Naujienos
Miškų įstatymo pataisos: ideologinis žalumas ir sisteminis ekonominių pasekmių ignoravimas
Glaustai apie 4 pagrindinius dalykus, kas negatyvaus ateina iš ilgai Aplinkos ministerijos rengtos ir galiausiai 2025 m. gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 843 pateiktos išvados dėl Miškų įstatymo pakeitimo ir susijusių įstatymų pakeitimų projekto ( tai, ką PAPILDOMAI AM siūlo įtvirtinti prie jau anksčiau dar I.Šimonytės 18-sios Vyriausybės Seimui pateikto Miškų įstatymo (nauja redakcija) projekto.
Pažymėtina, kad jais siekiama faktiškai įtvirtinti modelį, kuriuo sistemingai griežtinami miškų naudojimo apribojimai, tačiau kartu sąmoningai vengiama atlyginti dėl to patiriamus ekonominius nuostolius privačių miškų savininkams (ir iš viso nekreipiama dėmesio į ekonomines pasekmes VMU ir visam miškų ūkio sektoriui). Tai nėra vien AM parengtas techninis reguliavimo patikslinimas – tai kryptingas ir grėsmingas vienpusis politinis pasirinkimas.
Pirma, Miškų įstatyme kompensavimą siūloma susiautinti TIK iki vienintelio atvejo : kai formaliai į griežtesnę keičiama miškų grupė ir TIK tais atvejais, kai visiškai uždraudžiami plynieji kirtimai. Visi kiti reikšmingi ūkinės veiklos ribojimai –kitų kirtimų būdų, intensyvumo, laikotarpių apribojimai/draudimai ar faktinis ūkinės veiklos eliminavimas – paliekami be jokio atlyginimo, nors savininkų patiriami nuostoliai yra realūs ir reikšmingi.
Antra, esminiai ūkinės veiklos ribojimai sąmoningai išskaidomi ir „paslepiami“ keliuose teisės aktuose, perkeliant juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus. Arba teoriškai “leidžiant ūkininkauti”, bet praktiškai taip suvaržant, kad tai tolygu uždraudimui (nes ekonomiškai tas niekaip neapsimoka) Toks reguliavimo fragmentavimas leidžia sudaryti iliuziją, kad Miškų įstatymas pats savaime nėra per daug griežtinamas, nors realūs draudimai įvedami kituose teisės aktuose. Ypač svarbu pabrėžti: už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta JOKIA kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus.
Trečia, Vyriausybės išvada deklaratyviai palaiko aplinkosauginius tikslus, tačiau visiškai atsiriboja nuo jų kainos: nėra įvertinta prarandama privačių miškų ekonominė vertė, nenumatyti realūs biudžetiniai poreikiai, o finansinė našta faktiškai perkeliama miškų savininkams. Tas pat galioja ir valstybiniams miškams.
Ketvirta, tokiu būdu kuriamas pavojingas precedentas, kai nuosavybė formaliai išlieka, tačiau jos ekonominis turinys sistemingai, masiškai ir neatlygintinai nusavinamas. Tai jau ne pavieniai apribojimai, o bandymai formuoti nuoseklią valstybės politiką, tiesiogiai kertanti per Konstitucijoje saugomųprivačios nuosavybės teisių esmę.
Todėl Seimas šiame etape turi atsakyti ne į techninį, o į esminį klausimą: ar valstybė gali siekti viešųjų aplinkosauginių tikslų, sistemingai ribodama privačios nuosavybės naudojimą ir kartu sąmoningai vengdama atlyginti dėl to patiriamus nuostolius. Tai riba, už kurios prasideda konstitucinė atsakomybė. Juk įstatymų nuostatos ir jų taikymo praktika, leidžiančios taikyti nuosavybės teisės apribojimus be iš anksto nustatyto ir realiai veikiančio teisingo atlyginimo mechanizmo, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, pagal kurį nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik savalaikiai ir teisingai atlyginant.
LMSA 2025-11-14 rašto Nr.51 Vyriausybei tekstą:
_____
DĖL VYRIAUSYBĖS NUTARIMO (IŠVADOS) PROJEKTO NR. 25-3140 (5)
Susipažinę su paskelbtu ir 2025-11-11 Tarpinstituciniame pasitarime apsvarstytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3939“ projektu (Reg. Nr. 25-3140(5) (toliau – Nutarimo projektas), kuriuo jau 5 versija formuojama LR Vyriausybės nuomonė dėl ankstesnės LR Vyriausybės parengtų ir LR Seime pateiktų naujos redakcijos LR miškų įstatymo projekto ir LR žemės įstatymo pakeitimų projekto, prašome Vyriausybės neskubėti tvirtinti Nutarimo projekto, kol jame nebus pakoreguoti keletas esminių dalykų:
1) Nutarimas turi įgyvendinti 20-sios LRV programos nuostatas (ne 19-sios ar 18-sios Vyriausybių).
