Naujienos

LMSA pateikėme Seimui pasiūlymus dėl Kapčiamiesčio karinio poligono įstatymo projekto
Mes palaikome Lietuvos gynybos stiprinimą. Tačiau kartu pabrėžiame: kai valstybė visuomenės poreikiams paima privačius miškus, savininkams turi būti užtikrintas ne tik piniginis atlyginimas, bet ir reali galimybė pasirinkti lygiaverčius miško žemės mainus už steigiamo poligono ribų.
DĖL Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektO Nr. XVP-1300
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) susipažinome su Seimui 2026-03-24 pateiktu Lietuvos kariuomenės Kapčiamiesčio karinio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įstatymo projektu (Reg. Nr.: XVP-1300) (toliau-Projektas), ir atstovaudami mūsų nariams- Kapčiamiesčio bendruomenei priklausantiems miškų savininkams bei kitiems Dzūkijos regiono miško savininkams, kuriuos tiesiogiai palies šie valstybės sprendimai, teikiame pastabas bei pasiūlymus. Pasiūlymų tikslas – užtikrinti, kad įstatymo projekte būtų nustatytas aiškus, veikiantis ir teisiškai apibrėžtas mechanizmas, leidžiantis tais atvejais, kai poligono reikmėms visuomenės poreikiams paimama privati miškų ūkio paskirties žemė, savininkui pasirinkti ne vien piniginį atlyginimą, bet ir suteikti dar vieną galimą alternatyvą - ekvivalentinius mainus, perduodant jam lygiavertį valstybės miškų ūkio paskirties žemės sklypą ar sklypus už poligono ribų. [Žymėjimas tekste: siūlomas įrašyti tekstas, paaiškinimai]:
Pabrėžiame, kad visiškai palaikome Lietuvos Respublikos pastangas stiprinti nacionalinį saugumą ir suprantame karinės infrastruktūros plėtros būtinybę. Savalaikis pasirengimas galimoms grėsmėms yra būtinas Lietuvos žmonių gyvybių, žemės ir miškų apsaugai bei valstybės finansinio stabilumo ir patikimumo užtikrinimui. Tai siunčia aiškų signalą, kad Lietuva yra stipri, atsakinga ir pasirengusi ginti savo nepriklausomybę.
Kartu laikomės principinės pozicijos, kad tokie sprendimai privalo būti įgyvendinami laikantis Konstitucijoje įtvirtintų nuosavybės apsaugos, proporcingumo ir teisinio tikrumo principų. Jei valstybė riboja nuosavybės teises ir teisėtą ūkinę veiklą, ji privalo užtikrinti savalaikį, aiškų ir teisingą patiriamų nuostolių atlyginimą, o ne palikti savininkus teisinėje ir finansinėje nežinioje. Toks poreikis tiesiogiai kyla iš vietos bendruomenės ir miško savininkų lūkesčių, ne kartą išsakytų tiek raštiškai, tiek ir vykusių susitikimų ir konsultacijų metu. Taip pat pažymėtina, kad Projekto 10 straipsnio 1 dalis šiuo metu atlyginimą už paimamą turtą sieja tik su piniginiu atlyginimu pagal rinkos vertę, todėl ekvivalentinių mainų institutas projekte nėra sukonstruotas ir savininko pasirinkimo teisė aptariamame Projekte kol kas realiai neužtikrinama.
