Naujienos
A.Gaižutis: Rūpinimasis mišku pasireiškia konkrečiais darbais
Gruodžio 5 d. Vilniuje vykusioje konferencijoje "Miškas-žmogui, žmogus- miškui" pagerbėme tuos, kurie kasdien rūpinasi savo miškais ir rodo, ką reiškia tikras atsakingas valdymas. Konkurso "Pavyzdingai tvarkoma pribati miško valda 2025" rezultatai dar kartą įrodė: stipriausia miško apsaugos jėga yra žmogus, kuris į mišką žiūri kaip į ilgalaikę vertybę, o ne vien kaip į išteklių.
Gerbiamieji,
Man didelė garbė šiandien pasveikinti jus visus šių metų konferencijoje, skirtoje vienam svarbiausių Lietuvos miškų ūkio klausimų: kaip stiprinti atsakingą, tvarią ir į ateitį orientuotą privačių miškų priežiūrą. Ypatingai džiugu matyti čia susirinkusius miškų savininkus, miškininkus, mokslininkus, valstybės institucijų atstovus ir partnerius, kurių visų indėlis reikalingas tam, kad miškas Lietuvoje būtų ne tik išteklius, bet ir ilgalaikis vertingas turtas patikimose rankose.
Šiandien tęsiame svarbią tradiciją – pagerbti pavyzdingai tvarkomas privačias miško valdas. Tai konkurso, kuris tapo visos šalies miškų kultūros simboliu, akimirka. Simboliu, jog atsakingas šeimininkiškumas nėra vien deklaracija, o reali, kasdienė veikla miške. Ir ši veikla prasideda nuo žmonių, kuriems miškas yra ne tik nuosavybė, bet ir svarbią istoriją nešantis palikimas, atsakomybė ateities kartoms.
Kontekstas – kur esame
Lietuva šiandien susiduria su reikšmingais aplinkosauginiais, ekonominiais ir politiniais iššūkiais. Miškai yra šių iššūkių centre: jie turi teikti ekosistemines paslaugas, saugoti biologinę įvairovę ir švelninti klimato kaitos pasekmes, užtikrinti vietinių žaliavų tiekimą, ir kartu likti stabilia gyvenamosios aplinkos dalimi bei augančios vertės turtu.
Tačiau dažnai pamirštama, kad visi šie tikslai tampa realybe tik tada, kai juos įgyvendina konkretūs žmonės – miškų savininkai, jų šeimos, bendruomenės, miškininkystės įmonės. Skambios politinės ambicijos ar emocingai reiškiamas aktyvizmas savaime neišsaugo miško. Mišką išsaugo ir gausina tie, kurie jį kasdien prižiūri: atkuria, šviesina, saugo nuo ligų, investuoja į infrastruktūrą, stebi ir SUPRANTA gamtos kaitą bei žino kaip tvarkytis su kylančiomis rizikomis.
Todėl turime būti labai atviri: tvari miškininkystė nėra ir nebus vien aplinkosauginiais įsipareigojimais. Tai taip pat ekonominė ir socialinė atsakomybė, kuriai realizuoti reikia laiko, žinių, pinigų ir aiškių, pastovių bei sąžiningų taisyklių.
Iššūkiai – emocinis fonas ir realybės
Šiandien miškų savininkai ir miškininkai dažnai atsiduriame emocingų diskusijų sūkuryje. Aktyvizmas, viešieji debatai ir politinė retorika neretai sukuria klaidinančius mitus apie miškų naudojimą. Tačiau būtent tinkamai, pavyzdingai tvarkomos valdos yra tikrasis atsakas į šiuos mitus.
