoti pravažiuojančio krovininio transporto, o tam turinčios teisę valdiškos institucijos kratosi atsakomybės. Būtina priskirti, kuris bendrai naudojamas vidaus kelias priskirtas savivaldybei, kuris VMU. Nes teoriškai visi miško keliai Miškų įstatymu pavesti tvarkyti VMU, tačiau tik urėdijai priskirti. O per privačius miškus einančius kelius tvarko tik tada, jei toks kelias su profiliu, žvyro danga ir pan. Kiek tokių yra?? Vienetai. Juo labiau, kad iš visų ūkininkaujančių kaime vieninteliai miškų savininkai yra apmokestinti vieninteliu tokiu ES šalyse 5 proc. mokesčiu nuo galutinės pardavimo kainos už parduotą medieną ir nenukirstą mišką. Tačiau surinkti pinigai per Aplinkos ministerijos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą yra skiriami tik urėdijai (VMU), o ta tvarko tik tuos kelius, kurie atitinka aukščiau įvardintus reikalavimus ir yra įtraukti į tvarkomų kelių sąrašą. Tad didžioji dalis paprastų gruntinių keliukų iš viso netvarkomi. Be to, miško savininkai, miško darbų rangovai, medieną transportuojantys negali naudoti „žalio“ dyzelino, moka pilną akcizą, pilnus mokesčius už transporto priemones ir leidimus kroviniams vežti. Visi tie mokesčiai turi nueiti kelių tvarkymui, iš kurių apie pusę per Kelių priežiūros plėtros programą skiriama keliams, ir dalis jų nueina vietiniams keliams (iš kurių maža dalis- miško ir saugomų teritorijų keliams). Bet pinigai iš šios programos pervedami VMU ir yra naudojami išimtinai valstybinių miškų keliams tvarkyti ir prižiūrėti... Kaip jums tokia tvarka?? O kiek iš sumokėtų bendrai mokesčių, kurie per Kelių priežiūros plėtros programą skiriama savivaldybėms vietiniams keliams tvarkyti yra panaudojama vietiniams miško keliams tvarkyti?? Suma artima nuliui, spėju… Taip kad mokesčiais miško savininkai jau du kartus apmokestinami tam pačiam tikslui, o keliai vis vien netvarkomi. Nes nesiimama spręsti problemos iš esmės. O tik paviršutinė imitacija bei politikavimas.

2) Adekvataus finansavimo skyrimas vietinių (miško) kelių priežiūrai ir tvarkymui už tai atsakingai institucijai. Viešas paskelbimas- kurie keliai priskirti tvarkomiems (kad nebūtų piktinamasi dėl kiekvienos savavališkos provėžos ) ir kas atsakingas. Kompensavimas žemės/miško savininkui, kuris suremontavo ir sutvarkė bendro naudojimo vietinį kelią.