Naujienos
LMSA pateikėme konkrečius pasiūlymus dėl miškų sanitarinės būklės gerinimo ir ūkininkavimo greta NATURA2000 teritorijų reguliavimo
Pastaruoju metu "užderėjo" projektų, dėl kurių reikia pateikti miško savininkų poziciją ginančią nuomonę. Vienas pavyzdžių- ,Dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų artimos aplinkos kriterijų, taikomų planuojant miško kirtimus, patvirtinimo“ projekto. Kitas paketas pakeitimų - dėl kirtimų reglamentavimo siekian suvaldyti blogėjančią miškų sanitarinę būklę dėl žėvėgraužio tipografo židinių plitimo eglynuose.
,Dėl Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų artimos aplinkos kriterijų, taikomų planuojant miško kirtimus, patvirtinimo“ projekto.
Teigiamai vertiname, kad Aplinkos ministerija lydraštyje prie teikiamo projekto deklaruoja siekį (citata): <...>aiškiau reglamentuoti poveikio aplinkai reikšmingumo vertinimą planuojamos miškų ūkio veiklos vykdymo atvejais.<...>
Tačiau tai, kaip šį siekį norima realizuoti- vertiname neigiamai, kadangi net tik kad būtų ženkliai didinama biurokratinė našta, tačiau ir bandoma visuotinai ir neatlygintinai įteisinti dar vieną „šešėlinių saugomų teritorijų“ kategoriją- NATURA2000 artimą aplinką - reikšmingame ~30 tūkst. ha. plote (kas, mūsų manymu, prieštarauja ES Buveinių direktyvos 1 straipsnio j) punktui, 6 straipsnio 3 punktui, 1 ir 2 dalies taikymo prasmei bei LR Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 7 ir 15 dalims). ES Buveinių direktyvoje tokios „artimos aplinkos“ sąvokos nėra. Analogiško reguliavimo išskiriant visur geografiškai NATURA2000 artimą aplinką kitose ES šalyse irgi nėra.
Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nustatomi ribojimai konkrečioms veikloms, tačiau tai nesudarys sąlygų asmenims kreiptis dėl kompensavimo už veiklos apribojimus, nes tai teisės aktuose nėra numatyta, t. y. nenustatyta galimybės gauti kompensacijos už apribotą ūkinę veiklą „Natura 2000“ teritorijos vadinamojoje artimoje aplinkoje.
O tai nėra priimtina.
Dėl paketo pakeitimų, skirto kirtimų reglamentavimo pakeitimams siekian suvaldyti blogėjančią miškų sanitarinę būklę dėl žėvėgraužio tipografo židinių plitimo eglynuose.
Štai pavyzdys, kaip nuviliančiai lėtai koreguojamos taisyklės, kad galima būtų operatyviau pašalinti kinivarpų užpultas egles, prieš vabalams pasidauginant ir išplintant į didesnius plotus. (Vertinama, kad nuo vienos eglės per sezoną kinivarpos užkrečia 20-30 medžių, kenkėjai skrenda iki 3 kilometrų atstumu.)
O sprendimą siūlėme dar š.m. kovo mėnesį - Aplinkos ministerijai, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 18 straipsniu, dėl medžių kenkėjų pažeidimų neatidėliotinai skelbti stichinę nelaimę miškuose ir pradėti taikyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemonės.
