Naujienos

LMSA kreipėsi į Vyriausybę: būtina neatidėliojant patvirtinti nuostolių dėl apribojimų kompensavimo tvarką

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) oficialiai kreipėmės į Vyriausybę ragindami imtis lyderystes ir užtikrinti, kad dėl jau įsigaliojusių didelio masto ūkinės veiklos apribojimų būtų nustatyta aiški ir realiai veikianti patiriamų nuostolių kompensavimo tvarka. 

Kreipimosi esmė: nors Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau- SŽNSĮ) yra įtvirtintas kompensavimo principas, šiuo metu galiojantys poįstatyminiai teisės aktai nėra tinkamai pritaikyti nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytiems apribojimams, todėl praktikoje nėra pakankamai aišku, kaip šiais atvejais turi būti įgyvendinama įstatyme įtvirtinta teisė į kompensaciją.

Detalizuojant: Atsižvelgiant į nacionalinio saugumo ir šalies gynybos poreikius, nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji miško kirtimų apribojimai, susiję su SŽNSĮ X skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis ir jų įgyvendinimu Miško kirtimų taisyklėse. Šie pakeitimai patvirtinti 2025 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-129 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ ir yra tiesiogiai susiję su Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) Nr. XII-2166 X skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis (vadinamuoju kontrmobilumo priemonių paketu), kurios taip pat įsigaliojo nuo 2026 m. sausio 1 d.

Atitinkamai, SŽNSĮ 135 str. 1 d. nurodyta, kad „Teritorijoje, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, draudžiama:

• 100 m atstumu į abi puses nuo kelio briaunų prie valstybinės reikšmės magistralinių ir krašto kelių kirsti želdinius ne miško žemėje, išskyrus žuvusius, ligų ir kenkėjų pažeistus, pavojų eismo saugumui ir elektros linijoms keliančius medžius, ir vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus. Vykdant atrankinius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus, paskutinis kirtimų atvejis vykdomas, kai kertamoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 2,5 m;
• 20 km atstumu į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos su Rusijos Federacija ir su Baltarusijos Respublika vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus didesnėse kaip 1,5 ha biržėse. Nauja plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržė šalia anksčiau plynaisiais kirtimais (plynaisiais pagrindiniais, plynaisiais sanitariniais ir specialiaisiais miško kirtimais) iškirstos biržės turi būti šliejama laikantis aplinkos ministro tvirtinamų miško kirtimų taisyklių reikalavimų, kai anksčiau iškirstoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 2,5 m;
• 100 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribų vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus. Vykdant atrankinius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus, paskutinis kirtimų atvejis vykdomas, kai kertamojoje biržėje atkurto miško medžių vidutinis aukštis yra ne mažesnis kaip 2,5 m.“.

Tokie SŽNSĮ apribojimai ženkliai sumažina miškų, kurie pagal naująją (dabar galiojančią) redakciją patenka į teritorijas, kuriose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, vertę, kadangi naujais apribojimais yra sugriežtinamos miško kirtimų sąlygos. Šie ribojimai privačių miškų savininkams sukelia ekonomiškai apčiuopiamus ir tęstinius nuostolius, kurie prireikus galėtų būti vertinami individualiu turto ir (ar) verslo vertinimu pagal taikytinus teisės aktus, tačiau galiojantis poįstatyminis reglamentavimas neužtikrina pakankamai aiškaus ir veiksmingo mechanizmo tokiems nuostoliams apskaičiuoti ir atlyginti būtent SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų taikymo atvejais.

Pažymėtina, kad iki šiol nėra patvirtinti poįstatyminio reglamentavimo pakeitimai, kurie aiškiai ir sistemiškai pritaikytų kompensavimo tvarką nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojusiems SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytiems apribojimams.

Tokį teiginį, visų pirma, pagrindžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinta „Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika“ TAR, 2019-12-13, Nr. 20145 (toliau – SŽNSĮ Metodika).

