Naujienos

prof. Andrius Kuliešis,

LIETUVOS MIŠKAI XXI AMŽIUJE: Lietuvos miškų amžiaus struktūra ir jos kaita 2002-2024 metais

Reziumė. Vidutinis Lietuvos miškų medynų amžius 2024 metais siekė 54 metus. Nuo 2002 m. iki 2024 m. jis padidėjo trimis metais. Ryškiausiai, net 22 metais, tarpusavyje skiriasi I-II (74 metai) ir III-IV miško grupių medynų (52 metai) vidutiniai amžiai. Vidutinis III–IV miško grupių medynų amžius valstybiniuose miškuose (53 metai) yra tik 3 metais didesnis nei privačiuose miškuose (50 metų). III–IV miško grupių pušynų valstybiniuose miškuose amžius (79 metai) yra 8 metais didesnis nei privačių miškų, eglynų – atvirkščiai valstybinių miškų eglynų amžius (43 metai) yra 12 metų mažesnis nei privačių eglynų amžius (55 metai).

Pušynų, dalinai eglynų plotų pasiskirstymas pagal amžių yra artimas normalaus (t.y. varpo formos) pasiskirstymo tipui, kai minkštųjų lapuočių – artimesnis tolygaus pasiskirstymo tipui. Siekiant miško naudojimo, orientuoto į ateitį, palaipsninio išlyginimo, yra tikslinga laikinai turėti intensyvesnius brandžių medynų kirtimus, viršijant tolygaus naudojimo normą. Svarbu, turint medynų plotų pasiskirstymą artimą normaliam, ne bėgti nuo besiartinančio brandžių medynų „kalno“, bet racionaliai jį panaudoti, išvengiant perbrendusių medynų susikaupimo, lydimo kokybiškos medienos bei medynų stabilumo, jų tvarumo praradimo, kartu užtikrinant aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimą ir įvairiaamžių medynų formavimo poreikius.

Tolygaus miško naudojimo metinė kirtimo norma Lietuvos III-IV grupės miškuose pagal NMI 2024 duomenis prilygsta 25,6 tūkst. ha, iš jų valstybiniuose miškuose – 11,1 tūkst. ha. Tolygaus miško naudojimo plotai keičiasi sutinkamai su tam tikros funkcinės paskirties ploto, miško auginimo trukmės pasikeitimu per analizuojamą laikotarpį. Bendras Lietuvos miškų III-IV miško grupių tolygaus naudojimo plotas 2002-2024 metais padidėjo 2643 ha arba 11,5 proc. Daugiausia tolygaus naudojimo plotas per 22 metus padidėjo valstybinių miškų juodalksnynuose (50 proc.) ir eglynuose (29 proc.), privačių miškų beržynuose (20 proc.), drebulynuose (94 proc.) ir juodalksnynuose (30 proc.). Valstybinių  III-IV miškų grupių pušynuose, beržynuose ir baltalksnynuose, taip pat privačių miškų pušynuose, eglynuose ir baltalksnynuose tolygaus naudojimo ploto norma per 22 metus mažai keitėsi (±1-3 proc.). Ženkliausiai sumažėjo tolygaus naudojimo ploto norma III-IV grupių valstybinių miškų drebulynuose (27 proc.).

Įvadas. Medynų amžius, medynų plotų pasiskirstymo pagal amžių pobūdis yra vieni iš svarbiausių rodiklių, lemiančių tiek medienos prieaugį, bendrą našumą, tiek ir jo naudojimo galimybes šiuo metu ir ateityje. Pagrindinis miškotvarkos uždavinys – užtikrinti tolygų ir nenutrūkstamą miško gėrybių teikimą dabartinei bei ateinančioms kartoms. Siekiant užtikrinti tolygų, nenutrūkstamą miško naudojimą, ypač svarbu vertinti medynų amžių ir jo kaitą.

Miško, kuriame pasiekiame tolygų naudojimą, vidutinis amžius idealiu atveju turėtų prilygti medyno apyvartos periodo trukmės pusei. Todėl tvariam miško išteklių ateities naudojimui ypač svarbu įvertinti dabartinius medynų vidutinio amžiaus rodiklius, jų pokyčius 2002-2024 metais bei pritaikyti tikslingą ūkinės veiklos poveikį medynų plotų pasiskirstymui pagal amžiaus klases, amžiaus struktūrai sureguliuoti, kad nebūtų pažeistas tolygaus miško naudojimo principas, o atvirkščiai būtų artėjama prie naudojimo pagal šį principą.

