Naujienos

D.Dumbravos nuotr.: Anykščių regiono miškuose vyko darbo grupės, rengiančios naują kirtimų taisyklių redakciją, išvažiuojamasis susitikimas – nuo pristatymų girininkijoje iki realių objektų apžiūros ir diskusijų miške.

LMSA pateikėme pasiūlymus dėl rengiamų Kirtimo taisyklių projekto

DĖL Miško kirtimo taisyklių ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų naujų redakcijų projektų.  Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (toliau – LMSA), susipažinę su 2026 m. balandžio 2 d. pateiktais Miškų kirtimo taisyklių ir Miško atlūrimo ir įveisimo taisyklių (nauja redakcija) projektais, teikiame šias pastabas:

1 pastaba. Būtina konceptualiai peržiūrėti taisyklių sandarą ir keisti miško kirtimų klasifikaciją.

Jeigu siekiame ne tik imituoti veiklą, bet iš tikrųjų padaryti taisykles aiškesnes, jų laikymosi kontrolę – realiai įmanomą ir, svarbiausia, atliepti kintančius ekologinius, socialinius ir ekonominius lūkesčius miškų ūkiui, būtina konceptualiai peržiūrėti pačią taisyklių sandarą. Vietoje to, kad prie senos koncepcijos būtų nuolat lipdomi vis nauji smulkmeniški technologiniai reikalavimai, turime susitelkti į biologinę – ekologinę klausimo esmę, kartu užtikrinant ekonomiškai racionalų miškų naudojimą, o technologinius sprendimus taikyti tik ten, kur jie iš tiesų būtini.

Ūkinės priemonės turi būti nukreiptos į tikslus, o kontrolė – į vertinimą, kaip sėkmingai šie tikslai pasiekiami. Dėmesys turi būti skiriamas ne procesui, o rezultatui.

Tam pirmiausia siūloma keisti pačią miško kirtimų klasifikaciją, kiek tai leidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymas.

Sukūrus aiškią, tikslus atitinkančią klasifikavimo sistemą, būtų galima formuoti nuoseklias ir realius ekologinius, socialinius bei ekonominius poreikius atliepiančias taisykles, nustatant tik būtinus technologinius reikalavimus. Dabartinė klasifikacija tam nėra tinkama, nes iš esmės orientuota į medienos auginimą, o ne į visų miško funkcijų subalansuotą užtikrinimą, ir sukelia neišvengiamą skirtingų interesų grupių konfliktą.

Todėl siūlome šiuos pakeitimus:

 I. SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Miško kirtimų taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius miško kirtimų biologinius ir ekologinius tikslus, taip pat technologinius reikalavimus, būtinus šiems tikslams pasiekti, užtikrinant žaliavinės medienos tiekimą, miškų gyvybingumą bei kitų miško funkcijų tęstinumą.
2. Miško kirtimai, atsižvelgiant į jų tikslą, skirstomi į atkūriamuosius, formavimo ir specialiuosius miško kirtimus:

MIŠKO KIRTIMŲ KLASIFIKACIJA

1. Miško kirtimai skirstomi pagal jų tikslą:

1.1. atkuriamieji miško kirtimai;

1.2. formavimo miško kirtimai;

1.3. specialieji miško kirtimai.

2. Atkuriamiesiems miško kirtimams priskiriami kirtimo būdai, kurių tikslas – sudaryti sąlygas naujai medžių kartai atsirasti ir formuotis arba pakeisti esamą medyną kitos sudėties medynu:

2.1. plynieji kirtimai;

2.2. atvejiniai kirtimai;

2.3. atrankiniai grupiniai kirtimai;

2.4. medynų pertvarkymo kirtimai. 

Plynieji kirtimai – atkuriamųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai naujos medžių kartos atsiradimui ir formavimuisi sąlygos sudaromos vienu kirtimo etapu visame kirtimo plote, o po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.