Ši SŽNSĮ Metodika formaliai nustato bendrą kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, tačiau ji nėra tinkamai pritaikyta SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų miško kirtimų ribojimų specifikai dėl kelių esminių priežasčių. Pirma, pagal SŽNSĮ Metodikos 5 p. periodinė kompensacija mokama ne ilgiau kaip 3 metus iš eilės, o tai yra akivaizdžiai nepakankamas laikotarpis miško ūkio nuostoliams atlyginti, atsižvelgiant į tai, kad medynų augimo ir naudojimo ciklai (kaip nurodyta 1 lentelėje) trunka nuo 60 iki 110 metų, o SŽNSĮ 135 str. pagrindu nustatyti apribojimai yra tęstinio pobūdžio ir galioja neribotą laiką. Antra, SŽNSĮ Metodikos 2 priede pateiktoje didžiausių koeficiento Kn dydžių parinkimo pagal taikomų apribojimų apimtis lentelėje nėra numatyti apribojimai, atitinkantys SŽNSĮ 135 str. 1 d. 1–3 p. reikalavimus, todėl nėra aišku, koks Kn koeficientas turėtų būti taikomas šiems atvejams. Trečia, nėra pakankamai aišku, kokia institucija ir kokia tvarka turi nagrinėti tokių miško savininkų prašymus, kas konkrečiai laikytinas kompensacijos mokėtoju, kaip nustatomas paveiktų teritorijų mastas ir pagal kokius kriterijus turi būti vertinami ilgalaikiai miško ūkio nuostoliai. Pažymėtina, kad SŽNSĮ 135 str. 1 d. 1-3 p. įtvirtinti apribojimai jau galioja, tačiau jų atveju nėra aiškiai ir tinkamai sukonkretintas kompensacijos apskaičiavimo bei išmokėjimo mechanizmas, atitinkantis šių ribojimų pobūdį ir trukmę. Iki šiol nėra priimti pakeitimai, kurie aiškiai pritaikytų kompensavimo tvarką šiems nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojantiems apribojimams.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors SŽNSĮ Metodika formaliai yra skirta kompensacijoms dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo apskaičiuoti ir išmokėti, jos nuostatos nėra pritaikytos SŽNSĮ 135 str. 1 d. 1–3 p. nustatytiems miško kirtimų apribojimams – tiek dėl nepakankamo periodinės kompensacijos mokėjimo laikotarpio, tiek dėl Kn koeficientų lentelėje nenumatytų atitinkamų apribojimų rūšių, tiek dėl apskaičiavimo formulės neadekvatumo ilgalaikiams miško ūkio nuostoliams įvertinti, tiek dėl institucinių neaiškumų nustatant kompensacijos mokėtoją.

Atitinkamai, vertinant SŽNSĮ 135 str. 1 d. 1-3 p. apribojimų pasekmes bei siekiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvos dėl SŽNSĮ Metodikos pakeitimų, naujų teisės aktų priėmimo ar kitų kompensavimo mechanizmus reglamentuojančių teisės aktų papildymų, kuriais būtų siekiama užtikrinti realų kompensavimo principo įgyvendinimą SŽNSĮ 135 str. taikomų apribojimų atveju, svarbu atsižvelgti į tam tikrus teisės aktus, kurie numato kompensavimo mechanizmus atvejais, kai žemės savininko nuosavybės teisės yra apribojamos, todėl toliau šiame pasiūlyme analizuojami šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinti kompensavimo mechanizmai.

Visų pirma, pažymėtinas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (toliau – STĮ) bei šio įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 „Dėl kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Atitinkamai, STĮ 34 str. 1 d. nurodyta, kad „Už įgyvendinant šį įstatymą nustatytus veiklos apribojimus išmokamos vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos“. Tuo tarpu STĮ 34 str. 2 d. nurodyti atvejai, kuomet išmokamos vienkartinės kompensacijos, o STĮ 34 str. 3 d. atvejai, kuomet išmokamos kasmetinės kompensacijos.

Kaip matyti iš pateikiamo straipsnio dalių turinio, vienkartinės ir kasmetinės kompensacijos yra susijusios su privačios žemės savininkais, įskaitant ir privataus miško savininkus, t. y. vienkartinės kompensacijos mokamos privataus miško savininkams, sudariusiems apsaugos sutartis, kai jų miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų (kompensuojant negautas pajamas, atėmus medienos ruošos sąnaudas, bei miškotvarkos projekto parengimo išlaidas), taip pat privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, kai dėl saugomos teritorijos įsteigimo, ribų ar veiklos reglamentavimo pakeitimo nebegalės būti patvirtinti ar toliau įgyvendinami anksčiau pradėti rengti ar parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai (kompensuojant šių dokumentų rengimo, keitimo išlaidas bei likviduojamų objektų atkuriamąją turto vertę). Tuo tarpu kasmetinės kompensacijos mokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose vėlesniam laikui atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių laikinai palikti neiškirstų (kompensuojant pajamų netekimo nuostolius kirtimų atidėjimo laikotarpiu), taip pat žemės ūkio veiklos subjektams, kai jie iš žemės sklypų, patenkančių į saugomas teritorijas, gauna mažesnes pajamas (kompensuojant kasmet prarandamų pajamų dalį).