Konkursas „Pavyzdingai tvarkoma privati miško valda“ jau seniai tapo daugiau nei formalus įvertinimas. Tai – mūsų miškų bendruomenės kultūros šventė. Tai akimirka, kai matome, kaip iš tikrųjų atrodo atsakomybė, rūpestis ir tvari miškininkystė. Nes pavyzdingai tvarkoma valda nėra tik gražiai nugenėti pakraščiai ar sutvarkyti želdiniai. Tai yra savininko požiūris, kuris sako: „Šis miškas man rūpi. Aš jį perduosiu geresnį, nei gavau.“Konkurso komisijos vertinimo rezultatai kalba patys už save: aiškios ribos, našūs medynai, prižiūrėti želdiniai ir žėliniai, darniai atliekami ugdomieji ir pagrindiniai kirtimai, rekreacinė infrastruktūra, savanoriškos biologinės įvairovės iniciatyvos. Tai yra profesionalumo ženklai. Tai yra tvarumo ženklai. Tai yra tikro, o ne deklaruojamo rūpesčio požymiai. Ir svarbiausia – tai daroma ne todėl, kad kažkas reikalauja. O todėl, kad savininkai žino: gerai prižiūrimas miškas yra jų atsakomybė šiandien ir ateičiai.
Viltis ir ateities kryptis
Matome ir daug optimizmo. Privačių miškų sektorius tampa vis brandesnis, labiau pasirengęs inovacijoms, aktyvesnis viešojoje diskusijoje. Savininkai vis aiškiau artikuliuoja esminę žinutę: tik naudojami ir prižiūrimi miškai yra gyvybingi. Palikti mišką likimo valiai reiškia jį prarasti. Tvari miškininkystė yra būdas mišką išsaugoti, o ne sunaikinti.
Todėl šiandien, pagerbdami konkurso nugalėtojus, mes kartu siunčiame ir žinią visai Lietuvai: atsakingas miško šeimininkas yra stipriausia gamtos apsaugos jėga. Ne teoriniais išvedžiojimais, o konkrečiais darbais.
Konferencijos tikslai
Šiandien kviečiu diskusijose atsispirti nuo trijų esminių klausimų:
- Kaip stiprinti privačių miškų savininkų galimybes ir motyvaciją atsakingai tvarkyti savo valdas?
- Kaip sumažinti administracines kliūtis ir sudaryti aiškias, prognozuojamas sąlygas investicijoms į tvarią miškininkystę?
- Kaip gerieji pavyzdžiai gali formuoti visuomenės supratimą apie miško priežiūros svarbą?
Pabaigai.
Gerbiamieji, pavyzdingai tvarkomos miško valdos rodo, kad tvari miškininkystė Lietuvoje yra gyva, brandi ir moderni. Ši tradicija – ne tik konkurso dalis. Tai mūsų bendras įsipareigojimas parodyti, kad miškininkystė gali sujungti ekologiją, ekonomiką ir visuomenės lūkesčius į vieną darnų tikslą.
Dėkoju visiems savininkams, kurie savo darbu įkvepia sektorių. AČIŪ Jums, kurie kiekvieną dieną, nepaisydami administracinės naštos, reguliavimo neapibrėžtumo ar dažnai emocijomis grįstų diskusijų viešojoje erdvėje, daro konkretų darbą miške. Jūsų atsakingas tvarkymas yra geriausias atsakas visiems, kurie šiandien abejoja tvarios miškininkystės verte.
Ačiū ir mūsų partneriams – Aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, AAD Miškų kontrolės departamentui, rėmėjams, mokslininkams, vertinimo komisijos nariams. Jūsų dalyvavimas ir įsitraukimas rodo, kad privačių miškų ūkis yra svarbi nacionalinės politikos dalis, o ne paraštėse paliktas sektorius.
Linkiu nuoširdžios, dalykiškos, į ateitį orientuotos diskusijos, drąsių įžvalgų ir bendros krypties. Ir, žinoma, sveikinu visus šių metų konkurso dalyvius. Jūsų valdos – ne tik gražūs miškai. Tai argumentai, rodantys, kaip atrodo profesionaliai prižiūrima, ateities kartoms draugiška ir tvari Lietuvos miškininkystė.
Ačiū. Kviečiu pradėti konferenciją.