Atvejiniai kirtimai – atkuriamųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai naujos medžių kartos atsiradimui ir formavimuisi sąlygos sudaromos visame kirtimo plote palaipsniui, per daugiau nei vieną kirtimo etapą.

Atrankiniai grupiniai kirtimai – atkuriamųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai naujos medžių kartos atsiradimui ir formavimuisi sąlygos sudaromos atskirose medyno dalyse (grupėse), užtikrinant, kad atkuriamame plote augantys medžiai sudarytų medyną.

Medynų pertvarkymo kirtimai – atkuriamųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai esamas medynas keičiamas kitos sudėties medynu, siekiant suformuoti augavietės sąlygas ir miško funkcinę paskirtį geriau atitinkančią medžių rūšių sudėtį.

Kai atkuriamieji miško kirtimai vykdomi brandžiuose ar bręstančiuose medynuose, jie priskiriami pagrindiniams miško kirtimams.

3. Formavimo miško kirtimams priskiriami kirtimo būdai, kurių tikslas – formuoti esamo medyno struktūrą, sudėtį ir kokybę, kad jie kuo geriau atitiktų miško funkcinę paskirtį pagal priskirtą miškų grupę.

Formavimo miško kirtimams taip pat priskiriami kirtimo būdai, kuriais medynas paruošiamas atkuriamiesiems kirtimams:

3.1. jaunuolynų ugdymo kirtimai;

3.2. ugdymo kirtimai;

3.3. atrankiniai laisvieji kirtimai;

3.4. kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

Jaunuolynų ugdymo kirtimai – formavimo miško kirtimų vykdymo būdas, kai jaunuose medynuose reguliuojama medyno sudėtis ir tankumas, siekiant suformuoti tikslinę medyno struktūrą ir sudėtį.

Ugdymo kirtimai – formavimo miško kirtimų vykdymo būdas, kai vyresniuose nebrandžiuose medynuose reguliuojama medyno struktūra, sudėtis ir tankumas, siekiant išauginti tikslinį medyną ir pagerinti jo augimo sąlygas.

Atrankiniai laisvieji kirtimai – formavimo miško kirtimų vykdymo būdas, kai pavieniai ar nedidelėmis grupėmis šalinami medžiai, formuojant medyno struktūrą ir sudėtį, gerinant medyno būklę ir paruošiant jį atkūriamiesiems kirtimams.

Kraštovaizdžio formavimo kirtimai – formavimo miško kirtimų vykdymo būdas, kai medynas tvarkomas siekiant pagerinti jo estetinę, rekreacinę ar vizualinę vertę, atsižvelgiant į miško funkcinę paskirtį.

4. Specialiesiems miško kirtimams priskiriami kirtimo būdai, skirti spręsti specifines miško būklės, apsaugos ar naudojimo situacijas, taip pat tenkinti kitų miško žemėje vykdomų veiklų poreikius:

4.1. sanitariniai atrankiniai kirtimai;

4.2. biologinės įvairovės palaikymo kirtimai;

4.3. miško lydimo kirtimai;

4.4. kiti kirtimai.

Sanitariniai atrankiniai kirtimai – specialiųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai iš medyno šalinami ligų, kenkėjų ar abiotinių veiksnių pažeisti ar žuvę medžiai, taip pat medžiai, keliantys ligų ar kenkėjų plitimo pavojų, siekiant išvengti pažeidimų plitimo ir sumažinti jų poveikį medynui.

Biologinės įvairovės palaikymo kirtimai – specialiųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai medyne sudaromos ar palaikomos sąlygos biologinei įvairovei, išsaugant, formuojant ar atkuriant jai svarbius medyno struktūrinius elementus, kai šių tikslų negalima pasiekti kitais šiose Taisyklėse nustatytais miško kirtimų būdais.

Miško lydimo kirtimai – specialiųjų miško kirtimų vykdymo būdas, kai medynas pašalinamas, siekiant sudaryti sąlygas technologinėms ar kitoms miško žemėje vykdomoms veikloms arba ją paversti kitomis naudmenomis.