Tuo tarpu Nutarimo projekte didžia dalimi ignoruojamos 20-sios Vyriausybės programos 628[1], 629[2], 630[3], 632[4], 633[5] 634[6] , 635[7] ir 641[8] punktų nuostatose įvardintos šios svarbios miškų politikos kryptys:
- prieš įvedant naujus suvaržymus - būtina numatyti sąžiningą kompensavimą;
- plėtoti daugiafunkcinės miškininkystės metodus, kurie didintų miškų produktyvumą;
- užtikrinti šalies medienos apdirbimo pramonės bei bioenergetikos ūkio aprūpinimą žaliava;
- optimizuoti saugomas ir riboto ūkininkavimo teritorijas ir inventorizuoti saugomas vertybes
2) Tuo tarpu Aplinkos ministerijos teikiamas Vyriausybės nutarimo (Išvados) projekte Nr. 25-3140 (5):
- Nesiūloma sumažinti ar atsisakyti MĮ projekte numatytų perteklinių draudimų ar suvaržymų, tačiau siūloma dar daugiau naujų apribojimų plyniesiems kirtimams ir plačiu mastu, o ne dalyje miškų, kaip numatoma LRV Programos p. 630.
- Vietoje užtikrinimo aprūpinant žaliavine mediena pramonę ir bioekonomiką (LRV Programos p. 635) dėl AM siūlomų apribojimų dar sumažės apimtys kasmet neparuoštos žaliavinės medienos iš miškų – dėl papildomai ~0,6-0,8 mln. m³/metus sumažėjusių kirtimų.
- Vietoje saugomų ir riboto ūkininkavimo teritorijų optimizavimo, išskyrimo jų ten, kur yra saugomos vertybės - bandymas mechaniškai - procentais (per griežtinamas miškų grupes) didinti saugomas teritorijas ir taip įtvirtinti vienkryptę jų plėtrą, Tai prieštarauja LRV Programos p.
- Tačiau didžiausias akibrokštas – aiškiai LRV Programos p. 629, 632, 633, 634 įtvirtintos krypties: privalomai nustatyto reikalavimo numatyti sąžiningą kompensavimą, prieš įvedant apribojimus- ignoravimas ir bandymas įtvirtinti teisinę savivalę:
- siekiama “paslėpti” draudimus- siūloma miškų ūkinės veiklos reguliavimą- visus miško kirtimo draudimus - iškelti į kitą- Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Kas galėtų paneigti, kad tai daroma, jog pagal SŽNSĮ Aplinkos ministerija jau kurį laiką sąmoningai netikslina kompensavimo tvarkos, tad nenumato atlyginti miškų savininkams už dėl apribojimų patiriamus nuostolius.
- Miškų įstatyme AM savavališkai siūlo stipriai susiaurinti galimybę gauti kompensaciją už ūkinės veiklos apribojimus- tik tuo vieninteliu atveju, jei naujai keičiant miškų grupę visam laikui bus uždraudžiami pagrindiniai plynieji kirtimai. Už visus kitus draudimus ir apribojimus- nebūtų kompensuojama. Tai prieštarauja sveikam protui, jau nešnekant apie LR Konstituciją.
Todėl reikalingų kompensacijų miškų savininkams AM Vyriausybės nutarimo projekte skaičiuojama suma tik ~62 mln. Eur (palyginus su ~314,1 mln. Eur vertinamoje MĮ versijoje, nors siūlomų apribojimų tik padaugėjo!). Toks privačios nuosavybės apribojimas be adekvačios patirtų nuostolių kompensacijos yra neproporcingas, prieštarauja konstituciniams teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principams. Tai KATEGORIŠKAI nepriimtina miškų savininkams.
