Naujienos

17.01 val.
S V A R S T Y T A :

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-958 (pateikimas)  Pranešėjas – ūkio ministras K.Daukšys

Klausė Seimo nariai: V.Rinkevičius, E.Pupinis, A.Skardžius, N.Steiblienė, V.Navickas.
            Dėl balsavimo motyvų kalbėjo Seimo nariai: V.Rinkevičius, A.Kubilius.
Užsiregistravo 62 Seimo nariai (17.14 val.)

            Balsuota, ar pritarti šiam projektui po pateikimo: už - 29, prieš - 9, susilaikė 24. Nepritarta.

   Kalbėjo Seimo narys A.Skardžius (pasiūlė šį projektą atmesti).

Užsiregistravo 64 Seimo nariai (17.17 val.)

Alternatyvus balsavimas: už siūlymą šį projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti balsavo 38, už siūlymą atmesti – 26. Pritarta pirmajam siūlymui.

N U T A R T A :  Grąžinti projektą Nr.XP-958 iniciatoriams tobulinti.
..........................

Ištrauka iš Seimo posėdžio stenogramos:

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr.XP-958 (pateikimas)

Dabar yra du teisės aktų projektai, kuriuos taip pat teikia Vyriausybė, kuruojanti yra Ūkio ministerija. Eilės tvarka darbotvarkės 12 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas, registracijos Nr.XP-958. Pateikimo stadija. Ūkio ministrą Kęstutį Daukšį kviečiu į tribūną. Pone ministre, žodis jums.

K.DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, tikiuosi, ilgai neužtruksime. Sveikinu su artėjančiomis šventėmis ir noriu pateikti nutarimą, kuriuo nutarimą dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje tenka pripažinti netekusiu galios.

2002 m. gegužės 30 dieną Lietuvos Respublikos Seimas pripažino celiuliozės gamyklos statybą Lietuvoje valstybinės svarbos projektu. Buvo vykdomi tam tikri darbai ir ieškoma investuotojų. Bet šių metų birželio 1 dieną Strateginio planavimo komitete buvo nuspręsta, kad netikslinga statyti tokį fabriką, nes trūksta medienos žaliavos, todėl pavesta Aplinkos apsaugos ir Ūkio ministerijoms parengti tam tikrą projektą, kurį šiandien teikiu, – „Dėl celiuliozės gamyklos statybos Lietuvoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkui. Lakoniškas pateikimas išprovokavo 5 Seimo narius klausti. Eilės tvarka – R.Rinkevičius pirmasis.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū, vicepirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas nevienareikšmiškai yra priimamas Lietuvoje ir tarp verslo, ypač tarp miškininkų. Neseniai Aplinkos apsaugos komitete svarstėme privačių miškų problemas, jų plėtrą. Aš klausiau Privačių miškų asociacijos prezidento, kitų dėl to, ir jie visi buvo už tai, kad toks fabrikas būtų. Valstybinių miškų atstovai, mokslo visuomenė irgi pasisako už šio fabriko statybą, bet jie bijo. Sako: „Mes negalime sakyti garsiai“. Tai pasakykite garsiai, viešai, pasakykite tai. „Mes einame pareigas ministerijoje, mes nenorime rizikuoti savo karjera, savo darbu“. Nulenkę galvas, nenoriu vartoti to žodžio, tyliai laukia, kas bus. Jeigu mes norime tapti amžinai miško žaliavą eksportuojančia šalimi, nes mūsų uostas…

PIRMININKAS. Prašau formuluoti klausimą.

V.RINKEVIČIUS. …užverstas žaliava, rąstais. Netgi Baltarusija uždraudė eksportuoti neperdirbtą medieną, o mes norime geriau vežti. Estija stato fabriką. Nemanau, kad jie yra kvailesni už mus. Ministre, jeigu nuo „dūšios“, ranką pridėjęs prie širdies…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimas.

V.RINKEVIČIUS. …ar galėtumėte pasakyti, kad mes darome klaidą? Kokia jūsų nuomonė?

