Naujienos
Audrius Radvilavičius: Kiek kainuoja žalioji advokacija ir kokią įtaką ji daro sprendimų kokybei?
Šį penktadienį, 2026-04-10. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyko Seimo nario prof. Viktoro Pranckiečio iniciatyva asociacijos „Laisvė rinktis“ organizuota konferencija „Žaliosios advokacijos kaštai“. Tai buvo vertinga diskusija, aiškiai parodžiusi, kad klausimų dėl vadinamojo "žaliojo kurso" ir kartais perteklinių ar nepamatuotų sprendimų tik daugėja – todėl apie juos būtina kalbėti faktais, pagrįstai ir atsakingai.
Konferencijoje pasisakė ir LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys miškininkas Audrius Radvilavičius:
"Gerbiami kolegos,
gerbiami diskusijos dalyviai,
Šiandien susirinkome kalbėti apie temą, kuri vis dažniau skamba viešojoje erdvėje – apie žaliąją advokaciją. Apie pastangas saugoti gamtą, daryti įtaką sprendimams, keisti politiką ir mūsų visų gyvenimo būdą. Ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai – vienareikšmiškai teigiama kryptis.
Tačiau šiandien norėčiau pasiūlyti pažvelgti šiek tiek giliau. Užduoti klausimą, kuris nėra patogus, bet yra būtinas:
kiek kainuoja žalioji advokacija ir kokią įtaką ji daro sprendimų kokybei?
Šiandien Lietuvoje ir visoje Europoje vis dažniau kalbame apie žaliuosius sprendimus – apie klimato kaitos mažinimą, gamtos apsaugą, tvarią ekonomiką. Tai kryptis, kuri neabejotinai yra svarbi ir neišvengiama. Tačiau kartu su šiais siekiais kyla ir esminis klausimas: ar diskusija apie žaliąjį kursą vyksta remiantis faktais, ar vis dėlto emocijomis?
Pirmiausia turime pripažinti paprastą tiesą – žalieji sprendimai nėra nemokami. Energetikos transformacija, atsinaujinančių išteklių plėtra, infrastruktūros modernizavimas, nauji reguliaciniai reikalavimai – visa tai kainuoja. Verslui tai reiškia papildomus įsipareigojimus, gyventojams – galimus kainų pokyčius, o valstybei – ilgalaikes finansines atsakomybes. Tačiau viešojoje erdvėje apie šiuos kaštus dažnai kalbama per mažai arba jie pateikiami fragmentiškai.
Kita vertus, būtų klaida ignoruoti ir neveikimo kainą. Klimato kaita, ekstremalūs reiškiniai, biologinės įvairovės nykimas – tai procesai, kurie ilgainiui gali turėti dar didesnių ekonominių ir socialinių pasekmių. Todėl tikrasis klausimas nėra, ar reikia veikti, bet kaip tai daryti racionaliai.
Puikus pavyzdys – miškų politika Lietuvoje. Viešojoje erdvėje dažnai dominuoja stiprūs emociniai vaizdai – plyni kirtimai, iškirsti plotai, ir kategoriški teiginiai, kad miškai naikinami. Tačiau pažvelgus į duomenis matome sudėtingesnį vaizdą: Lietuvoje miškai užima apie trečdalį teritorijos, jų plotas ilgainiui didėja, o medienos kiekis miškuose taip pat auga. Tai rodo, kad miškai nėra vien tik mažėjantis išteklius.
Tuo pačiu negalima ignoruoti fakto, kad Lietuvoje vykdoma intensyvi miškininkystė. Tai reiškia, kad miškai vienu metu yra ir saugomi, ir naudojami. Šis balansas nėra paprastas, nes miškai yra ne tik ekologinė vertybė, bet ir svarbi ekonomikos dalis. Miškų ir medienos sektorius sukuria apie 5–6 procentus šalies bendrojo vidaus produkto, generuoja eksporto pajamas ir užtikrina darbo vietas regionuose. Todėl bet kokie sprendimai šioje srityje turi tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui.