2 pastaba. Dėl Miško kirtimo taisyklių (nauja redakcija) svarstymo laiko

Kaip žinoma, Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomos Miškų įstatymo (nauja redakcija) pataisos, kurios iš esmės įtakos miškų naudojimo principus, o tuo pačiu - ir miškų kirtimo bei atkūrimo būdus, technologijas, draudimų laikotarpius ir kt. Todėl Aplinkos ministerijos pateikti Miškų kirtimo taisyklių ir Miško atlūrimo ir įveisimo taisyklių (nauja redakcija) projektai  šiuo metu yra tik pagrindas tolesnėms diskusijoms darbo grupėje Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų ir Miško kirtimo taisyklių projektams rengti. Tik priėmus Miškų įstatymo pataisas turėtų būti parengtas naujas taisyklių projektas, nuosekliai įgyvendinantis įstatymo pakeitimus.

3 pastaba. Dėl esminių apribojimų miškų ūkio veiklai

Aplinkos ministerijos parengtame miško kirtimo taisyklių projekte numatyti nauji esminiai  apribojimai miškų ūkinei veiklai – miško kirtimams, kurie palies ne tik valstybinus, bet ir privačius miškus. Tai pirmiausiai pasakytina apie taisyklių projekto  2 lentelę - Miško kirtimų apribojimai aplink saugomų rūšių radavietes. Pagal šiuos siūlomus apribojimus tūkstančiuose hektarų miškų bus įvesti drastiški apribojimai miško kirtimams privačiuose miškuose, už kuriuos galimybės privačių miškų savininkams gauti kompensacijas nebus, nes šie apribojimai nenumatyti nei Saugomų teritorijų nei Miškų įstatyme.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad bet koks reikšmingas ūkinės veiklos ribojimas turi būti nustatytas Seimo priimtu įstatymu, o ne ministro įsakymu.

Todėl iki tol, kol tokie nauji apribojimai nėra nustatyti įstatymu ir nenumatytos kompensacijos už juos privačių miškų savininkams Aplinkos ministerijos siūlomas draudimų išplėtimas Miško kirtimų taisyklėse net negali būti svarstomas.

4 pastaba. Dėl siūlomų neesminių pakeitimų

Miško kirtimų taisyklių projekte yra siūloma daug abejotinų, objektyviai nepagrįstų ir mažareikšmių pakeitimų. Pvz. siūloma įteisinti miško kirtimo technikos skirstymą į  didžiąją ir mažąją pagal svorį, o ne pagal realų poveikį miško dirvožemiui, kuris priklauso ne nuo bendro svorio, o nuo santykinio slėgio į ploto vienetą (cm²).  Projekto 30.2³ punkte nurodyta, kad atvejiniuose kirtimuose paskutinio atvejo medžių kirtimas vykdomas tik rankiniu būdu (! kirviu ar rankiniu pjūklu?). 50.1 punkte numatyta, kad miestų ir miestelių teritorijose esančiuose miškuose ir 300 m atstumu nuo miestų ir miestelių teritorijų ribos, naudojant didžiąją (?) medienos ruošos techniką mediena negali būti ruošiama, ištraukiama, miško kirtimo liekanos išvežamos iš kirtavietės nuo 22 val. iki 7 val. Kaip technikos svoris susijęs su  bendru triukšmo lygiu, matuojamu decibelais?  Labai abejotini siūlomi svarstymui atvejinių kirtimų reglamentavimo pakeitimai. Taisyklių projekte yra ir daugiau mažareikšmių, abejotinų pasiūlymų, kuriuos gal ir galima būtų svarstyti darbo grupėje, kai bus priimtos Miškų įstatymo pataisos ir parengtas jas įgyvendinantis Miško kirtimų taisyklių projektas.

Tikimės, kad į įvardintas problemas bei pateiktus siūlymus bus įsiklausyta ir atsižvelgta. Jei kiltų klausimų, esame pasirengę pateikti detalesnius paaiškinimus darbo grupėje Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų ir Miško kirtimo taisyklių projektams rengti.