Naujienos
LIETUVOS MIŠKAI XXI AMŽIUJE: Veiksniai, lemiantys pagrindinį miško naudojimą ir jo kaitą
Straipsnio autoriai: Prof. Andrius Kuliešis, Gintaras Kulbokas, dr. Albertas Kasperavičius
Reziume. Medienai auginti skirtas miško žemės plotas, tame plote išauginta mediena (bendrasis tūrio prieaugis), brandžiuose medynuose sukauptas medienos tūris yra pagrindiniai rodikliai tolygaus, nenutrūkstamo miško naudojimo apimtims įvertinti ir kontroliuoti. Atskirais laikotarpiais medienos naudojimo apimtys gali būti didesnės, gali būti ir mažesnės už tolygų medienos naudojimą priklausomai nuo esamo brandžių medynų ploto, visų medynų amžiaus klasių struktūros, tačiau bendras medienos naudojimo plotas per apyvartos periodą negali iš esmės skirtis nuo ploto, skirto medienai auginti.
III-IV miškų grupės ūkiniuose ir apsauginiuose valstybiniuose miškuose sukaupta 24 proc. brandžių medynų nuo bendro medynų ploto, privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose – 26 proc. Privačiuose ir miškuose, skirtuose nuosavybės teisėms atkurti, tarpe brandžių medynų daugiau kaip penktadalį (21 proc.) užima menko produktyvumo, prastos medienos kokybės ir paklausos neturintys baltalksnynai. Brandžių drebulynų plotų mažėjimas valstybiniuose miškuose yra pasekmė jau trečią dešimtmetį sėkmingai taikomos nuostatos – pakeisti brandžius ir perbrendusius drebulynus vertingesnių medžių rūšių medynais. Brandžių medynų vidutinis tūris kasmet didėja vidutiniškai 3 m3/ha, daugiausia valstybiniuose pušynuose (6 m3/ha), mažiausiai (±1 m3/ha) – privačiuose pušynuose ir baltalksnynuose.
Didžiausiu sukauptu bendru tūriu Lietuvos sąlygomis pasižymi pušynai, eglynai ir drebulynai. Pavyzdžiui, pušynuose sukauptas tūris yra 1,20 – 1,37 karto didesnis nei tūris, sukauptas tuo pačiu laikotarpiu beržynuose (NMI 2024). Valstybiniuose miškuose suformuota medynų struktūra vidutiniškai per 22 metus užtikrino brandžių medynų tūrio padidėjimą 74 m3/ha, privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose – kiek mažesnį – 63 m3/ha. Mažiausiu auginimo efektyvumu pasižymi tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose auginami baltalksnynai.
Įvadas.
Vienas iš svarbiausių ūkininkavimo III-IV grupės miškuose rezultatų yra sukaupti brandžių medynų ištekliai: jų plotai, rūšinė sudėtis, sukauptas stiebų tūris, medienos kokybė. Siekiant užtikrinti tolygų miško naudojimą ne metams, dešimtmečiui, o visam apyvartos periodui, svarbu žinoti tolygaus miško naudojimo plotą ir kiekvieną kartą, įvertinus einamąjį medynų plotų pasiskirstymą pagal amžiaus klases, kontroliuoti naudojimo potencialą. Medynų pasiskirstymas pagal amžiaus klases turi artėti prie tolygaus. Tai pagrindiniai rodikliai, lemiantys miško naudojimo apimtis ne metams, dešimtmečiui, bet visam medyno auginimo iki jo brandos, atkūrimo, laikotarpiui. Siekiant atsakyti į straipsnyje įvardintus klausimus yra naudojami nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI), vykdomos nuo 1998 iki 2024 metų duomenys.
Brandžių medynų plotai.
Brandiems medynams priskiriami visi pagrindinio miško kirtimo amžių pasiekę medynai. Kirtimo amžius yra diferencijuotas pagal medžių rūšis ir miškų grupes t.y. tikslinę medynų paskirtį. Kirtimo amžius IVA grupės miškuose yra lygus laiko tarpui per kurį išauginamas didžiausias nustatytų matmenų ir techninių savybių medienos kiekis per laiko vienetą. III miškų grupės apsauginiams miškams be techninių medienos savybių, aukšto medynų produktyvumo, tvarumo taip pat yra reikalaujama maksimaliai užtikrinti šių miškų vykdomą apsauginę funkciją. Apsauginių miškų pagrindinių miško kirtimų amžius priklausomai nuo medžių rūšies yra 10-20 metų didesnis už IVA grupės ūkinių miškų medynų kirtimų amžių. II miškų grupės medynų kirtimo amžius prilygintas gamtinės brandos amžiui, t.y. kuomet medienos prieaugis susilygina su iškrentančių medžių tūriu ir tolesnis medyno auginimas sąlygoja tiek medienos, CO2 kaupimo, tiek ir medienos kokybės praradimus.