Tolygaus miško naudojimo plotas yra vienas svarbiausių rodiklių, vertinant nenutrūkstamą medienos ir visų kitų miško gėrybių naudojimą tiek dabar, tiek ateityje. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu žinoti, kaip situacija keitėsi praeityje ir kokį tolygaus miško naudojimo plotą skirtingos tikslinės paskirties, nuosavybių, skirtingų medžių rūšių miškuose tikslinga užtikrinti ateityje.

Medynų amžiaus, jų struktūros pagal amžių kaitai, tolygaus miško naudojimo plotų, kitiems šiame straipsnyje nagrinėjamiems klausimams įvertinti buvo panaudoti nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) 2002-2024 metų duomenys. Kiekvienam NMI apskaitos vienetui buvo nustatytas vidutinis medyno amžius pagal I ardo vyraujantį miško elementą.

2024 metų III-IV miško grupių brandžių medynų plotai buvo įvertinti tiek atsižvelgiant į miško naudojimo apribojimus šių miškų grupių medynuose, tiek neįtraukiant šių apribojimais apimtų plotų. Tolygaus naudojimo apimtis reikšmingai apribojo nauji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribojimai, nustatyti teisės aktais, uždraudžiantys visus pagrindinius miško kirtimus ar leidžiantys tik atrankinius pagrindinius miško kirtimus, priklausomai nuo buveinės tipo. Tolygaus naudojimo normai 2024 metais apskaičiuoti buvo panaudoti III-IV miško grupių medynų plotai, iš jų atmetus V^a ir žemesnio boniteto spygliuočių, V ir žemesnio boniteto lapuočių medynus, medynus, kuriuose yra paveldo objektų, medynus, esančius saugomų paukščių lizdaviečių apsaugos zonose, kurtinių tuokvietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose miškų buveinėse, kuriose draudžiami pagrindiniai arba plyni ir atvejiniai miško kirtimai, miško sėklinės bazės objektams priskirtus miškų plotus. Viso iš kirtimų ir tuo pačiu tolygaus naudojimo normos skaičiavimo buvo eliminuota 88,0 tūkst. ha III-IV miško grupės medynų.

Ūkinių ir kitų miškų vidutiniai amžiai ir jų kaita. Vidutinis Lietuvos miškų medynų amžius 2024 metais siekė 54 metus. Per 22 metus (2002-2024) vidutinis medynų amžius padidėjo trimis metais. Ryškiausiai, net 22 metais, tarpusavyje skiriasi I-II miško grupių (74 metai) ir III-IV miškų grupių medynų (52 metai) vidutiniai amžiai (1 pav.).

Privačių miškų medynai (51 metai) yra 7 metais jaunesni už valstybinių miškų (58 metai) medynus. Medynų amžiaus skirtumai priklauso nuo medynų rūšinės sudėties, tuo pačiu medynų auginimo trukmės, miškų funkcinės paskirties, t.y. priskyrimo miškų grupei, atkuriamųjų kirtimų, kurių metu brandus medynas pakeičiamas jaunuolynu, intensyvumo (2 pav.). Beveik visų medžių rūšių medynai privačiuose miškuose, su nedidelėmis išimtimis eglynuose ir juodalksnynuose yra jaunesni, nei valstybiniuose miškuose.

Vyriausi Lietuvoje yra ąžuolynai. III-IV miškų grupės ąžuolynų vidutinis amžius (70 metų) per 22 metus sumažėjo 7 metais. Tai rodo, jog vyresnio amžiaus, brandžių ąžuolynų plotai sumažėjo didesniu laipsniu, nei buvo atkurta ąžuolo jaunuolynų. III-IV miškų grupės pušies medynų vidutiniai amžiai priešingai ąžuolynams – per 22 metus padidėjo net 11 metų. Tai brandžių medynų kaupimosi bei nepakankamo pušies jaunuolynų atkūrimo ar jų įveisimo Lietuvos miškuose rezultatas. Kitų medžių rūšių III-IV miškų grupių medynų amžius per 22 metus pakito mažai arba išliko stabilus: eglynų – 48 metai, beržynų – 43 metai, juodalksnynų – 41 metai arba sumažėjo: drebulynų – 37 metai per 22 metus sumažėjo 6 metais – tai didelių pastangų valstybiniuose miškuose sumažinti perbrendusių drebulynų plotus rezultatas. Tokia pati akcija mažinti perbrendusių baltalksnynų plotus privačiuose miškuose nebuvo tokia sėkminga: baltalksnynų amžius (33 metai) per 22 metus padidėjo 4 metais.