Nepaisant to, tiek vienkartinės, tiek ir kasmetinės kompensacijos gali būti išmokamos tik atvejais, kurie susiję su STĮ įgyvendinimu numatytais veiklos apribojimais. Tokiu būdu nėra numatomas kompensavimo mechanizmas privačių miškų savininkams, kurie patiria veiklos apribojimus dėl jų teritorijoms numatomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, pavyzdžiui,  pagal SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 papunkčių reikalavimus.

Antra, pažymėtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“, kuriuo patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika (toliau – Metodika).

Metodika, vadovaujantis jos 1 p., nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės ar kito nekilnojamojo daikto (statinio, patalpos) servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką.

Atitinkamai, Metodikos 2 p. nurodyta, kad „Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai, valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniai ar kito nekilnojamojo daikto savininkai, kito valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto patikėtiniai, kuriems priklausančioje žemėje (tarnaujančiuosiuose žemės sklypuose) ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose (tarnaujančiuosiuose daiktuose) tinklų operatorių naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių (viešpataujančiojo daikto) įrengimui, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) kitokiam naudojimui nustatytas ir (ar) nustatomas žemės ar kito nekilnojamojo daikto servitutas“.

Kaip matyti iš pateikiamų Metodikos nuostatų, Metodikoje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra skirtas išimtinai tiems atvejams, kai žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisės yra apribojamos nustatant servitutą tinklų operatorių naudai elektros energetikos objektų ir (ar) įrenginių įrengimui, eksploatavimui bei kitokiam naudojimui. Tokiu būdu Metodika neapima ir negali būti taikoma kompensacijų apskaičiavimui ir išmokėjimui tais atvejais, kai privačių miškų savininkų veikla yra ribojama dėl SŽNSĮ pagrindu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, įskaitant miško kirtimų apribojimus.

Visa tai reiškia, kad, kaip matyti iš aukščiau pateikiamų teisės aktų pavyzdžių, tam tikrais atvejais Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra įtvirtinti kompensavimo mechanizmai, pagal kuriuos asmeniui, kurio nuosavybės teisės yra suvaržomos (ar kitaip apribojamos), yra atlyginama už patirtus ar patiriamus nuostolius. Tačiau, nors SŽNSĮ 13 straipsnyje kompensavimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo principas yra įtvirtintas, tais atvejais, kai miško kirtimų apribojimai yra nustatomi SŽNSĮ pagrindu (pagal SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 3 papunkčių reikalavimus), ši teisė nėra tinkamai ir aiškiai įgyvendinta praktikoje, todėl savininkų teisė į kompensaciją tampa formali bei praktiškai nerealizuojama. Nepaisant to, kad, kaip pagrindžiama žemiau nurodomomis aplinkybėmis, toks mechanizmas yra objektyviai reikalingas siekiant užtikrinti tinkamą privačių miškų savininkų patiriamų ženklių nuostolių atlyginimą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumą.

Atitinkamai, neabejotina, kad Valstybė gali nustatyti miško naudojimo ribojimus dėl nacionalinio saugumo ar kitų viešojo intereso tikslų, tačiau tokie ribojimai turi būti proporcingi ir negali visos viešojo intereso naštos perkelti tik konkretiems privačių miškų savininkams. Kai ribojimai yra tęstiniai, ekonomiškai apčiuopiami ir taikomi dideliems miškų plotams, turi būti užtikrintas aiškus ir veiksmingas kompensavimo mechanizmas. Tokio mechanizmo poreikį iliustruoja žemiau 1 lentelėje pateikiami preliminarūs LMSA skaičiavimai, kurie rodo ne galutinį kompensacijos dydį, bet patiriamų nuostolių pobūdį, trukmę ir ekonominį mastą.

1 lentelė. SŽNSĮ 135 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. reikalavimų įgyvendinimo pasekmių lyginamieji duomenys pagal vyraujančias medynų rūšis.