Brandžių medynų plotai Lietuvos miškuose labai įvairuoja priklausomai nuo miškų nuosavybės ir medžių rūšies. Brandžių medynų plotai III-IV grupių miškuose pagal NMI 2024 duomenis prilygsta 470,5 tūkst. ha (1 lent., 1 pav.), iš jų 207,1 tūkst. ha valstybiniuose ir 263,4 tūkst. ha privačiuose (kartu su skirtais nuosavybės teisėms atkurti) miškuose. Per 22 metus brandžių medynų plotas padidėjo 108,0 tūkst. ha, beveik pilnai (98,7 tūkst. ha) privačiuose miškuose. Didžiausi brandžių medynų plotai Lietuvos miškuose tenka beržynams (118,6 tūkst. ha), eglynams (78,0), pušynams (74,0), ir baltalksnynams (66,9 tūkst. ha). Drebulynams su juodalksnynais tenka po 57-59 tūkst. ha brandžių medynų. Likusioms medžių rūšims tenka 16,7 tūkst. ha, iš jų ąžuolynams – 5,6 tūkst. ha (1 lent., 1 pav.). Pagrindinė brandžių pušynų (73 proc.) ir ąžuolynų (79 proc.) dalis yra valstybiniuose miškuose. Pusė brandžių eglynų (50 proc.), didesnė dalis beržynų ir juodalksnynų (po 58 proc.), drebulynų (65 proc.) ir baltalksnynų (84 proc.) yra privačiuose miškuose. Didžiausias privačių miškų brandžių medynų potencialas yra minkštųjų lapuočių medynuose, kurių mediena, ypač baltalksnio, yra mažiausiai paklausi rinkoje.
1 lentelė. Lietuvos III-IV grupių miškų brandžių medynų plotai pagal vyraujančias medžių rūšis
|
Medynai |
Valstybiniai |
Privatūs ir rezervuoti** |
Visi miškai |
||||||||||
|
2002 |
2024 |
∆ |
2024* |
2002 |
2024 |
∆ |
2024* |
2002 |
2024 |
∆ |
2024* |
||
|
Plotas, tūkst. ha |
|||||||||||||
|
Pušynai |
29,6 |
53,7 |
24,1 |
42,5 |
9,4 |
20,3 |
10,9 |
16,4 |
39,0 |
74,0 |
35,0 |
58,9 |
|
|
Eglynai |
46,8 |
38,8 |
-8,0 |
35,5 |
28,0 |
39,2 |
11,2 |
37,3 |
74,8 |
78,0 |
3,2 |
72,9 |
|
|
Beržynai |
48,9 |
49,5 |
0,6 |
44,7 |
29,5 |
69,1 |
39,6 |
65,8 |
78,3 |
118,6 |
40,3 |
110,5 |
|
|
Drebulynai |
39,6 |
20,9 |
-18,7 |
18,1 |
32,0 |
38,1 |
6,1 |
36,9 |
71,6 |
58,9 |
-12,7 |
55,0 |
|
|
Juodalksnynai |
16,2 |
24,2 |
8,0 |
19,7 |
7,9 |
33,1 |
25,2 |
30,9 |
24,1 |
57,3 |
33,2 |
50,6 |
|
|
Baltalksnynai |
7,0 |
10,8 |
3,8 |
10,8 |
50,8 |
56,1 |
5,3 |
55,1 |
57,9 |
66,9 |
9,0 |
66,0 |
|
|
Ąžuolynai |
5,6 |
4,4 |
-1,2 |
2,0 |
1,2 |
1,2 |
0,0 |
0,8 |
6,9 |
5,6 |
-1,3 |
2,8 |
|
|
Uosynai |
2,8 |
0,8 |
-2,0 |
0,8 |
0 |
0,4 |
0,4 |
0,4 |
2,8 |
1,2 |
-1,6 |
1,2 |
|
|
Kiti |
1,2 |
3,9 |
2,7 |
3,1 |
6,0 |
6,0 |
0,0 |
5,6 |
7,2 |
9,9 |
2,7 |
8,7 |
|
|
Visi medynai |
197,8 |
207,1 |
9,3 |
177,3 |
164,7 |
263,4 |
98,7 |
249,2 |
362,5 |
470,5 |
108,0 |
426,6 |
|
* be plotų, kuriems taikomi pagrindinio miško naudojimo apribojimai
** skirti nuosavybės teisėms atkurti miškai
∆ - plotų skirtumas 2002 ir 2024 metais
Kiekvienos medžių rūšies brandžių medynų plotų kaitos tendencijos visame nagrinėjamame laikotarpyje (1 pav.) yra pakankamai individualios. Valstybiniuose miškuose stebimas gana stabilus, vienas iš didžiausių brandžių pušynų plotų didėjimas (24,1 tūkst. ha per 22 metus, 1a pav.). Taip pat stebima nežymi, bet stabili brandžių baltalksnynų ir ąžuolynų plotų didėjimo tendencija. Brandžių eglynų plotai mažėjo iki 2012, drebulynų iki pat 2024 metų, juodalksnynų plotai didėjo iki 2017 metų, vėliau visų šių medynų plotai stabilizavosi, kas rodo šių medžių rūšių kertamą pagrindiniais miško kirtimais plotą, prilygstantį bręstančių medynų plotui. Brandžių beržynų plotai valstybiniuose miškuose didėjo iki 2012 metų, pasiekė maksimumą ir toliau tolygiai mažėja. Brandžių beržynų plotų lūžis 2012 metais yra beržo netoleravimo valstybiniuose miškuose prieš 5-6 dešimtmečius pasekmė, kaip neperspektyvios, mažiausio našumo medžių rūšies.. Tuo pačiu metu (2002-2024) privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose brandžių beržynų plotas padidėjo nuo 29,5 iki 69,1 tūkst. ha. Tai akivaizdūs skirtingo ūkininkavimo privačių ir valstybinių miškų beržynų augavietėse rezultatai.
