Naujienos

*Aplinkos ministerija informuoja: "Nuosavybės teisės į miško parkus galėtų būti atkurtos tik tiksliniam naudojimui"

2006 m. vasario 10 d.

Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktoriaus Valdo Vaičiūno, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisos, sudarančios galimybes atkurti nuosavybės teises į miško parkams priskirtus miškus, buvo parengtos, atsižvelgus į piliečių pareiškimus, kad pažeidžiamos jų teisės. Vyriausybė, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos gaudavo nemažai skundų, kad neatkuriamos nuosavybės teisės į miško parkams priskirtus miškus. Žmonės pageidauja susigrąžinti maždaug 700 ha tokių miškų. Šioms žemės grąžinimo problemoms spręsti prieš metus, praėjusį vasarį, Ministras Pirmininkas sudarė darbo grupę, kuri ir parengė įstatymo pataisų projektą.

Šiuo metu visi šalies miško parkai užima 44 tūkst. ha plotą, o miško parkai, į kuriuos atkurtos nuosavybės teisės, valstybinės miškų apskaitos 2005 m. sausio 1 d. duomenimis, – 7,7 tūkst. ha. Miško parkams priskirti miškai buvo grąžinami pagal 1999-2001 m. galiojusį Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą. Tačiau grąžinimas buvo sustabdytas 2001 m., kai Seimas priėmė šio įstatymo pataisas, pagal kurias miško parkai vėl buvo priskirti valstybės išperkamiems miškams. Pažymėtina, kad miško parkams priskirti miškai – tiek valstybiniai, tiek privatūs, privalo būti tvarkomi pagal nustatytus vienodus reikalavimus. Jiems taikomi labai griežti ūkinės veiklos apribojimai.

Aplinkos ministerijos požiūriu, kaip sakė Valdas Vaičiūnas, nuosavybės teisės į miško parkams priskirtus miškus galėtų būti atkuriamos tik ribotam tiksliniam naudojimui, užtikrinant šių miškų funkcinę paskirtį ir galimybę visuomenei jais naudotis. Tačiau neturėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į tuos miško parkus, kurie jau turi gerai išvystytą rekreacinę infrastruktūrą.

Aplinkos ministerija pasisako prieš bet kokias užmačias privatizuoti valstybinės reikšmės miškus, kurie sudaro pusę visų šalies miškų ploto, nes tai pažeistų visos visuomenės interesus ir neigiamai atsilieptų bendrai šalies miškų būklei. Todėl ji, priešingai tokiems siūlymams, atsižvelgė į visoje Europos Sąjungoje vyraujančias tendencijas ir inicijavo svarbių aplinkosauginiu bei rekreaciniu požiūriu miškų išpirkimą iš privačių miškų savininkų. Jau šiemet šiems tikslams planuojama skirti daugiau kaip 2 mln. litų miškų urėdijų ir valstybės biudžeto lėšų. Be to, Aplinkos ministerijos iniciatyva Vyriausybė numatė valstybinės reikšmės miškams priskirti likusius po žemės reformos valstybinius miškus, į kuriuos nėra pretendentų nuosavybės teisėms atkurti. Todėl valstybinės reikšmės miškų plotas mūsų šalyje ateityje turėtų tik didėti. 

Dėl kritikuojamų siūlomų pataisų, susijusių su nuosavybės atkūrimu saugomose teritorijose. Jos, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės, nekeičia dabartinės žemės nuosavybės grąžinimo saugomose teritorijose tvarkos, o tik aiškiau ir suprantamiau formuluoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatas, kurios dabar yra gana neaiškiai išdėstytos, todėl dažnai sunkiai suprantamos ne tik paprastam piliečiui, bet ir už žemės reformos eigą atsakingiems pareigūnams. Todėl buvo pasiūlyta 16 straipsnio 7 ir 8 dalis išdėstyti aiškiau ir įtraukti naujų nuostatų, kurios leistų sparčiau atkurti nuosavybės teises.

Viena iš siūlomų nuostatų – tai, kad piliečiams, kurių valstybiniuose parkuose ir draustiniuose turėti nuosavybės teise žemė ar miškas yra priskirti valstybės išperkamiems, gali būti perduodamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas toje pačioje kadastrinėje vietovėje, kurioje buvo piliečio nuosavybės teisėmis turėta žemė. Taip pat siūloma leisti valstybiniuose parkuose ir draustiniuose ūkininko ūkį įregistravusiems asmenims neatlygintinai perduoti laisvą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, besiribojančią su nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, taip pat namų valdų žemės sklypus jų naudotojams tokia pat tvarka, kaip ir kitose kaimo vietovėse, nepriskirtose saugomoms teritorijoms. Tai padėtų, Rūtos Baškytės žodžiais, sparčiau atkurti nuosavybės teises, neatlygintinai perduoti žemės sklypus piliečiams, kuriems iki šiol neatkurtos nuosavybės teisės ir kurie tikisi gauti žemę šalia turimų sklypų ar netoli savo gyvenamosios vietos. Taip pat siūloma patikslinti nuostatą, draudžiančią dalimis dalyti grąžinamus sklypus.

Žalieji prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo pataisai, kuria, pasak jų, siūloma keisti detaliojo planavimo principus. Šį įstatymą, kaip sakė Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Gintautas Tiškus, siūloma keisti ir papildyti siekiant teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesą padaryti aiškesnį, skaidresnį ir racionalesnį. Parengtas pataisų projektas nenumatė keisti nei pačios planavimo sistemos, nei planavimo darbų etapų, nei pagrindinių procedūrų reikalavimų. Siūlomi pakeitimai leistų paspartinti teritorijų planavimo dokumentų rengimo terminus.

Pagrindinis dokumentas rengti statybos ar kitokios veiklos projektus yra detalusis planas. Šių planų rengiama ypač daug. Reaguojant į nuolat besikeičiančius socialinius, ekonominius ir rinkos pokyčius, įstatymo projekte numatyta galimybė, jeigu planavimo organizatorius pageidauja, pradėti rengti detalųjį planą ir tada, kai numatomi jų sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinių, tačiau tik tuo atveju, jeigu sprendimą keisti bendrąjį ar specialųjį planą yra priėmusi šį planą tvirtinusi institucija. Bendrųjų ar specialiųjų planų sprendiniai keičiami ta pačia tvarka, kaip ir patys planai – turi būti atliekamos visos privalomos procedūros. Šiuo atveju, Gintauto Tiškaus žodžiais, detalieji planai gali būti tvirtinami tik nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus bendrųjų ar specialiųjų planų sprendinius, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad detalieji planai gali keisti bendruosius planus.

Šaltinis: www.am.lt