3) Dėl LR Miškų įstatymo projekto Nr. XIVP-3933( pateikto Seimui 18-sios Vyriausybės)
Valstybės finansinės galimybės neleidžia užtikrinti šio įstatymo projekte numatomų teisinio reguliavimo priemonių įgyvendinimo, nes gręsia tokios pasekmės:
Privačių miškų savininkams:
- dėl numatomų uždrausti ~50 tūkst ha brandžių medynų kirtimo 2028-2038 m. finansiniai praradimai dėl negautų pajamų ir sumažėjusios turto vertės ~1,3 mlrd. Eur
- paskaičiuotos kompensacijos 2028-2033 m ~314,1 mln. Eur [nepadengia finansinių praradimų ir ne pagal išgales biudžetui. Skaičiavimuose AM naudoja brandaus miško 1 ha kainą ~ 5 769,90 Eur/ha, kai tuo tarpu reali rinkos kainą yra 3-4 kartus didesnė; atkreiptinas dėmesys, kad dėl „Natura 2000“ teritorijose jau galiojančių apribojimų prarastos pajamos 2020 m. skaičiavimais siekė ~ 78,5 mln. EUR/metus]
- kasmet rinkai galimos pateikti žaliavinės medienos apimtys iš privačių ūkinių miškų mažėtų mažiausiai ~0,6-0,8 mln.m3/metus
- dėl numatomų apribojimų augs miškų priežiūros ir administravimo išlaidos (papildomai 4–6 mln.)
- 10-15 % mažės į valstybės biudžetą miško savininkų (fizinių asm. ir įmonių) sumokami mokesčiai (iki -5-8 mln. EUR/metus)
Valstybiniams miškams (Valstybinių miškų urėdijai - VMU):
- Miškų urėdija netektų ~60 mln. EUR/metus pajamų dėl ~1-1,3 mln. m³/metus sumažėjusių kirtimų.
- Augs miškų priežiūros ir administravimo išlaidos (papildomai 5–10 mln. EUR/metus)
- Į valstybės biudžetą VMU pervedamos lėšos sumažės ~20 % (iki -20 mln. EUR/metus)
Ir čia- nevertinant- kiek sektorius praras konkurencingumo, o medienos pramonė- nesukurs vertingos produkcijos iš vietinės žaliavinės medienos. O kokie jau taikomų apribojimų mastai- pateikiame 1 PRIEDE
Jei apibendrinti - neatlikus būtinų korekcijų AM siūlomas Vyriausybei projektas dėl Miškų įstatymo gręsia ženklia žala Lietuvos miškų ūkio sektoriaus ekonominiam gyvybingumui, valstybės biudžeto pajamoms, pakirstų miško savininkų bei miškininkų pasitikėjimą valstybe.
Tikimės, kad susipažinsite ir atsižvelgsite į šias pastabas prieš priimant sprendimą dėl Vyriausybės išvados, prašomos Lietuvos Respublikos Seimo valdybos dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9, 25, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3939.
____________________________________________________
1 PRIEDAS prie LMSA 2025-11-14 rašto Nr.51
Paaiškinimas dėl skaičiavimų: LR Miškų įstatymo projekto Nr. XIVP-3933 (dėl kurio LR Seimo Valdyba ir prašo Vyriausybės išvados) aiškinamojo rašto 13 punkte yra pateikti paskaičiavimai, kiek projekte siūlomos teisinio reguliavimo priemonės ūkiniuose miškuose (3-4 gr) neštų finansinių praradimų vien tik privačių miškų savininkams: <...> neiškertant 49660,4 ha privačių miškų plotuose esančių brandžių medynų, kai vidutinė medienos kaina yra 57,84 Eur/m3, o remiantis VMT statistika (2021 m.), vidutinis brandžių medynų tūris III-IV gr. miškuose yra 349 m3/ha, 2028-2038 m. finansinė nauda skaičiuojama 49660,4 ha* 57,84 Eur/ m3*349 m3/ha*1,5 lygu ~1,5 mlrd. Eur.<...>
Be to, ten pat skaičiuojama, kad įgyvendinant tame pat projekte numatomą ūkinės veiklos suvaržymų sistemą miškų grupėse bei šiuo metu esančiuose IIA ir IIB grupių miškuose, papildomai reikės apie 314,1 mln. Eur (27,6 mln. Eur+286,5 mln. Eur.) valstybės biudžeto lėšų kompensacijoms (AM rengiamo Nutarimo projekto aiškinamajame rašte teigia, kad atsitraukia nuo grupių sistemos keitimo ir lydraštyje minima 264,5 mln. Eur). Ir čia sumos, kuomet skaičiavimuose AM naudoja brandaus miško 1 ha kainą ~ 5 769,90 Eur/ha, kai tuo tarpu reali rinkos kainą yra 3-4 kartus didesnė.
