Naujienos
2025 - 11 - 12
AM svarstė LMSA pasiūlymus dėl biurokratinės naštos mažinimo
Šį trečiadienį, lapkričio 12 d, iš pat ryto aptarėme Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos - LMSA pasiūlymus dėl biurokratijos mažinimo su Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės miškų tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos specialistais. Kad klausimai keliami aktualūs, rodo tai, kad pasitarime dalyvavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius, abu aplinkos viceministrai, kuruojantys miškus ir saugomas teritorijas - Edmundas Mačieža ir Aira Paliukėnaitė, VSTT direktorė Agnė Jasinevičiūtė, VMT direktorius Mindaugas Tarnauskas, AM Miškų politikos ir Gamtos apsaugos grupių vadovai Aurimas Saladžius ir Algirdas Klimavičius.
Glaustai problemas susirinkusiems pristatė LMSA vadovas Algis Gaižutis, su dėl to praktikoje kylančiais niuansais plačiau pasidalino LMSA nariai-miškininkai Darius Dumbrava, Antanas Žulys bei paantrino , patvirtindami keliamų klausimų aktualumą, kolegos iš VMU - Miškotvarkos direktorius Martas Lynikas ir Miškininkystės direktorius Mindaugas Petkevičius.
Šio pasitarimo metu siūlėme aptarti galimus sprendimus dviem klausimais iš daug platesnio problemų spektro (pateikta LMSA 2025-02-03 rašte Nr.4):
1 PROBLEMA. Nepagrįstai ilgos ir teisiškai neaiškios galimo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo procedūros
Kadangi ilgus mėnesius stringa miškotvarkos projektų ir leidimų miškui kirsti derinimo procedūros, kai neturint išeitinių duomenų iš saugomų teritorijų direkcijų reikia gauti išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir jų artimai aplinkai reikšmingumo
Siūlomi sprendimai:
1) įpareigoti VSTT ir Saugomų teritorijų direkcijas pateikti konkretų ir teisiškai pagrįstą baigtinį sąlygų savadą galimo poveikio reikšmingumo išvadai gauti: aiškius KONKREČIUS, PILNUS ir TEISĖTUS reikalavimus (sąlygas) konkrečiai miško valdos daliai, dėl kurios kreipiamasi leidimo ar projekto suderinimo, pagal kuriuos bus vertinamas galimas poveikio aplinkai reikšmingumas. O ne atsirašant bendromis aptakiomis frazėmis ir siūlant pasiskaityti įvairiausiose tvarkose…
2) Užtikrinti prieinamumą (atvėrimą) visų reikšmingų SRIS ir kitų duomenų konkerčiose valdose miško savininkams ir jų įgaliotiems
3) Sudaryti galimybę derinimo procese (pastebėjus ir išsisaiškinus trūkumus) kad VMT ar ST specialistai galėtų pareiškėjui tiesiogiai pranešti (skambučiu, el.paštu paraiškoje nurodytais kontaktais) apie trūkumus, tada iš pareiškėjo operatyviai gauti jau pateiktos paraiškos patikslinimus, kas leistų specialistui paruošti teigiamą išvadą ir būtų išvengta formalaus atmetimobei procedūrų kartojimo.
2 PROBLEMA. Teisinio pagrindo neturintys ūkinės veiklos apribojimai vadinamojoje „artimojoje aplinkoje“ ir dar reikalaujant prisiimti “Geros aplinkos būklės (GAB) kriterijų” maksimalias reikšmes
Problemos esmė: Ūkinė veikla ribojama teritorijose, neįtvirtintose teisės aktuose, remiantis rekomendacinio pobūdžio dokumentais, reikalaujant ūkinėje veikloje prisiimti Geros aplinkos būklės (GAB) kriterijų maksimalias reikšmes ir už dėl tokių suvaršymų iššaukiamus nuostolius nesuteikiant kompensavimo, taip pažeidžiant nuosavybės teisę. Šiuo metu netaikomas joks aiškus kriterijų reglamentavimas ir nenumatyta teisė į atlyginimą už apribojimus.
Siūlomi sprendimai:
1) Ribojimus “artimoje aplinkoje” ir reikalavimus laikytis “ GAB kriterijų” taikyti tik tuo atveju, kai yra sudarytos savanoriškos apsaugos sutartys su aiškiu kompensavimo mechanizmu; arba steigiant privačią saugomą teritoriją teisės aktų nustatyta tvarka.
2) Įpareigoti VSTT ir ST direkcijų specialistus vadovautis aplinkos ministro įsakymu D1-255 (punktuose 371.2. ir 371.1. nustatyta tvarka) ir kartu su išvada privalomai pateikti 5 priedą, su užpildyta II dalimi.
Nebdras pasitarimo siekis – užtikrinti aiškumą, proporcingumą ir pagarbą nuosavybės teisei, kartu išlaikant realią gamtos apsaugą ir veiksmingą miškų ūkinės veiklos planavimą.
Diskusijos metu sutarta, kad šie klausimai turi būti toliau sprendžiami sisteminiu būdu – per teisiškai aiškias, skaidrias ir į praktiką orientuotas procedūras.