Šaltinis: LMSA 2026 m. I ketv. analizės duomenys (tai preliminarūs iliustraciniai skaičiavimai, rodantys nuostolių pobūdį ir mastą)

Kaip matyti iš pateikiamos lentelės, joje pateikiami Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos atlikto skaičiavimo lyginamieji duomenys apie vyraujančias medynų rūšis – pušyną, eglyną ir beržyną – pagal tokius rodiklius kaip augimo ir naudojimo ciklo faktinė trukmė metais, įveisimo kaina, metinės miško priežiūros kaina, produkcijos ruošos faktinė kaina, produkcijos kiekis ir kaina bei kiti patiriami nuostoliai. Iš pateiktų duomenų matyti, jog dėl naujų apribojimų patiriami nuostoliai:  pailgėja miško naudojimo ciklas, nukeliamos pajamos iš medienos realizavimo, didėja miško priežiūros ir atkūrimo sąnaudos, o tai lemia ilgesnį investicijų atsipirkimo laikotarpį ir mažesnę miško žemės ekonominę vertę.

Lentelėje pateikiamas šių rodiklių palyginimas – be naujų SŽNSĮ apribojimų ir su SŽNSĮ apribojimais. Iš pateikiamų duomenų matyti, kad dėl SŽNSĮ pagrindu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikšmingai padidėja privačių miškų savininkų patiriami nuostoliai: pailgėja medynų augimo ir naudojimo ciklai (pušynų atveju – nuo 100 iki 110 metų, eglynų – nuo 70 iki 75 metų, beržynų – nuo 60 iki 65 metų), padidėja įveisimo kaštai (pušynų ir eglynų atveju – nuo 1 500 Eur/ha iki 2 000 Eur/ha), išauga metinės miško priežiūros sąnaudos (pušynų atveju – nuo 150 Eur/ha iki 200 Eur/ha, eglynų – nuo 200 Eur/ha iki 250 Eur/ha, beržynų – nuo 150 Eur/ha iki 200 Eur/ha), o kiti patiriami nuostoliai visų medynų rūšių atveju padidėja nuo 200 Eur/ha iki 500 Eur/ha. Tuo tarpu produkcijos kiekis ir faktinė kaina išlieka nepakitę, kas reiškia, kad miškų savininkai patiria didesnes sąnaudas ir ilgesnį investicijų atsipirkimo laikotarpį, negaudami jokių papildomų pajamų.

Preliminarūs LMSA skaičiavimai rodo, kad dėl naujojo reguliavimo nulemto kirtimų atidėjimo pailgėja investicijų atsipirkimo laikotarpis, didėja miško priežiūros ir atkūrimo sąnaudos, o pajamų gavimas nukeliamas 5–10 metų ar ilgesniam laikotarpiui. Vien pajamų nukėlimas 10 metų, taikant 5 proc. diskonto normą, 10 000 Eur/ha būsimų pajamų dabartinę vertę sumažina iki maždaug 6 139 Eur/ha, t. y. apie 38,6 proc. (NPV = 10 000 / (1,05)^10 ≈ 6139 Eur). 

Kitas iliustracinis pavyzdys susijęs su kirtimų šliejimo laikotarpiu. Iki naujų SŽNSĮ apribojimų įsigaliojimo nauja biržė galėjo būti šliejama, kai šalia iškirstoje biržėje buvo apie 0,5 m aukščio želdiniai. Po naujojo reguliavimo tenka laukti, kol atkurto miško medžių vidutinis aukštis pasieks 2,5 m, todėl kirtimų atidėjimas gali siekti apie 10 metų. Tai lemia papildomą pajamų gavimo nukėlimą ir didina kapitalo kaštus, todėl kompensacijos modelyje turi būti įvertinamas ne vien tiesioginis pajamų praradimas, bet ir laiko veiksnys.

Įgyvendinant naujus SŽNSĮ pakeitimus ir apribojant privačių miškų savininkų galimybes naudoti bei disponuoti miško žeme, būtina užtikrinti, kad taikomas reguliavimas atitiktų Konstitucijos 23 straipsnį ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijos kylantį proporcingumo reikalavimą. Valstybė gali nustatyti miško naudojimo ribojimus dėl nacionalinio saugumo ar kitų viešojo intereso tikslų, tačiau tokie ribojimai negali visos viešojo intereso naštos perkelti tik konkrečiai savininkų grupei; kai ribojimai yra tęstiniai ir ekonomiškai apčiuopiami, turi būti numatytas aiškus ir veiksmingas kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad valstybė, nustatydama nuosavybės teisės ribojimus viešojo intereso pagrindu, privalo užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės ir savininko interesų, o tais atvejais, kai savininkui tenka neproporcinga viešojo intereso našta, turi būti numatytas tinkamas kompensavimo mechanizmas. (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. ir 2010 m. birželio 29 d. nutarimai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad dėl SŽNSĮ nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų miškams taikomų veiklos apribojimų privačių miškų savininkai patiria reikšmingus ir tęstinius nuostolius, kurie apima tiek tiesioginį miško žemės ir medynų vertės sumažėjimą, tiek negautas pajamas dėl apriboto miško naudojimo, tiek padidėjusias ūkinės veiklos sąnaudas. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nustato bendrą kompensavimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo principą, tačiau nesudaro pakankamai aiškaus, veiksmingo ir SŽNSĮ 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų miško kirtimų ribojimų pobūdžiui pritaikyto mechanizmo, kuris leistų tinkamai ir laiku atlyginti privačių miškų savininkų patiriamus nuostolius.