K.DAUKŠYS. Aš iš tikrųjų negaliu daryti įtakos nei valstybinių miškų žmonėms, nei privačių miškų žmonėms, nes miškai nėra pavaldūs Ūkio ministerijai. Bent man galėtų pasakyti tuos dalykus, jeigu kas nors nuogąstauja. Iš tikrųjų žaliavinės medienos poreikis 2010 metais yra 7,8 mln. kubinių metrų, o gamyba Lietuvoje yra 6,5 milijonai. Vadinasi, natūraliai 1 mln. 300 tūkst. kubinių metrų trūktų. Matyt, tai ir buvo Strateginio komiteto pagrindinis argumentas, dėl kurio celiuliozės fabriko atsisakė.

PIRMININKAS. Dėkui. Kitas klausia E.Pupinis. Prašom.

E.PUPINIS (TSF). Gerbiamasis ministre, vis dėlto, tarkime, tas nutarimas… Neįsivaizduoju, kodėl toks noras jį panaikinti. Tegul jis gal ir būna, bet iš esmės tas nutarimas pasako, kad Lietuvoje celiuliozės gamyklai „ne“. Galbūt kur nors kitoje vietoje jis atsiras. Apeliuoti į tai, kad čia trūksta miškų ir panašiai…

Žinome, kad medieną galima ir atsivežti, todėl kaip jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, ar būtina priimti mūsų nutarimą dėl naikinimo to nutarimo, kuris netrukdo gyventi?

K.DAUKŠYS. Šitas nutarimas nepasako celiuliozės fabrikui ne. Šitas nutarimas pasako, kad tai nėra valstybinės reikšmės objektas. O jeigu verslininkai norėtų celiuliozės fabriką statyti, tai normaliai suderintų ir statytų, kur jiems patinka. Aš nematau, kad yra užkertamas kelias, tiesiog valstybė mato, kad šiandien tai nėra prioritetinis projektas.

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A.Skardžius.

A.SKARDŽIUS (NSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jei pamenate, kai jūs tapote ministru, pirmą dieną aš jums tą klausimą uždaviau. Ačiū, kad jūs jau subrendote naikinti ketverių metų Seimo darbą. Tai antrasis Seimo nutarimas po „Mažeikių naftos“ pripažinti valstybinės svarbos objektu … projektu ir štai jūs dabar naikinate tą mūsų projektą. Jokių argumentų išdėstyta nėra. Paprasčiausiai premjeras turbūt suklaidino, nežinau, ką, bet mokslo žmonės kalba apie tai, kad milijonas kubinių metrų medienos, kurią dabar popiermalkių pavidalu eksportuojame pusvelčiui į užsienio valstybes, niekada netiko ir netiks baldams gaminti, o drožlių skiedras, popiermalkes naudoti plokščių gamybai, kaip ir naudoti jas kurui, yra ir bus per didelė prabanga. Tai tiesiog yra nusikaltimas mūsų ištekliams, tai yra ne „Mažeikių nafta“, tai yra mūsų ištekliai, kuriuos mes pusvelčiui paverčiame į nieką. Estai devynis kartus eksportuoja (…) medienos daugiau už mus, latviai tris kartus daugiau. Ar jūs nemanote, kad , teikdamas šį nutarimą, padarysite didžiulę žalą užkirsdamas kelią mums, kaip miškų šalies gyventojams, racionaliai naudoti savo išteklius, t.y. mišką. To miškininkai trokšta. Kodėl jūs elgiatės prie jų valią?

K.DAUKŠYS. Aš dar kartą sakau, kad miškininkai savo valios tikrai man nepareiškė ir ministerijos jos nežino. Pirma. Antra. Yra Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto nutarimas. Trečia. Jūs žinote, kad brangsta tiek dujos, tiek nafta, ir mes dabar kalbame apie tai, kad kūrensime medieną ir auginsim žilvičius, kad kūrentume medieną. Tai klausimas yra paprastas, tos medienos atliekos … sueis visos į krosnis ir tai bus irgi geras dalykas. Ar mes jas vešim iš kur nors kitur?

PIRMININKAS. Ačiū. Klausia N.Steiblienė. Prašau.

N.STEIBLIENĖ (NSF). Aš labai atidžiai perskaičiau jūsų pasirašytą aiškinamąjį raštą ir atkreipiau dėmesį į tokius momentus.

PIRMININKAS. Prašau kalbėti garsiau.

