Naujienos
dr.Remigijus Bakys: Kol neturėsime idėjų konkurencijos, pokyčių nebus
Šį penktadienį, 2026-04-10. Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje, vyko asociacijos „Laisvė rinktis“ organizuota konferencija „Žaliosios advokacijos kaštai“. Tai buvo vertinga diskusija, aiškiai parodžiusi, kad klausimų dėl vadinamojo "žaliojo kurso" ir kartais perteklinių ar nepamatuotų sprendimų tik daugėja – todėl apie juos būtina kalbėti faktais, pagrįstai ir atsakingai.
Konferencijoje pasisakė ir Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas dr.Remigijus Bakys:
" Sveiki. Esu Remigijus Bakys, Lietuvos inžinerijos kolegija, taip pat atstovauju Lietuvos miškų rūmams.
Norėčiau pradėti nuo nedidelio pavyzdžio. Vakar, važiuodamas automobiliu, klausiau radijo laidos, kurioje du akademinio pasaulio atstovai diskutavo apie aplinkosaugą. Neminėdamas pavardžių, trumpai perteiksiu jų aptartą situaciją.
Buvo kalbama apie tam tikrą buveinių grupę – pievas, kuriose aptinkami reti augalai. Situacija susiklostė taip, kaip dažnai nutinka: teritorijos buvo paskelbtos saugomomis, tačiau išnyko ganymas, o kartu pradėjo nykti ir patys reti augalai. Buvo iškelta visiškai logiška idėja – galbūt reikėtų sugrąžinti ganymą į tas teritorijas.
Kad, išnykus ganymui, nyks ir pati pieva, buvo akivaizdu kiekvienam kaimo žmogui, turinčiam kad ir vieną karvę. Tai buvo aišku ir sprendimų priėmėjams. Neturėkime iliuzijų, kad tai buvo nesuprasta – viskas buvo žinoma. Tačiau sprendimai vis tiek buvo priimti.
Todėl turime kalbėti apie tai, kaip sprendimai virsta realybe.
Nenoriu nieko įžeisti, tačiau man atrodo, kad mūsų sprendimų ir politikos formavimo sistema savo esme mažai kuo skiriasi nuo tarybinės. Tuomet taip pat vyko imitaciniai procesai – nuomonių išklausymai, reprezentaciniai susitikimai. Tačiau realūs sprendimai buvo priimami kitur.
Šiandien matome panašią situaciją – turime imitacinę sistemą, kurioje vyksta diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis. Tačiau esmė nėra konfliktas su nevyriausybininkais. Jų idėjos gali būti vertingos. Problema ta, kad nėra realios konkurencijos tarp idėjų.
Pavyzdžiui, miškininkystės sektoriuje šiandien iš esmės veikia centralizuota sistema: priimamas vienas sprendimas, ir jis tampa privalomas visiems. Vienas kelias, viena kryptis, o nesutinkantys – baudžiami.
Tačiau galima veikti ir kitaip. Galėtume sudaryti sąlygas idėjų konkurencijai. Net nekalbant apie tai, kad įvairios grupės galėtų pačios įsigyti miško ir išbandyti savo siūlomus modelius, valstybė ar mokesčių mokėtojai galėtų sudaryti sąlygas pilotiniams projektams – pavyzdžiui, skiriant tam tikrus miško plotus eksperimentams. Jei idėjos pasiteisintų, jas būtų galima taikyti plačiau.
Tai būtų tikra konkurencinė aplinka. Tačiau šiandien jos vengiama. Sprendimai nuleidžiami iš viršaus visiems, o kas už tai sumoka – jau ne kartą aptarta.
Mano vertinimu, problema nėra pačiose idėjose. Problema – konkurencijos tarp idėjų nebuvimas. Šiandien turime vertikalią valdžios struktūrą, ir kol jos neįvardysime bei nekeisime, niekas iš esmės nepasikeis.
Ačiū. "
_____________________
Nuoroda į 2026-04-10 diskusijos „Žaliosios advokacijos kaštai“ video transliacijos įrašą: https://www.youtube.com/watch?v=KMKyRQMHcn0