Vidutinis III-IV miško grupių medynų valstybiniuose miškuose amžius (53 metai) yra tik 3 metais didesnis nei privačiuose miškuose (50 metų).  III-IV miško grupių pušynų valstybiniuose miškuose amžius (75 metai) yra didesnis 8 metais, nei privačių miškų; eglynų (43 metai) – atvirkščiai valstybinių miškų eglynų amžius (43 metai) yra 12 metų mažesnis nei eglynų privačiuose miškuose amžius (55 metai).

Vidutinis brandžių medynų amžius III-IV miško grupių valstybiniuose miškuose prilygsta 90 metų, privačiuose miškuose – 71 metams. Per 22 metus brandžių medynų vidutiniai amžiai padidėjo 7-8 metais. III-IV miško grupių brandžių medynų vidutinių amžių skirtumas tarp valstybinių ir privačių miškų 19 metų yra paaiškinamas žymiai didesne minkštųjų lapuočių medynų dalimi privačiuose miškuose. Visų Lietuvos III-IV miškų grupės ąžuolynų, juodalksnynų ir beržynų vidutinis amžius yra 5-8 metais, o visų kitų medžių rūšių net 12-16 metų didesnis už pusę apyvartos trukmės. Tai rodo vyresnio amžiaus medynų Lietuvos ūkiniuose miškuose kaupimąsi, kas tiesiogiai atsiliepia medynų prieaugio, jų atsparumo sumažėjimui, nepalankių veiksnių poveikio medynų būklei rizikos sustiprėjimui.

Ūkinių miškų amžiaus struktūra ir jos kaita. Plotų pasiskirstymas pagal amžiaus klases yra tarp svarbiausių rodiklių projektuojant miško naudojimo apimtis. Medynų vidutinis amžius, jo santykis su miško auginimo trukme bei šių rodiklių kaita su amžiumi gali esminiai paveikti miško našumo ir miško naudojimo santykį nepageidaujama linkme. Lietuvos valstybiniuose III-IV grupės miškuose galima išskirti du medynų plotų pasiskirstymo pagal amžiaus klases tipus: 1) artimesnį normaliam (t.y. varpo formos) pasiskirstymo tipui ir 2) artimesnį tolygiam pasiskirstymo tipui. Pirmam medynų plotų pasiskirstymo pagal amžių tipui yra artimas pušynų plotų pasiskirstymas (3a pav.). Toks pušynų plotų pasiskirstymas susiformavo 1950-1960 metais, želdant kasmet po 10-15 tūkst. ha apleistų mažo derlingumo žemdirbystei nelabai tinkamų miško žemės plotų. Labai panašus plotų pasiskirstymas buvo fiksuotas 1966-1988 m. miškotvarkos metu Lietuvos eglynuose (3b pav.). Pagrindinė medynų plotų pasiskirstymo pagal amžių, artimo normalaus pasiskirstymo tipui, priežastis – ūkinė veikla, vienpusiškai plečiant vienos medžių rūšies miško plotus. Atvirkščias veiksmas – perėjimas nuo normalaus pasiskirstymo tipo prie artimo tolygiam – gali vykti tada, kai pasireiškia masiniai daugkartiniai veiksniai, darantys poveikį medynams, ypač jautriems drėgmės režimui, vėjo, ligų, kenkėjų poveikiui. 1992-1996 ir vėlesniais metais Lietuvos miškuose buvo sunaikinta ar stipriai pažeista daugiau nei 100 tūkst. ha eglynų, kas iš esmės pakeitė plotų pasiskirstymo tipą iš artimo normaliam į artimą tolygiam. Siekiant miško naudojimo, orientuoto į ateitį, palaipsninio išlyginimo, būtų tikslinga laikinai didinti brandžių medynų kirtimus, viršijant tolygaus naudojimo normą. Reiktų įteisinti kirtimų apimčių kaitą tam tikro laikotarpio ribose priklausomai nuo paklausos rinkoje svyravimų.

