Naujienos

Dialogas su naujuoju aplinkos ministru dėl miškų politikos krypties

Šį ketvirtadienį, 2025-10-16,  aplinkos ministro Kastyčio Žuromskio kvietimu miškų srityje veikiančių organizacijų atstovai susirinkome Aplinkos ministerijoje prisistatyti, išsakyti lūkesčius ir aptarti rūpimų aktualijų. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija - LMSA atstovavo asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Ačiū ministrui už šią iniciatyvą, nes apsikeitimo nuomonėmis, atviro ir profesionalumu grįsto dialogo sprendžiant miškų politikos klausimus iki šiol dažnai pasigendame. Susitikimo metu kalbėta apie Miškų įstatymo projektą, jo tobulinimo kryptis ir tai, kokių pokyčių tikimasi iš Aplinkos ministerijos.

 "Iš Aplinkos ministerijos tikimės kompetentingo, subalansuoto ir sąžiningo jums patikėto miškų ūkio sektoriaus atstovavimo, užtikrinant jo ekonominį gyvybingumą, skaitymąsi su privačia nuosavybe, savalaikio atlygio kompensuojant dėl nustatomų apribojimų miško savininkų patiriamus nuostolius. Tai suteiktų teisinio tikrumo dėl turimos nuosavybės apsaugos, ko šiuo metu stokojame",- lūkesčius AM vadovybei išsakė LMSA pirmininkas A.Gaižutis.

Jis pabrėžė, kad daugelį kasdienių problemų miškų savininkams kelia perteklinis biurokratizmas, vertės nesukuriantis institucijų teisinis savivaliavimas: "Konkrečius pasiūlymus dėl biurokratizmo mažinimo LMSA esame pateikę prieš 9 mėnesius ankstesniajam aplinkos ministrui. Per tą laiką niekas iš esmės neišspręsta, visos keltos problemos yra aktualios ir šiandien. Tikimės, kad naujoji AM vadovybė turi politinės valios keisti susiklosčiusią situaciją".

Buvo kalbėta apie strateginės krypties pasirinkimo būtinybę, parengiant ir patvirtinant 20-sios Vyriausybės programoje numatytas Lietuvos miškų strategiją ir Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją.

Gan išsamiai diskutuota dėl nauja redakcija rengiamo LR Miškų įstatymo projekto - kas gerai ir kas yra keistino: būtinybės atsisakyti 5 proc. mokesčio, kad siūlomi sprendimai turėtų derėti su valstybės finansinėmis galimybėmis, leistų racionaliai naudotis miškų ištekliais, sudarytų sąlygas privačių miškų savininkams disponuoti turima nuosavybe ir numatytų mechanizmus, kaip derinti kitų piliečių išsakomas reikmes su miško savininkais ir valdytojais.

Apibendrinant, aktualiausi LMSA kelti klausimai, kuriuos reikėtų spręsti neatidėliotinai, yra:

1. Neproporcingai didelis vienpusio aplinkosauginio reguliavimo biurokratizmas, vienašališkai (be savininko žinios) nustatomi apribojimai/draudimai ir iš to kylantis teisinis netikrumas dėl investicijų į miškus atsiperkamumo bei turto nuvertėjimo.

2. Kompensacijos. Vengiama atlyginti už dėl apribojimų/draudimų patiriamus nuostolius: metų metus neatnaujinamos kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos, nėra numatytos adekvačios lėšos biudžete kompensacijoms išmokėti

3. Neproporcingai dideli mokesčiai:

1) vienintelis toks ES 5 proc. mokestis nuo galutinės pardavimo kainos už žaliavinę mediena ir statų mišką,

2) jei po 2025 m. pavasario sesijoje priimtų mokestinių pakeitimų vienkartinės, kartą į keletą dešimtmečių gaunamos pajamos iš miškų bus iš karto sumuojamos prie metinių pajamų, tai vietoje galiojančio 15proc.GPM, gręsia progresinis apmokestinimas ir prievartinis PVM mokėjimas – tad smulkiems savininkams būtų atskaičiuojama daugiau kaip pusė visų gautų pajamų.

3) nors Žemės įstatyme (4 str.) numatyta, kad miško žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, tačiau faktiškai VMI kasmet dešimtims tūkstančių miško sklypų priskaičiuoja žemės mokesčius vien dėl neišspręstų metodikos taikymo netikslumų VMI Žemės mokesčio administravimo taisyklėse. O įrodymams, kad mokėti žemės mokesčio už turimą miško žemę nereikia, sugaižtama daugybė miško savininkų ir valstybės tarnautojų laiko.

4. Miško žemės rinkos reguliavimas