Naujienos
Latvijos miškų sektorius vienija jėgas ir kovo 5 d. surengs protestą Rygoje prie Vyriausybės
Latvijos miško savininkų asociacija kartu su Latvijos medienos pramonės federacija suvienijo jėgas ir kviečia į bendrą protestą2024 03 05 (antradienį) 10.30–12.30 val. priešais Vyriausybę (Brīvības bulvāri 36, Rygoje), siekiant aiškiai ir garsiai atkreipti Ministrės Pirmininkės Evikos Silinos ir atsakingų sričių ministrų dėmesį į ignoruojamas problemas, pakviesti sėsti prie derybų stalo ir diskutuot konkrečius teisės aktų pakeitimus situacijai keisti. Vienas skaudžiausių klausimų – kompensacijos miško savininkams, kurių miško žemės perduodamos gamtos apsaugai. PALAIKOME ir REMIAME KOLEGAS!
Reikalavimai:
-
siekti, kad Latvijos miškų pramonė neatsidurtų žymiai mažiau palankioje padėtyje nei kitose ES valstybėse narėse;
-
numatyti teisingas kompensacijas, nustatant apribojimus specialiai saugomų gamtos teritorijų ir mikrodraustinių kūrimui;
-
parengti savanoriškos gamtos apsaugos sistemos diegimo Latvijoje koncepciją;
-
sumažinti biurokratiją, kuri kenkia tarptautiniam miško pramonės konkurencingumui.
„Miško savininkai nėra nusiteikę prieš protingą gamtos apsaugos politiką – mes patys suinteresuoti išlaikyti Latvijos miškų teritorijų proporciją ir kokybę. Tačiau žmonės visoje Latvijoje atsidūrė neteisėtumo būsenoje, nes, nors ir ne formaliai, bet iš esmės, jų žemė yra nacionalizuojama“, – sako Arnis Muižnieks, Latvijos miško savininkų asociacijos (LMĪB) valdybos pirmininkas. Jis pabrėžia, kad šiuo metu nustatant aplinkosauginius ribojimus miško žemei, su savininkais elgiamasi akivaizdžiai nesąžiningi. Už vieną hektarą, kuriame miško savininkui uždrausta arba labai apribota ūkinė veikla, per metus mokama nuo 50 iki 190 eurų, o tai gali būti net mažiau nei 1% tikrosios miško vertės. Todėl miškų pramonė ragina nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų nustatyta teisinga kompensacija, atitinkanti realią miško rinkos vertę.
„Žaliasis susitarimas“ iš tikrųjų tapo žaliuoju kursu, o ne susitarimu, nes kurse niekas neturi nieko klausti ar susitarti. Biurokratija auga su kiekvienu reglamentu ir direktyva, tačiau tuo pat metu į ES vis dar plūsta „kruvini“ Rusijos ir Baltarusijos medienos gaminiai. Matome, kad kitos miško šalys kovoja ir įrodinėja nukrypimus vardan nacionalinių interesų, bet mums susidaro įspūdis, kad Latvijos nacionaliniu interesu tapo perimti viską, ko npageidauja Briuselis“, – sako Latvijos medienos pramonės federacijos (LKF ) vykdantysis direktorius Artūrs Bukonts.
Miškų sektorius prašo Vyriausybės skirti teisingas kompensacijas, taip pat nekurti naujų teritorijų su ūkinės veiklos apribojimais, kol nebus įgyvendintos teisingos kompensacijos. Taip pat prašoma parengti savanoriškos gamtos apsaugos sistemos įvedimo Latvijoje koncepciją ir užkirsti kelią tam, kad Latvijos miškų pramonė atsidurtų žymiai nepalankesnėje padėtyje nei kitose ES valstybėse narėse. O tam reikia sumažinti biurokratiją, kuri kenkia tarptautiniam miškų pramonės konkurencingumui.
Protesto akcijoje, kurią paskelbė LMĪB ir LKF, dalyvaus miško savininkai, miškų ūkio ir medienos pramonės įmonių darbuotojai.