Būtina neužmiršti, kad didžiulė, šimtais milijonų eurų skaičiuojama, praradimų dėl ūkinės veiklos suvaržymų miškuose našta jau nustatyta 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus nauja redakcija LR Saugomų teritorijų įstatymui bei taikant LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus apribojimus. Dar iki šių pakeitimų įsigaliojimo, 2020 m. atliktos studijos[1] duomenimis (apie kurią mini Aplinkos ministerija Lydraštyje prie rengiamo Nutarimo) nustatyta, kad jau tada žemės ir miško naudmenų savininkų dėl „Natura 2000“ teritorijose galiojančių apribojimų prarastos pajamos per metus siekė 78,5 mln. eurų. Aplinkos ministerija iki šiol neatnaujino kompensacijų išmokėjimo tvarkos aprašo ir todėl pilna apimtimi nepradėtos taikyti. Pagal galiojančius teisės aktus, kompensacijos miško savininkams už aplinkosauginius apribojimus turi būti išmokamos LR Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka tiek dėl apribojimų, nustatomų LR Saugomų teritorijų įstatymu, tiek ir pagal LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas Nr. I-301 (nauja redakcija) Seimo priimtas 2023-12-14, įsigaliojo 2024 m. liepos 1 d. Tačiau Aplinkos ministerija iki šiol dar neatnaujino ir Vyriausybei nepateikė tvirtinti (nors tą Seimas įpareigojo atlikti iki 2024 m. birželio 30 d.) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. 146 redakcija) patvirtinto “Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos” aprašo.
|
EB svarbos natūralios buveinės Lietuvos miškuose (tūkst. ha) 2025 m. |
|||
|
Kategorija |
Visi miškai |
VMU valdomi |
Privatūs miškai |
|
1. Ūkinis režimas: miško kirtimai, išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus, draudžiami |
164.7 |
117.7 |
47.0 |
|
1.1. "Natura 2000" apsaugos tinkle esančios EB svarbos natūralios buveinės |
145.3 |
104.2 |
41.1 |
|
1.1.1. Vietovėse atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (patvirtinta pagal AM įsakymą D1-210) |
34.9 |
28.7 |
6.2 |
|
1.1.2. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (patvirtinta pagal AM įsakymą D1-317) |
104.2 |
70.4 |
33.8 |
|
1.1.3. Buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (kartografuota buveinių inventorizacijos projekto metu, BIGIS) |
6.2 |
5.1 |
1.1 |
|
1.2. Biosferos poligonuose saugomos inventorizuotos (kartografuota BIGIS) EB svarbos buveinės |
6.6 |
5.3 |
1.3 |
|
1.3. Draustiniuose saugomos inventorizuotos (kartografuota BIGIS) EB svarbos buveinės |
12.8 |
8.2 |
4.6 |
|
2. Ūkinis režimas: dalyje plotų (iki 30 proc.) galimi nedidelio intensyvumo miško kirtimai EB svarbos buveinių 30 m apsaugos zonose |
60.3 |
39.3 |
21.0 |
|
3. Ūkinis režimas: miško kirtimai neribojami (buveinės kartografuotos buveinių inventorizacijos projekto metu už "Natura 2000" ribų) |
135.7 |
67.2 |
68.5 |
|
Saugomos teritorijosLietuvos miškuose tūkst.ha (2025 m. lapkričio mėn.) |
|||||
|
Saugomos teritorijos ir kitos vertingos teritorijos |
Miškų grupės |
Iš viso |
|||
|
I |
II |
III |
IV |
||
|
Rezervatai (gamtiniai, rezervatinė apyrubė) |
14.6 |
|
|
|
14.6 |
|
Draustiniai (valstybiniai ir savivaldybių) |
0.0 |
74.6 |
30.2 |
0.5 |
105.4 |
|
Nacionaliniai parkai |
5.0 |
26.9 |
40.6 |
24.2 |
96.8 |
|
Regioniniai parkai |
5.0 |
90.6 |
84.3 |
45.8 |
225.7 |
|
Biosferos rezervatas |
3.0 |
2.2 |
1.7 |
0.0 |
6.9 |
|
Biosferos poligonai |
|
11.9 |
7.6 |
141.3 |
160.8 |
|
