Naujienos

Briuselyje ekspertai aptarė miškų sektoriui svarbias ES priemones ir politikas

Dalyvaujame Europos Komisijos DG AGRI ir DG ENVI bendrai organizuojamame THE EXPERT GROUP ON FOREST AND FORESTRY STAKEHOLDER PLATFORM pasitarime.

Daugiausiai diskusijų sulaukusi tema - ES miškų naikinimo vengimo reglamento įgyvendinimas [The Regulation on Deforestation Free Products (EUDR)]. Pagal šį jau 2023 m. viduryje įsigaliojusį reglamentą, jo priemonės turėtų būti taikomos eilei prekių (galvijai, kakava, kava, palmių aliejus, kaučiukas, soja ir mediena), kurios į ES rinką bus pateikta 2024 metų pabaigoje. Taipogi buvo aptariamos ES BŽŪP paramos priemonės miškininkystei ir eilė kitų svarbių klausimų.

EUDR nurodo, kad Europos rinkai pateiktos prekės neturi būti sukurtos/pagamintos miškus pakeičiant kitos paskirties plotais, o tai reiškia, kad miško žemė nebuvo panaikinta ar nualinta po 2020 m. gruodžio 31 d.

Vienas iš pagrindinių EUDR komponentų yra deramo patikrinimo (due diligence) prievolė, įpareigojanti, kad kiekvienas rinkos dalyvis užtikrintų teikiamų rinkai prekių atsekamumą iki konkrečių žemės sklypų (tiek kiekių, tiek vietos). Tam reikia surinkti tikslias kiekvieno susijusio sklypo geografines koordinates (tarptautinėje sistemoje). Šių reikalavimų įvykdymas gali būti didelis iššūkis įmonėms, importuojančioms ar eksportuojančioms minimas prekes į ES rinkas, ypač kai tiekėjai dažnai keičiasi. Viena iš galimybių laikytis reglamento galėtų būti nuosavų kontrolės sistemų sukūrimas. Tai gali apimti specialių darbuotojų įdarbinimą kilmės vietose, siekiant užtikrinti atsekamumą iki konkrečių žemės sklypų. Įdiegiant savo kontrolės sistemas reikia daug investuoti tiek žmogiškojo kapitalo, tiek finansinių išteklių.

Nors svarbiausios IT sistemos ir šalių rizikos lyginamoji analizė, kurias turi parengti Komisija, dar nėra parengtos ir galbūt būtų taipogi prieinamos tik metų pabaigoje. Tai labai trukdytų planuoti darbus ir plėtoti miškų savininkų bei pramonės atstovų IT sistemas, kad užtikrinti reikalaujamų duomenų teikimą. Tikėkimės, kad rasime būdą, kaip skirti pakankamai laiko įgyvendinimui. Šiuo metu atrodo, kad reglamento reikalavimų taikymo datos perkėlimas į ateitį būtų geriausias sprendimas.

Taipogi buvo aptariamos BŽŪP paramos priemonės miškininkystei- kas pasiteisino, o kas ne.

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - LMSA pirmininkas Algis Gaižutis pasidžiaugė pasiteisinusiomis priemonėmis (pavyzdžiui, parama jaunuolynų ugdymui ar NATURA2000 išmokomis), tačiau iškėlė klausimą dėl naujajame BŽŪP Strateginiame plane ŽŪM priimtos nuostatos neremti investicijų į miškininkystės technologijas. Šis signalas buvo išgirstas.