1 pav. Brandžių medynų plotų III-IV miškų grupėje pagal vyraujančias medžių rūšis valstybiniuose (a) ir privačiuose kartu su skirtais nuosavybės teisėms atkurti (b) miškuose kaita 2002-2024 metais
Brandžių medynų plotų kaitos tendencijos žymiu laipsniu priklauso nuo bręstančių medynų ploto, taip pat nuo brandžių medynų naudojimo intensyvumo, ūkininkavimo praeityje tendencijų. Valstybiniuose miškuose, ypač paskutiniame dešimtmetyje, galima konstatuoti labai stabilius brandžių medynų plotus, kas gali būti paaiškinama pagrindiniais miško kirtimais neviršijamu bręstančių medynų plotu. Išsiskiria labai aiški brandžių pušynų plotų didėjimo, drebulynų mažėjimo tendencijos. Brandžių drebulynų plotų mažėjimas valstybiniuose miškuose yra pasekmė jau trečią dešimtmetį sėkmingai taikomos nuostatos – pakeisti mažo našumo brandžius ir perbrendusius drebulynus ir baltalksnynus vertingesniais medynais. Privačiuose miškuose pagal brandžių medynų plotų dinamiką, o tuo pačiu ir pagrindinį jų naudojimą galima išskirti dvi brandžių medynų grupes (1b pav.). Pirmą grupę sudaro pušynai, eglynai ir drebulynai, kurių brandžių medynų plotai 2002-2012 metais ženkliai didėjo, o nuo 2012 metų stabilizavosi, neviršydami bręstančių medynų ploto. Antros grupės brandžių beržynų, baltalksnynų, juodalksnynų plotai privačiuose miškuose didėja visame 2002-2024 metų laikotarpyje. Tai rodo šių medžių rūšių medynų mažo intensyvumo pagrindinį naudojimą, kuo galima paaiškinti per 22 metus padidėjusį privačių miškų brandžių medynų plotą net 98,7 tūkst. ha (1b pav., 1 lent.). Privačiuose miškuose pagrindinis miško naudojimas, ypač po 2012 metų yra orientuotas į vertingiausių: pušies, eglės medynų naudojimą, kaupiant mažiau naudojamus minkštųjų lapuočių brandžius medynus.
Brandžių medynų medžių stiebų tūris.
Tai antras labai svarbus ilgametės ūkinės veiklos efektyvumą charakterizuojantis rodiklis. Išaugintas ir sukauptas brandžiuose medynuose medžių stiebų tūris ir plotas skirtas tokiai veiklai nustato pagrindinio medienos naudojimo potencialą (2 pav.). Didžiausias brandžių medynų vidutinis medžių stiebų tūris valstybiniuose miškuose yra pušynuose – 490 m3/ha (per metus vidutiniškai sukaupia 4,5 m3/ha), po to seka drebulynai – 438 m3/ha (per metus vidutiniškai sukaupia 8,8 m3/ha), eglynai – 426 m3/ha (5,3 m3/ha). Beržynuose ir juodalksnynuose sukaupta atitinkamai 357 (5,1 m3/ha) ir 364 m3/ha (5,2 m3/ha tūrio vidutiniškai per metus) stiebų medienos. Mažiausias tūris (201 m3/ha, vidutiniškai 5,0 m3/ha per metus) yra sukaupiamas brandžiuose baltalksnynuose (2 pav.). Didžiausias miško auginimo produktyvumas, išreikštas vidutiniu, kasmet sukaupiamu medienos tūriu, neatsižvelgiant į medienos kokybę yra pasiekiamas auginant drebulynus 8,8 m3/ha su trumpiausia apyvarta ir mažiausias produktyvumas – 4,5 m3/ha auginant pušynus su ilgiausia apyvarta.