Todėl siūlome inicijuoti teisės aktų pakeitimus bei imtis priemonių, kad miškų savininkams būtų užtikrintas tinkamas ir proporcingas nuostolių, atsiradusių dėl kirtimų ribojimų, atlyginimas: 

• Inicijuoti papildymą ir pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintos Kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodikos, aiškiai pritaikant ją Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytiems miško kirtimų apribojimams ir nustatant šių apribojimų atveju taikomus kompensacijos apskaičiavimo kriterijus, įskaitant ilgalaikių miško ūkio nuostolių vertinimą, padidėjusias miško priežiūros bei atkūrimo sąnaudas, pajamų gavimo nukėlimą dėl kirtimų atidėjimo, taip pat kompensavimo laikotarpio ir dydžio ryšį su faktine medynų augimo bei naudojimo ciklų trukme. Taip pat, kiek tai būtina siekiant užtikrinti kompensavimo laikotarpio atitiktį faktinei medynų augimo bei naudojimo ciklų trukmei, inicijuoti atitinkamus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 13 straipsnio pakeitimus;
• Aiškiai nustatyti, kokia institucija ir kokia tvarka turi nagrinėti tokių miško savininkų prašymus, kas konkrečiai laikytinas kompensacijos mokėtoju, iš kokių lėšų mokamos kompensacijos, kaip nustatomas paveiktų teritorijų mastas ir pagal kokius kriterijus turi būti vertinami ilgalaikiai miško ūkio nuostoliai (LMSA vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad aptariami apribojimai grindžiami nacionalinio saugumo ir krašto gynybos poreikiais, tikslinga aiškiai įvertinti, ar kompensacijos mokėtoju ir už finansavimo organizavimą atsakingu subjektu neturėtų būti krašto apsaugos sistemos institucijos, o kompensavimui reikalingos lėšos – planuojamos iš nacionalinio saugumo ir gynybos poreikiams skirtų asignavimų.);
• Rengiant specialų kompensavimo sprendimą privačių miškų savininkams už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus veiklos apribojimus, perimti ir pritaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintoje metodikoje įtvirtintus ekonominio vertinimo principus tiek, kiek jie labiau atitinka ilgalaikių miško naudojimo suvaržymų pobūdį ir jų poveikį miško ūkio pajamoms bei turto vertei;
• Alternatyviai – inicijuoti naujo Vyriausybės lygmens teisės akto priėmimą, kuriuo būtų nustatyta atskira kompensacijų privačių miškų savininkams ir kitiems žemės savininkams už Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pagrindu nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų lemiamus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka, užtikrinanti visapusišką, teisingą ir savalaikį nuostolių atlyginimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, kad dėl šio klausimo į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją buvo kreiptasi jau ne kartą, tačiau iki šiol problema nėra sistemiškai išspręsta, o būtini teisėkūros ir poįstatyminio reglamentavimo sprendimai nėra priimti. Jau daugiau kaip du metus vėluoja ir kita - po LR Saugomų teritorijų įstatymo (nauja redakcija) priėmimo-  vis dar neatnaujinama kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Atsižvelgdami į tai, prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės lyderystės sprendžiant šį klausimą iš esmės ir neapsiriboti vien šio rašto persiuntimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pagal kompetenciją.

Prašome šį klausimą svarstyti skubos tvarka ir įtraukti Lietuvos miško ir žemės savininkų asociaciją į tolesnes diskusijas bei sprendimų rengimą, kad būtų užtikrintas tiek teisėkūros kokybės, tiek proporcingo nuostolių atlyginimo principų laikymasis. Kartu pažymime, kad svarstant šį klausimą svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kompensavimo mechanizmo parengimą, bet ir į tinkamą jo įgyvendinimą.