Naujienos
2026 - 03 - 12
Lietuva Suvalkų koridorių gins pasienio žemes paverčiant pelkėmis?
Estų gynybos ekspertas Meelis Oidsalu portale „The Baltic Sentinel“ rašo, kad 2025 m. gruodžio 5 d. vykusiame Europos Komisijos seminare Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovė pristatė pasikeitusį požiūrį į pasienio teritorijų panaudojimą.
Anksčiau planuoto vadinamojo „nacionalinės gynybos miško“ palei Suvalkų koridorių, kaip teigiama, atsisakyta dėl labai aiškių priežasčių: rytinės sienos regione yra apie 4 000 privačių žemės savininkų, o nemaža dalis valstybinės žemės išnuomota ūkininkams. Tokių sutarčių nutraukimas valstybei būtų sudėtingas, ilgas ir brangus procesas.
Vietoje to, pasak publikacijos, svarstoma atkurti šlapynes ir pelkes, taip vienu metu siekiant gamtos atkūrimo tikslų ir prisidedant prie šalies gynybos.
Tačiau čia kyla esminis klausimas: jeigu miško įveisimas sustojo dėl nuosavybės ir nuomos santykių sudėtingumo, kaip tokioje pačioje teritorijoje būtų įgyvendinamas šlapynių ir pelkių atkūrimas? Kaip tai būtų derinama su žemės savininkais ir ūkininkais?
Sprendimai, susiję su nacionaliniu saugumu, aplinkosauga ir žemės naudojimu, negali būti priimami apeinant tuos, kurie toje žemėje gyvena, dirba ir investuoja. Skaidrumas, aiškumas ir pagarba nuosavybei čia turi būti ne išimtis, o taisyklė.
________________
Citata iš straipsnio:
<...>Iki šiol Lietuva turėjo dar ambicingesnių planų dėl gamtinių kliūčių. Praėjusiais metais ji rimtai svarstė apželdinti mišku gana atvirą teritoriją palei Suvalkų koridorių – siaurą sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos – ir sodinti medžius palei kelius.
Tačiau „nacionalinio gynybos miško“ sodinimo idėjos iš esmės atsisakyta, nes miškai auga per ilgai.
Gruodžio 5 d. Europos Komisijos ekosistemų atkūrimo seminare Lietuvos aplinkos ministerijos patarėja Gabija Tamulaitytė įvardijo dar keletą kliūčių. Suvalkų ir rytinio pasienio regione gyvena apie 4000 privačių žemės savininkų, o didelė dalis valstybinės žemės jau išnuomota žemės ūkio produktų gamintojams, todėl nuomos sutarčių nutraukimas yra sudėtingas ir brangus.
Kitas lemiamas veiksnys yra ilgas laikas, kurio prireiktų medžiams pasiekti karinį naudingumą užtikrinantį dydį. Žemės įsigijimas dar labiau pailgintų šį laikotarpį, be to, būtų brangus ir politiškai jautrus.
Nors pelkių ekosistemų atkūrimas gali atrodyti lėtas, hidrologinis atkūrimas gali užtrukti tik kelis mėnesius ar dvejus metus. Uždarius drenažo griovius, vanduo pradeda greitai kauptis – dažnai pakankamai, kad susidarytų reikšminga gynybinė kliūtis.<...>
__________________