2 pav. Brandžių medynų vidutinių tūrių III-IV miškų grupės medynuose valstybiniuose (a) ir privačiuose kartu su skirtais nuosavybės teisėms atkurti (b) miškuose kaita 2002-2024 metais (2024 m.: iš viso / be plotų, kuriems taikomi pagrindinio miško naudojimo apribojimai)
Privačių (su skirtais nuosavybės teisėms atkurti) miškų brandžiuose medynuose yra sukaupta 75 m3/ha mažesnis stiebų tūris palyginti su valstybiniais miškais (NMI 2024). Didžiausi skirtumai tarp valstybinių ir privačių miškų brandžių medynų nustatyti pušynuose (104 m3/ha), po to seka eglynai, drebulynai ir beržynai (31-44 m3/ha). Brandžių medynų tūrių skirtumai privačiuose ir valstybiniuose miškuose yra ūkininkavimo, ugdomųjų kirtimų intensyvumo, augaviečių našumo skirtumų pasekmė. Tik privačių miškų brandžiuose juodalksnynuose ir baltalksnynuose, dažniausiai neūkininkaujamuose arba neintensyviai ūkininkaujamuose, sukauptas 3-27 m3/ha didesnis tūris, nei valstybiniuose miškuose.
Lietuvos III-IV grupės miškų brandžiuose medynuose pagal NMI 2024 sukaupta 171,4 mln. m3 stiebų medienos. Valstybiniams miškams iš to kiekio tenka 84,1 mln. m3, privatiems (kartu su skirtais nuosavybės teisėms atkurti) – 87,3 mln. m3 medienos. 2002-2024 metų laikotarpyje visų miškų brandžiuose medynuose stebimas gana ryškus vidutinio tūrio padidėjimas (2 pav.). Tai susiję su medynų augimo intensyvumu, tiesiogiai su tūrio prieaugiu ir jo kaupimo padidėjimu ne tik jaunesniuose, bet ir brandžiuose medynuose. Didžiausi brandžių medynų vidutinio tūrio pokyčių skirtumai tarp miškų nuosavybių yra pušynuose, juodalksnynuose ir baltalksnynuose. Valstybinių miškų pušynų vidutinis brandžių medynų tūris per 22 metus padidėjo 134 m3/ha, o privačių – tik 14 m3/ha. Juodalksnynų vidutinis brandžių medynų tūris privačiuose miškuose didėjo 70 m3/ha, o valstybiniuose tik 32 m3/ha. Privačių miškų brandžių baltalksnynų tūris per 22 metus didėjo 31 m3/ha, o valstybiniuose mažėjo 12 m3/ha (2 pav.). Apylygiai skirtumai tarp brandžių medynų tūrio pokyčių per 22 metų laikotarpį valstybiniuose ir privačiuose su skirtais nuosavybės teisėms atkurti miškais nustatyti eglynuose, beržynuose ir drebulynuose – 60-86 m3/ha.
Atlikta analizė parodė, jog medžių rūšis, tai medžių rūšiai auginti skirtas miško žemės plotas, laikmetis lemia ūkinės veiklos rezultatus. Plotas, skirtas atitinkamai medžių rūšiai auginti tiesiog proporcingas išauginamos medienos kiekiui. Labiausiai efektyvūs Lietuvos sąlygomis auginti pagal bendrą sukauptą tūrį yra pušynai, eglynai ir drebulynai. Pavyzdžiui, valstybinių miškų pušynuose sukauptas brandžių medynų tūris yra 1,20-1,37 karto didesnis nei tame pat laikotarpyje sukauptas beržynuose (2 pav.). Suformuota medynų struktūra valstybiniuose miškuose vidutiniškai per 22 metus užtikrino brandžių medynų tūrio padidėjimą 74 m3/ha, privačiuose ir nuosavybės teisėms atkurti skirtuose miškuose – kiek mažesnį – 63 m3/ha. Mažiausiu auginimo efektyvumu tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose pasižymi auginami baltalksnynai.
______________
Straipsnis parengtas publikavimui:
2026 m.kovo 18 d.