N.STEIBLIENĖ. 2002 m. buvo paskaičiuota, vyko jau netgi susitikimai su tam tikrais investuotojais, buvo kuriami planai kurti šitą įmonę ir staiga, praėjus trejiems metams, kažkas susigriebė, kad iš tikrųjų neužteks žaliavos Lietuvoje. Labai keista, koks yra valstybinis mąstymas. Pirmiausia parengiamas projektas, pasamdomi užsieniečiai tą projektą išnagrinėja, pasako, kad yra viskas gerai, randami investuotojai, jų buvo nemažai, netgi rusai pageidavo kurti bendrą įmonę ir netgi prie celiuliozės ir popieriaus, ir staiga po trejų metų kažkam šauna į galvą, o gal neužteks mums žaliavos. Tai kokia čia valstybinė politika? Ši vieta man kelia … aš netikiu, kad taip buvo. Vadinasi, yra kažkokių kitų priežasčių, dėl ko mes vėl turime keisti šitą nutarimą.

K.DAUKŠYS. Aš norėčiau pasakyti, kad investuotojų gal buvo nemažai, galų gale liko vienintelis rusų koncernas „Deko“. Antra. Iš tikrųjų negaliu atsakyti, kas buvo 2002 m., ponia Nijole, jūs geriau žinote, jūs buvote Seime, aš dar nebuvau. O dabar aš remiuosi duomenimis, kuriuos turiu ir kuriuos matau prieš savo akis. Ar buvo suklysta tada skelbiant valstybinės reikšmės projektu, ar nebuvo suklysta, – aš ne ekspertas, šito tikrai negaliu pasakyti.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V.Navickas. Prašau.

V.NAVICKAS (VLF). Gerbiamasis ministre, iš tiesų nuo 2002 m., kai priimtas Seimo nutarimas, praėjo nelabai daug laiko, ir situacija tiek Lietuvos rinkoje, tiek pasaulinėse rinkose nepasikeitė iš esmės, kad būtų galima priimti kitokį sprendimą. Vienintelis teikiamo nutarimo projekto aiškinamajame rašte argumentas yra sudaryti palankesnes sąlygas medienos perdirbimo įmonėms. Taigi nutarime siūloma tam tikra prasme suteikti papildomas galimybes vienos rūšies, vienos srities įmonėms. Ar jūs nemanote, kad celiuliozė perspektyviu požiūriu, einant į tarptautines rinkas, taip pat svarbus produktas, palyginti su tekstilės gaminiais ar net mašinų gamybos gaminiais, kurie gali užgesti Lietuvoje? Šis produktas turi perspektyvą. Jūsų argumentai, kad neskelbiamas valstybinės reikšmės objektu kaip tik šis projektas, o turgavietės yra valstybinės reikšmės objektas, ar nedaroma esminė klaida?

K.DAUKŠYS. Manyčiau taip. Pirmiausia, per laiką nuo 2002 iki 2005 metų iš tikrųjų rinkos pasikeitė. Jeigu žinote, medienos apdirbimo ir baldų pramonė Lietuvoje labai sustiprėjo. Jinai sunaudoja vis daugiau žaliavos. Šito paneigti negalime.

Antra. Iš tikrųjų šiuo metu antra banga ateina, tai yra žaliavos vartojimas, atliekų ir visų pjuvenų vartojimas kūrenimui ir šilumos gamybai. Taigi irgi yra visiškai pasikeitusi situacija. 2002 m., ko gero, apie tai niekas net nekalbėjo.

Trečia. Aš neneigiu, kad celiuliozės fabrikas irgi yra geras fabrikas, bet nematau, kad tai yra pagrindinis dalykas, toks svarbus valstybei dalykas, kurį reikėtų dabar (…) atskirai.

PIRMININKAS. Ačiū. Galite luktelėti, gerbiamasis ministre, kol Seimo nariai išsakys motyvus. Vienas už, vienas prieš. V.Rinkevičius – nuomonė prieš.