Minkštųjų lapuočių medynų plotų pasiskirstymas pagal amžių yra artimas tolygiam tipui (3 c, d, e pav.).

Pagrindinis veiksnys, palaikantis tokį medynų pasiskirstymą, yra savaiminis miškų atsikūrimas ta pačia medžių rūšimi, kuri vyravo iki tol. Juodalksnynai per pastaruosius du dešimtmečius ne tik atsikūrė buvusių juodalksnynų vietose, bet ir išplito apleistose pievose, dėl ko padidėjo 1-3 amžiaus klasių juodalksnynų plotai (3 d pav.). Pušynuose priešingai – 1-5 amžiaus klasių medynų plotas yra gerokai mažesnis nei tolygaus naudojimo ploto norma, todėl tai neišvengiamai atsilieps pušynų naudojimui ateityje po kelių dešimtmečių. Drebulynuose stebimas 5-6 amžiaus klasių plotų neprognozuojamas padidėjimas – tai  nepakankamo mišrių minkštųjų lapuočių su egle jaunuolynų ugdymo rezultatas.

Valstybinių miškų III-IV miškų grupių pagrindinio naudojimo apribojimai ženkliai sumažino atskirų medžių rūšių tolygaus naudojimo plotą (3 pav. pilka zona). Labiausiai išsiskiria VII-XIII amžiaus klasės pušynai, kiekvienoje iš jų vidutiniškai „išimta“ 3,23 tūkst. ha medynų. Panaši situacija juodalksnynuose – V-IX amžiaus klasėje „netenkama“ vidutiniškai po 1,82 tūkst. ha. Eglynuose ir beržynuose labiausiai apribotas tik vyriausiuose medynuose: eglynuose virš 90 metų – 8,18 ir beržynuose virš 80 metų – 10,37 tūkst. ha.

Tolygaus naudojimo miško žemės plotai ir jų kaita 2002-2024 metais. Tolygaus miško naudojimo plotas yra vienas iš svarbiausių rodiklių planuojant tolygų, nenutrūkstamą miško naudojimą bei užtikrinant vieną iš svarbiausių darnaus ūkio principų – tenkinti ne tik dabartinės, bet ir ateinančių kartų poreikius rekreacijai, socialinėms bei ekosisteminėms paslaugoms, medienai. Tolygaus miško naudojimo plotas buvo nustatytas atitinkamos medžių rūšies medynų auginimui skirtą miško  žemės plotą padalijus iš laiko, skirto tos medžių rūšies miškui auginti, trukmės. Laikas, skirtas miškui auginti, priklauso nuo vyraujančios medžių rūšies, miško grupės, kuri yra tiesiogiai susijusi su tam tikram miško plotui nustatyta pagrindine funkcine paskirtimi. Priklausomai nuo miškų grupės pušynai auginami nuo 110 iki 180, eglynai – nuo 80 iki 130, beržynai, juodalksnynai – nuo 70 iki 100, drebulynai – nuo 50 iki 90, baltalksnynai nuo 40 iki 60, ąžuolynai – nuo 130 iki 210, uosynai – nuo 110 iki 180, kiti medynai – nuo 80 iki 100 metų.

Siekdami įvertinti tolygaus miško naudojimo ploto kaitą per 22 metus, šį rodiklį nustatėme nagrinėjamo laikotarpio pradžioje (NMI 2002), pabaigoje ir kiekvienam NMI penkmečiui (NMI 2024, 1 lent., 4 pav.).

Tolygaus miško naudojimo plotai keičiasi sutinkamai su tam tikros funkcinės paskirties ploto, miško auginimo trukmės pasikeitimu per analizuojamą laikotarpį. Bendras Lietuvos miškų III-IV miško grupių tolygaus naudojimo plotas 2002-2024 metais padidėjo 2643 ha arba 11,5 proc. Daugiausia tolygaus naudojimo plotas per 22 metus padidėjo valstybinių miškų juodalksnynuose (50 proc.) ir eglynuose (29 proc.), taip pat privačių miškų beržynuose (20 proc.), drebulynuose (94 proc.) ir juodalksnynuose (30 proc.). Per 22 metus tolygaus naudojimo ploto norma mažai keitėsi valstybinių miškų III-IV miško grupių pušynuose, beržynuose, baltalksnynuose ir privačių miškų III-IV miškų grupės pušynuose, eglynuose, baltalksnynuose (±1-3 proc.)  (4 pav., 1 lent.).

