Naujienos

Dėl medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos apskaičiavimo

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) išnagrinėjome pakartotinai teiktą derinimui per TAIS [Reg.Nr. 25-5792(2)] gauti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – AM) pakartotinai teiktą išvadoms gauti patikslintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) projektą (toliau – Projektas). Dėl šios Metodikos tikslinimo pakeitimų LMSA jau teikėme pastabas LMSA 2024-04-10 raštu Nr. 19. ir 2024-06-25 raštu Nr. 32 ir 2025-02-07 raštu Nr. 06.

1. Primename, kad su abiem metodiką rengiančiomis ministerijomis- AM ir ŽŪM- buvo išdiskutuoti ir suderinti būtini pakeitimai, jie jau buvo įtvirtinti galutiniame derinamos metodikos projekte. Vienas iš sutartų ir numatytų tikslinti Metodikoje dalykų buvo nuostata, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala miškui turi būti skaičiuojama esama, o ne padaryta tik už vienerius metus (kas logiška žemės ūkyje, kur gamybos ciklas užima vienerių metų laikotarpį). Todėl pritariame ir palaikome Metodikos 11.2 papunkčio Projekte teikiamai formuluotei dėl pažeidimų pasekoje daromos žalos vertinimo laikotarpio.

2. . Siūlome Metodikoje visur aiškai įvardinti, kad žala skaičiuojama miško taksacinio sklypo (ar jo dalies) lygmenyje, o ne abstrakčiai “sklype” (nes antraip gali būti interpretuojama, kad žala bus imta skaičiuoti visame žemės sklypo (valdos) plote); Tas jau yra įvardinta galiojančios Metodikos 35 punkte, tačiau reikėtų šias savokas taipogi naudoti ir prie šio punkto pateikiamoje lentelėje bei kituose Metodikos IVSKYRIUS punktuose, kur tinkama,

3. Šiuo metu galiojančioje Metodikoje 11. punkte, žalos skaičiavimas labiau atliepia tik elninių žvėrių padarytą žalą miškui. Siūlome, kad taipogi turi būti atsižvelgiama į konkrečios sudedamosios medyno medžių rūšies pažeidimą, kad apskaičiuojant nuostolius būtų galima skaičiuoti ir pažeistus medžius vienetais, o ne braižyti įstrižaines ir skaičiuoti tik bareliuose. Pavyzdžiui mišriuose medynuose konkrečios sudedamosios medžių rūšies esamas didelis pažeidimas, sudaro tik labai mažą bendrą pažeidimo laipsnį (Tipinis atvejis: naujai įveisti želdiniai - sodinta eilėmis. Sodinta 1 eilė ąžuolo, 10 eilių kitų rūšių. Ąžuolai buvę su apsaugomis, bet jos suniokotos žvėrių, ąžuoliukai sugraužti. Ąžuolai visai suniokoti, bet pagal galiojančią metodiką turi būti brėžiamos istrižainės ir į apskaitą paklius tik keli ąžuoliukai, o faktiškai jie visai sunaikint).

4. Dėl bebrų daromos žalos apskaičiavimo, siūlome numatyti atskirą punktą, o nesuplakti į vieną, nes pažeidimo pobūdis yra visiškai skirtingas ir žala daroma konkrečiose vietose, paprastai bebrai didžiausią žalą daro iki 10-15 metrų nuo vandens telkinio pakraščio. Pavyzdžiui taksacinis sklypas užima 3,0 ha (pagal patvirtintą metodiką priklauso 6 apskaitos bareliai). Išdėstant barelius, gali visai nepatekti pažeistas plotas. Bebrų daromai žalai apskaičiuoti, turi būti apskaitomas konkretus padarytos žalos plotas, kuriame nustatomas bendras pažeidimo laipsnis ar procentas arba numatoma galimybė skaičiuoti pažeistus medžius vienetais taksaciniame sklype (ar jo dalyjes).