V.RINKEVIČIUS (VLF). Ačiū. Man nelabai suprantami mūsų valstybės prioritetai. Gariūnus paskelbėme valstybinės reikšmės objektu, o celiuliozės fabriko statyba lyg ir nelabai svarbu. Celiuliozės fabriko statyba, ir ne tik celiuliozės, popieriaus gamyba duotų iki 3% bendrojo vidaus produkto visai šaliai, sukurtų 10 tūkst. darbo vietų kaime, atokiausiuose kaimo vietose, kur žmonės šiandien bedarbiai, o žaliava pūna. Pagal dabartinę kainą, kai transporto kainos eksporto bendroje kainoje sudaro daugiau kaip pusę, tai, aišku, už tokią kainą neapsimoka tos popiermedžių žaliavos ir ruošti. Jeigu mes padidintume, dvigubai išaugtų kaina, jeigu būtų apdirbimas vietoje, iš karto padidėtų gamyba absoliučiai kitoms sritims: ir kūrenimui, ir kitoms. Netrukdant, faktiškai jos nekonkuruoja šitos… Čia yra atskiros sritys, visiškai atskiros, atskiri fragmentai šitos rinkos. Tai aš vis dėlto siūlau nepanaikinti šito nutarimo ir palikti jį galioti, ir valstybei ieškoti galimybių, aš nesakau, kad valstybė turi finansuoti, tačiau sudaryti sąlygas šitiems investuotojams reikia. Siūlau palikti galioti šį nutarimą.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonę už – A.Kubilius.

A.KUBILIUS (TSF). Kadangi Vyriausybė ir ministras siūlo naikinti celiuliozės fabriką kaip valstybinės svarbos projektą, aš noriu tam visiškai nuoširdžiai pritarti, nes aš manau, kad Lietuvos valstybėje tiktai Gariūnai gali turėti tokį valstybinės reikšmės statusą. Jokios celiuliozės ir jokie kitokie fabrikai tikrai tokio statuso negali turėti. Ir svarbiausia, taip pat ir dėl to, kad tiktai Gariūnai parėmė Darbo partiją ir socialdemokratus, o aš negirdėjau, kad kokie nors celiuliozės fabriko planuotojai būtų parėmę kokią nors iš valdančiosios koalicijos partijų. Kol to nėra padaryta, tai negalima net ir pretenduoti į kokius nors valstybinės svarbos projektus. Aš siūlau tikrai pritarti Vyriausybei, kad galų gale tie celiuliozės projektuotojai suprastų, ką reikia daryti. Nes Gariūnai parodė aiškų pavyzdį, o kol to nėra pasiekta, tai net yra įžeidimas Lietuvos valstybei, kiek galima čia tiems celiuliozės projektuotojams dar toliau taikyti valstybinės svarbos statusą.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš manau, kad kaip tik tokie žodžiai ir liks stenogramoje. O dabar, kolegos, turime pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo projekto, ar pritariame jam po pateikimo? Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Balsavimo rezultatai: 29 – už, 9 – prieš, 24 susilaikė. Nepritarta po pateikimo. Celiuliozės fabriko idėja gyva.

Kolegos, turime apsispręsti, kaip elgsimės su Vyriausybės pateiktu nutarimo projektu. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame? A.Skardžius – dėl vedimo tvarkos.

A.SKARDŽIUS. Siūlau tą projektą atmesti. Iš tiesų arba reikėtų kartu svarstyti tokius projektus kaip Gariūnai (visiškai tam pritariu), arba reikia atmesti ir ieškoti investuotojo, kas buvo daroma per tuos ketverius metus. 3 mlrd. sąmatinės vertės projektui buvo siuntinėjamos „špargalkės“ nors ir į 90 šalių. Aš buvau ministerijoje sudarytos Vyriausybės darbo grupės narys ir žinau, kaip buvo ieškoma investuotojo. Kai atsirado normalus investuotojas, sukilo pramonė, kuri tikrai neturi ko bijoti, nes pabrangs darbo jėga, kuri šiandien koncentruojasi miško pramonėje. Aš nežinau, ko mes siekiame – ar kokio nors nacionalinio intereso, ar žiūrime remdami Gariūnus?

PIRMININKAS. Taip, kolegos, alternatyvus balsavimas. Procedūrinis klausimas, dėl jo motyvai nėra išsakomi. Kolegos, paklausykite, kad būtų aišku, dėl ko balsuosime. Susilaikančiųjų balsai nebus skaičiuojami. Balsavimas už reiškia pritarimą grąžinti tobulinti, balsavimas prieš reiškia pritarimą, kad būtų atmestas. Kolegos, išsakykite savo nuomonę alternatyviai balsuodami dėl to, koks tolesnis šio teisės akto likimas.

38 pasisakė už tobulinimą, 26 – už įstatymo atmetimą, tiksliau, nutarimo projektą nuspręsta grąžinti iniciatoriams tobulinti.