1 lentelė.   Lietuvos miškų tolygaus pagrindinio miško naudojimo plotų (ha) 2002-2024 metais kaita pagal vyraujančias medžių rūšis, miškų nuosavybę III-IV grupių miškuose. NMI 2002-2024

*    skirti nuosavybės teisėms atkurti;

**  pokytis dėl naujai nustatytų apribojimų.

Tolygaus miško naudojimo metinė norma Lietuvos III-IV grupės miškuose pagal NMI 2024 duomenis prilygsta 25,6 tūkst. ha, iš jų valstybiniuose miškuose – 11,1 tūkst. ha. Įvertinus per pastaruosius kelerius metus įvestus naujus apribojimus miško naudojimui, tolygaus miško naudojimo metinė norma visuose miškuose mažėtų apie 1,0 tūkst. ha iki 24,6 tūkst. ha, iš kurių valstybiniuose miškuose sudarytų apie 10,4 tūkst. ha, privačiuose – 14,2 tūkst. ha.

Tolygų miško naudojimą galima įsivaizduoti kaip nuolatinį srautą, kurio pagalba nustatytomis porcijomis nustatytu laiku yra pateikiama reikalinga mediena ar kiti produktai. Kyla klausimas: koks yra santykis tarp tolygaus miško naudojimo ir brandžių medynų ploto, kokių svarbiausių sąlygų būtina laikytis, siekiant užtikrinti tolygų miško naudojimą? Tolygus naudojimas reiškia siekimą užtikrinti pastovų tam tikrų produktų tiekimą į rinką. Suprantama, jog teritorijoje, kurioje siekiama tolygaus miško naudojimo, svarbu turėti reikalingą kiekį naudojamų miško vertybių: brandžių medynų, kitų miško vertybių, siekiant nenutrūkstamai tiekti rinkai medieną ar kitus miško produktus. Rinkoje gali keistis paklausa tam tikrų matmenų ar kokybės medienai, į ką svarbu laiku sureaguoti, įvertinant laiką, reikalingą paklausiai prekei sukurti. Labai svarbu ūkinę veiklą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas tikslinių medžių rūšių auginimas labiausiai tam tinkamoje augavietėje. Tiekimo trikdžiai gali būti iš abiejų pusių: tiek iš vartotojo, tiek ir iš tiekėjo. Susvyravus vartotojo poreikiams, dažniausiai dėl paklausos rinkoje kritimo, tam tikri pertekliniai išaugintos medienos kiekiai gali būti rezervuojami ateities naudojimui. Sausroms, vėjams, kenkėjams pažeidus didesnius plotus, svarbu kaip galint greičiau pašalinti greitai gendančią medieną, likviduoti kenkėjų, ligų židinius. Realus trumpalaikis iki 5 metų trukmės miško naudojimo nukrypimas nuo tolygaus gali neturėti didesnio poveikio ilgalaikiam visos apyvartos naudojimui. Tuo buvo įsitikinta likviduojant 1992-1996 metų eglynų pažeidimus, vėlesnių audrų, žievėgraužio tipografo poveikį Lietuvos miškams. Laiku nesutvarkius pažeistų medynų, padidėja miško auginimo nuostoliai. Antra vertus, didesnio kiekio perbrendusios medienos sukaupimas irgi yra lydimas miškų produktyvumo sumažėjimo bei medienos kokybės pablogėjimo. Šiuo metu turimų brandžių medynų tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose pakanka 18-19 metų (2 lent.). Didesniosios dalies dabartinių brandžių medynų, ypač minkštųjų lapuočių, naudojimas truks virš 20 metų, kas reikšmingai pablogins iškirstos medienos kokybę. Siekiant palaipsniui išlyginti miško plotų pasiskirstymą pagal amžių, išsaugoti medienos kokybę, trumpesnėse laiko atkarpose nereiktų vengti pagrįsto didesnio ploto nei tolygaus naudojimo plotas, kirtimo. Brandžiuose ūkinių miškų medynuose taip pat nereiktų toleruoti perbrendusių medynų susikaupimo lygiai kaip ir bręstančių medynų kirtimo.