Naujienos
*LR1 „Gamta – visų namai“: rezervatuose jau reikia ir kirvio, ir pjūklo
| ||
![]() | ||
Į rezervatus mes jau įpratę žiūrėti kaip į vietoves, kuriose žmonių ūkinei veiklai, juo labiau kirviui, ne vieta. Steigiant rezervatus tai buvo kilnus ir sykiu iš pat pradžių klaidingas sumanymas. Žuvinto, kaip labai spalvingos gamtinės karalystės mirtis, iš esmės prasidėjo tada, kai jis buvo paskelbtas rezervatu, kai buvo uždrausta nuo amžių nusistovėjusi aplinkinių gyventojų ūkinė veikla. Žinoma, šiandien tų pašlapusių pievų, viksvynų ir per prievartą niekas nebešienautų, taigi krūmai valdas plėstų netrukdomi. Ir per porą trejetą dešimtmečių Žuvintas pavirstų labai didele bala, paskendusia krūmuose. Kažin ar tada ten turėsime patys kur akį paganyti ir svečiui parodyti. Jau aimanuoja ir kitų rezervatų darbuotojai. Kamanų rezervate yra natūralių pievų buvusiose sodybvietėse. Rezervato direkcija stengiasi jas išsaugoti, tačiau kasmet visų pievų nušienauti neįstengia. Vadinasi, jas irgi pasigrobs krūmynai, o paskiau – miškas. Opiausia Viešvilės rezervato problema – po krūmais dingstančios miškapievės ir laukymės. Žodžiu, žmonėms pasitraukus, visur reikia ir samdomų šienpjovių, ir miško kirtėjų. Štai dėl ko didžiausios rezervatų ir kitų saugomų teritorijų bėdos prasideda tą pačią dieną, kai pašalinamas labai svarbus pusiausvyros elementas – nuo amžių nusistovėjusi žmonių ūkinė veikla.
|