Naujienos

Europos Audito Rūmai įvertino ES miškų strategijos 2014–2020 įgyvendinimą

Įvertinus ES 2014–2020 m. ES Miškų strategiją ir pagrindines ES politikos kryptis šioje srityje, š.m. spalio 4 d. paviešintoje specialioje Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaitoje nurodoma, kad pasiekti rezultatai yra teigiami, tačiau riboti. Per pastaruosius 30 metų miškų plotas ES padidėjo gan ženkliai. Nors miškų plotas ir žemės ūkiui naudojamas plotas yra beveik tokie patys, miškininkavimui skiriamas ES finansavimas nykstamai mažas (mažiau nei 1 % BŽŪP biudžeto). Daugiau dėmesio turi būti skiriama įgyvendinamų miškininkystės priemonių poveikiui biologinei įvairovei, klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos.

ES turi beveik 180 milijonų hektarų miškų ir kitos miškingos žemės, kurie užima ~45 % viso jos žemės ploto. Eurostato duomenimis, 1990–2020 m. ES miškų plotas padidėjo 10,2 milijono hektarų [1]. ES miškai turi daug funkcijų ir yra naudojami aplinkos, ekonominiais ir socialiniais tikslais (žr. 1 diagramą). Privatiems savininkams priklauso 60 % ES miškų, o 2017 m. bendrosios miškininkystės produkcijos, įskaitant medienos ruošos veiklą, vertė sudarė daugiau kaip 55 milijardus eurų.

Miško plotų finansavimas iš ES biudžeto yra daug mažesnis nei žemės ūkio finansavimas, nors miškų plotas ir žemės ūkiui naudojamas plotas yra beveik tokie patys. Miškininkystės sektoriui skiriamas ES finansavimas sudaro mažiau nei 1 % BŽŪP biudžeto; jis skirtas išsaugojimo priemonėms ir miško plotų sodinimui ir atkūrimui remti. 90 % ES miškininkystės sektoriaus finansavimo skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).

2017 m. Komisijos atliktame miškininkystės priemonių vertinime [14] padaryta išvada, kad kaimo plėtros paramos miškams poveikis iš esmės buvo teigiamas ir galėtų labai prisidėti prie ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos. Ji nustatė, kad parama miškams daromos žalos prevencijai ir atlyginimui turėjo didžiausią poveikį 2007–2013 m. laikotarpiu, paremiant maždaug 10 milijonų hektarų (5% ES miškų). 2007–2013 m. laikotarpiu parama miško apželdinimui buvo panaudota pasodinti 287 490 hektarų naujų miškų (apie 0,2% ES miškų).

Auditoriai daro išvadą, kad kaimo plėtros priemonės turi nedidelį poveikį miškų biologinei įvairovei ir atsparumui klimato kaitai iš dalies dėl nedidelių išlaidų miškams (3 % visų faktinių kaimo plėtros išlaidų) ir priemonių koncepcijos trūkumų. Vien tik miškotvarkos plano, kuris yra sąlyga gauti EŽŪFKP finansavimą, buvimas suteikia ribotą patikinimą, kad finansavimas bus skirtas aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai. Be to, remiantis bendra ES stebėsenos sistema neįvertinamas miškininkystės priemonių poveikis biologinei įvairovei ar klimato kaitai.

Specialioji EAR ataskaita 21/2021: Biologinei įvairovei ir kovai su klimato kaita ES miškuose skirtas ES finansavimas. Rezultatai teigiami, tačiau riboti.

Europos Komisijos 2021-09-14 atsakymai į specialiąją EAR ataskaitą [čia...>>>] 

Pastaba: šiuo metu Lietuvos Valstybės kontrolė atlieka du veiklos auditus, susijusius su aptariama tema:

> Gamtinės aplinkos būklės vertinimas

> Lietuvos miškų išteklių naudojimas