Atkuriamieji sklypai |
|
|
0.1 |
0.0 |
0.1 |
|
Iš viso saugomų teritorijų (įvertinus persidengimus) |
27.6 |
194.2 |
159.9 |
211.7 |
593.4 |
|
NATURA 2000 Paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) |
22.3 |
67.3 |
72.8 |
183.1 |
345.5 |
|
NATURA 2000 Buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) |
27.6 |
154.6 |
102.9 |
267.1 |
552.2 |
|
NATURA 2000 PAST ir BAST (įvertinus persidengimus) |
27.6 |
158.6 |
110.9 |
317.2 |
614.2 |
|
Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės (iš BIOMON) |
21.1 |
57.0 |
19.4 |
31.0 |
128.5 |
|
Iš viso NATURA 2000 ir Europos Bendrijos svarbos buveinės (įvertinus persidengimus) |
27.6 |
158.6 |
110.9 |
317.2 |
614.3 |
|
Valstybinių parkų buferinės zonos |
0.0 |
0.5 |
19.5 |
1.6 |
21.6 |
|
Kertinės miško buveinės (KMB) |
1.4 |
8.8 |
2.6 |
11.6 |
24.4 |
|
Lietuvos raudonosios knygos objektų apsaugos zonos |
0.8 |
6.2 |
2.2 |
17.5 |
26.8 |
|
Iš viso buferinių, apsaugos zonų ir KMB (įvertinus persidengimus) |
2.1 |
15.1 |
23.8 |
30.0 |
71.0 |
|
Iš viso saugomų ir svarbių teritorijų (įvertinus persidengimus) |
27.6 |
199.4 |
185.6 |
353.0 |
765.6 |
[1] p. 628 numato „Skubos tvarka parengsime ir įteisinsime miškų ir miškų ūkio <...> vystymo strategiją“
[2] p. 629 numato „<...> Prieš įvedant naujus suvaržymus privačiuose miškuose, būtina numatyti sąžiningą kompensavimą“.
[3] p. 630 numato „Pradėsime bandomuosius tyrimus, kaip Lietuvos sąlygomis dalis miškų būtų tvarkomi pagal gamtai artimos miškininkystės principus, ribojant plynuosius kirtimus ir prioritetą teikiant ekosistemų apsaugai. <...>“
[4] p. 632. numato „ Ribosime plynuosius kirtimus saugomose teritorijose ir priemiestiniuose bei miesto teritorijoje esančiuose miškuose, privačių miškų savininkams numatysime tinkamą kompensavimo ar miškų išpirkimo mechanizmą, racionaliai naudosime medienos ruošos formas oficialaus saugomos teritorijos statuso neturinčiose miško teritorijose.“
[5] p. 633. numato „ Sukursime miškų naudojimo modelius, kurie skatintų rekreaciją, ekoturizmą ir kitų ekosistemos produktų bei paslaugų kapitalizaciją, lygiavertę ekonominiam miško naudojimui. Sieksime sudaryti sąlygas miškų savininkams gauti pajamų iš šių paslaugų teikimo.“
[6] p. 634. numato „ Sukursime paskatas miškų savininkams, kurie savo miškuose taiko tvaraus miškų valdymo principus.
[7] p. 635. numato „ Plėtosime kaip pagrindinę priemonę anglies dioksido absorbcijai, užtikrintų šalies medienos apdirbimo pramonės bei bioenergetikos ūkio aprūpinimą žaliava, garantuotų miškų ekologinį stabilumą, atsparumą klimato kaitos poveikiui ir miško išteklių apsaugą, skatinsime mišrių ir natūralių miškų, kurie yra ne tokie jautrūs klimato pokyčiams, sausroms ir miškų gaisrams, plintantiems kenkėjams, formavimą.“
[8] p. 641 numato „ Sieksime moksliškai pagrįstai optimizuoti saugomas ir riboto ūkininkavimo teritorijas, nuosekliai stiprinsime miškuose esančių vertybių apsaugą, ypač atsižvelgdami į mokslinius tyrimus, pasiteisinusią tarptautinę patirtį, atliksime šalies teritorijoje esančių gamtinių ir kraštovaizdžio vertybių inventorizaciją, joms taikomas aplinkosaugines priemones bei jų efektyvumą.“
[1] „Natura 2000“ tinklo socio-ekonominės naudos vertinimo studija// https://naturalit.lt/wp-content/uploads/2020/10/BGI_VSTT_Natura-2000_Galutine-vertinimo-ataskaita_20200916-su-ekspertu-parasais.pdf