Ir čia svarbu labai aiškiai pasakyti – nėra paprasta nustatyti tvarumo ir gamtos tausojimo standartus, kurie tenkintų visus: aplinkosaugininkus, ūkininkus, miškininkus, grybautojus, mokslininkus ir pačią gamtą. Tai yra mūsų, politikų, atsakomybė – suderinti skirtingus lūkesčius, vadovautis sąžine ir išmintimi, kad priimtume sprendimus, kurių pasekmes matys mūsų vaikai ir anūkai. Patikėkite, sprendimų priėmėjai yra nuolat tampomi į visas puses įvairių interesų, ir išlaikyti aukso vidurį, o juolab kartais plaukti prieš srovę, prieš vadinamąjį „mainstream’ą“, reikalauja ne tik argumentų, bet ir vidinės stiprybės.
Būtent čia išryškėja viena iš didžiausių šiandienos problemų – informacijos kokybė. Aktyvizmas demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir sveikintinas, tačiau problema atsiranda tada, kai viešojoje erdvėje pradeda dominuoti ne visa informacija, o tik jos dalis. Dažnai matome selektyviai parinktus pavyzdžius, iš konteksto ištrauktas situacijas, kurios pateikiamos kaip bendras reiškinys. Emociniai argumentai užgožia duomenis, o sudėtingi procesai supaprastinami iki „gerai“ arba „blogai“.
Tokio pobūdžio komunikacija formuoja iškreiptą visuomenės supratimą. Kai žmonės mato tik dalį vaizdo, jų nuomonė taip pat tampa nepilna. Tai savo ruožtu daro įtaką politiniams sprendimams – atsiranda spaudimas priimti greitus, bet ne visada pagrįstus sprendimus. Kartais jie tampa per griežti, kartais – ekonomiškai žalingi, o kartais tiesiog neefektyvūs ilgalaikėje perspektyvoje.
Todėl šiandien kaip niekada svarbu aiškiai atskirti nuomonę nuo fakto. Teisinga informacija – tai ne emocija ar įspūdis. Tai duomenys, moksliniai tyrimai ir ilgalaikės tendencijos. Tik tokia informacija leidžia matyti visą paveikslą ir priimti racionalius sprendimus.
Diskusijoje apie žaliąjį kursą dažnai bandoma supriešinti gamtos apsaugą ir ekonomiką. Tačiau tai yra klaidinga dilema. Tikrasis iššūkis nėra pasirinkti vieną pusę, o rasti balansą. Gamtos saugojimas turi būti derinamas su ekonomine realybe, o ekonominiai sprendimai – su aplinkosaugos principais.
Tam būtinas vadinamasis „švaraus proto“ principas – gebėjimas atsiriboti nuo emocijų, vertinti situaciją objektyviai ir remtis faktais. Tiek aplinkosauga, tiek ekonominiai rodikliai turi turėti vienodą svorį sprendimų priėmime. Nes gamtos saugojimas be ekonomikos neveiks, o ekonomika be gamtos neturės ateities.
Galiausiai reikia suprasti, kad žaliasis kursas nėra nei priešas, nei išsigelbėjimas. Tai yra įrankis. Ir nuo mūsų priklauso, kaip juo naudojamės – ar remiamės faktais ir atsakomybe, ar leidžiame, kad sprendimus formuotų emocijos ir nepilna informacija.
Tik informuota visuomenė gali priimti sprendimus, kurie yra tvarūs, pagrįsti ir naudingi ne tik šiandien, bet ir ateityje.
Gerbiami kolegos,
šiandien kalbėame apie sudėtingą, bet labai svarbią temą. Apie tai, kad žalieji sprendimai yra būtini.
Bet taip pat – kad jie turi savo kainą. Ir svarbiausia – kad sprendimai turi būti priimami atsakingai.
Remiantis faktais, vertinant visas pasekmes, ir ieškant balanso.
Nes tik tada galime kurti sprendimus, kurie yra ne tik geri šiandien, bet ir tvarūs rytoj."
_______
Nuoroda į pilną 2026-04-10 diskusijos „Žaliosios advokacijos kaštai“ video transliacijos įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=KMKyRQMHcn0
