Naujienos

Atnaujinamose Miško kirtimų taisyklėse AM nori įteisinti įstatymuose nenumatytus apribojimus

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) susipažinome su pateiktu derinimui  Nr. 25-10862 "Dėl aplinkos ministro įsakymo ,,Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 "Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo pakeitimo projeku" ( http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1910615 )

Šie taisyklių pakeitimai atliekami įgyvendinant Seimo nesenai priimtas LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas (vadinamąjį karinio kontrmobilumo paketą). Tad dėl to, kas perkeliame iš įstatymo reikalavimų į poįstatyminius teisės aktus, diskusijų nėra. Tačiau Aplinkos ministerija dar siekia įterpti papildomų apribojimų, kurių įstatymuose nėra numatyta. Ir tai nėra priimtina.

Š.m. liepos 1 d. LMSA pateikėme AM 2 esmines pastabas:

1) Dėl norimo įvesti plynųjų pagrindinių miško kirtimų šliejimo laikotarpio prailginimo;

2) Dėl numatomų pakeitimų taikymo plantacininiams miškams (4b grupė).

Pateikiame argumentus, kodėl šių planuojamų pakeitimų nederėtų taikyti:

1. Dėl norimo įvesti plynųjų pagrindinių miško kirtimų šliejimo laikotarpio prailginimo, siekiant nustatyti naują ribojimą (kuris nenumatytas įstatymais[1]), kad nauja plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržė prie gretimos plynaisiais kirtimais iškirstos biržės galės būti kertama, kai anksčiau iškirstoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis ne mažesnis kaip 1,5 m (šiuo metu 0,5 m) (Miško kirtimų taisyklių 18, 26 ir 33 punktų pakeitimai).

Aiškinamajame rašte deklaruojama, kad tai daroma įgyvendinant XIX LRV programos nuostatų įgyvendinimo plano 10.1.8 veiksmą[2]. Tačiau šiame veiksme yra kalbama apie kirtimų ir atkūrimo technologinius reikalavimus, o ne apie naujų apribojimų įvedimą. Dar daugiau,  atkurto jaunuolyno aukščio ribos reikalavimų didinimas iki 1,5 m faktiškai apsunkintų savaiminio atžėlimo pripažinimą, sudarydamas papildomą kliūtį įvairiarūšių ir gamtiškai vertingų jaunuolynų savalaikiam atkūrimui. Toks sprendimas nėra nei išsamiai pagrįstas moksliniais tyrimais, aplinkosauginiais kriterijais, nei suderintas su įsipareigojimais skatinti biologinę įvairovę.

Todėl kyla esminių abejonių dėl šios iniciatyvos atitikties teisėkūros principams (poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytais įstatymuose[3]),  deklaruojamiems XIX Vyriausybės tikslams bei numatytoms politikos kryptims. Ši iniciatyva nėra tinkamai suderinta su Vyriausybės programos prioritetais, kelia riziką mažinti natūralios miško regeneracijos mastą, didina administracinę ir finansinę naštą miško savininkams ir valdytojams,

neturi mokslu pagrįsto aplinkosauginio efekto. Detalizuojant:

• Neatitikimas 10.1 prioriteto tikslams dėl artimesnės gamtai miškininkystės:

Vyriausybės programoje aiškiai numatyta skatinti artimesnius gamtai miškininkystės metodus, riboti plynuosius kirtimus ir stiprinti savaiminių miško ekosistemų apsaugą. Tuo tarpu aukščio ribos didinimas iki 1,5 m faktiškai apsunkina savaiminio atžėlimo pripažinimą, sudarydamas papildomą kliūtį įvairiarūšių ir gamtiškai vertingų jaunuolynų atkūrimui. Toks sprendimas nėra nei išsamiai pagrįstas aplinkosauginiais kriterijais, nei suderintas su įsipareigojimais skatinti biologinę įvairovę.

• Galimas prieštaravimas siekiui atsisakyti pridėtinės vertės nekuriančio reguliavimo:

Vyriausybės programos 10.1.6 punktu numatyta atsisakyti perteklinių ir pridėtinės vertės nekuriančių reikalavimų miškininkystėje. Didesnė privaloma jaunuolyno aukščio kartelė reiškia didesnes sąnaudas ir ilgesnį laikotarpį iki atkūrimo pripažinimo, tačiau nepateikiama įrodymais grįsto pagrindimo, kokiu būdu toks pokytis prisideda prie geresnės miško ekosistemų kokybės ar didesnės gamtinės vertės.

• Neatitikimas klimato kaitos švelninimo tikslams:

Vyriausybės programoje (10.1.3, 10.1.9) akcentuojamas natūralių buveinių atkūrimas ir anglies dioksido absorbentų vaidmuo klimato kaitos švelninimui. Praktikoje didesnis privalomas aukštis skatina monokultūrinių želdinių plėtrą, o ne natūralią regeneraciją, todėl priemonė gali turėti priešingą nei deklaruota poveikį klimato ir biologinės įvairovės tikslams.

• Neaiškus ryšys su deklaruojamu teisiniu pagrindu:

Reikalavimas grindžiamas Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 10.1.8 veiksmu, kuriame kalbama apie plynių kirtimų ribojimą, technologinių reikalavimų sugriežtinimą ir saugomų rūšių apsaugą. Visgi 1,5 m aukščio reikalavimas nėra tiesiogiai siejamas nei su plynų kirtimų ribojimu, nei su saugomų rūšių apsauga, todėl priemonė laikytina deklaratyviai susieta su programos nuostatomis.

Siūlome, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, atsisakyti naujo reikalavimo  Miško kirtimų taisyklių 18, 26 ir 33 punktų pakeitimuose, kad nauja plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržė prie gretimos plynaisiais kirtimais iškirstos biržės galės būti kertama, kai anksčiau iškirstoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis ne mažesnis kaip 1,5 m.

2. Dėl numatomų pakeitimų taikymo plantacininiams miškams (4b grupė). LR Miškų įstatymas numato, kad trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Todėl 4b grupės miškuose neturėtų būti taikomi tokie patys ribojimai, kaip kitose miškų grupėse.

Siūlome keičiamose Miško kirtimų taisyklėse aiškai įvardinti, kad įvedami kirtimų apribojimai nėra taikomi trumpo kirtimo amžiaus plantaciniuose miškuose (4b grupė).

________

[1] https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/3eebdb5036f411f08fdabd4950271e2c

[2] Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m.  kovo 12 d. nutarimu Nr. 151  „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos  Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“

[3] Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 14 d. sprendimas administracinėje byloje   Nr. I444-6/2010