Naujienos

Miškų savininkai: valstybė – kaip bankinis sukčius

Po praėjusią savaitę vykusio Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdžio, po kurio plinkos ministras Kastytis Žuromskas atleido iš pareigų už miškų politiką atsakingą viceministrą miškininką Edmundą Mačiežą,  žiniasklaida susidomėjo miškų tema.

Rengiantis komitete klausymams dėl nauja redakcija pateiktų Miškų įstatymo projektų, už šią sritį atsakingas viceministras paatviravo, jog yra nušalintas nuo daugelio su miškų politika susijusių reikalų Aplinkos ministerijoje.

Nuoroda  į Seimo AAK 2026-02-04 posėdžio transliaciją: https://www.youtube.com/watch?v=gPYvxvX-Skc

Netruko net poros valandų, kai aplinkos ministras su trenksmu atleido savo politinio pasitikėjimo komandos narį, pažėręs priekaištų ir net kriminalinio pobūdžio įtarimų (apie poveikį šantažu bei papirkinėjimu). Kaltinimai buvo mesti ir Seimo AAK nariui socialdemokratui Audriui Radvilavičiui, dėl galimai nedeklaruotos lobistinės veiklos ministras ėmė priekaištauti LMSA vadovui Algiui Gaižučiui (nors vėliau, žiniasklaidai ir 2026-02-09 (pirmadienį) Seimo Antikorupcijos komisijos specialaus posėdžio metu pripažino, kad tai tik jo asmeninės prielaidos, kad neturi faktų išsakytiems kaltinimams pagrįsti)

2026-02-09 Antikorupcijos komisijos specialus posėdis, nuoroda:  https://www.youtube.com/watch?v=CzoIrE5uTUM&t=4s

LRT.lt publikacijoje "Kas įvyko su aplinkos viceministru: ar Žuromskas pašalino Ruginienės siūlytą žmogų?" žurnalistė Eglė Samoškaitė apžvelgia, kas nutiko su už miškų politiką atsakingu viceministru Edmundu Mačieža: po pasisakymų Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis buvo atleistas, o viešoje erdvėje paskleistos Aplinkos ministerijos vadovų skleidžiamos insinuacijos apie „susimokymus“ ir net galimą papirkinėjimą ar šantažą.

Straipsnyje [nuoroda - čia...>>>] pristatoma ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pozicija:

<..>

Miškų savininkai: valstybė – kaip bankinis sukčius

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija nepatenkinta dėl to, kad I. Ruginienės Vyriausybės parengtas įstatymo projektas, pasiekęs Seimą, įtvirtina modelį, kai sistemingai griežtinami miškų naudojimo apribojimai, tačiau kartu vengiama atlyginti dėl to patiriamus ekonominius nuostolius privačių miškų savininkams.

Pasak asociacijos pirmininko Algio Gaižučio, Miškų įstatyme kompensavimą siūloma susiaurinti tik iki vienintelio atvejo, kai miškų grupė formaliai keičiama iš žemesnės į aukštesnę ir tik tais atvejais, kai visiškai uždraudžiami plynieji kirtimai. Tai reiškia, kad jeigu leidžiamas kitoks kirtimo būdas, bet ne plynas, jei ribojami kirtimų laikotarpiai, jokios kompensacijos nėra.

„Priimamas keistas išradimas, kad jeigu ne absoliučiai uždraudžiame, o kažkiek leidžiame, vadinasi, kompensuoti mes neprivalome. Tai manipuliacija, apgavinėjimas, kėsinimasis apvogti mūsų piliečius jiems nelabai suvokiant“, – teigia A. Gaižutis.

A. Gaižutis pažymi, kad I. Šimonytės Vyriausybė dėl Miškų įstatymu įvedamų ribojimų privačių miškų savininkams (neskaičiuojant valstybinių miškų) buvo numačiusi 314 mln. eurų kompensacijų, bet nauja Vyriausybė jau ketino kompensuoti tik 62 mln. eurų.

Socialdemokratų ir partnerių Vyriausybė, savininkų teigimu, esminius ūkinės veiklos ribojimus sąmoningai išskaidė ir „paslėpė“ keliuose teisės aktuose, perkeldama juos iš Miškų įstatymo į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir poįstatyminius aktus. Taip sumažėjo bendras reikiamų kompensacijų dydis.

„Už ūkinės veiklos apribojimus miškuose už saugomų teritorijų ribų pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą iki šiol nėra numatyta jokia kompensavimo tvarka. Tai reiškia sąmoningą bandymą išvengti pareigos atlyginti ekonominės vertės praradimus“, – sako A. Gaižutis.

„Jeigu bankiniai sukčiai padarytų taip su indėliais, būtų sodinami į kalėjimą, čia turėtų prie tokių manipuliatorių stovėti STT, FNTT ir kiti. O čia sąmoningai didžiąją dalį ekonominio reguliavimo nukėlė į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą“, – sako pašnekovas.

Miškų savininkai taip pat teigia, jog Vyriausybės išvada deklaratyviai palaiko aplinkosauginius tikslus, tačiau visiškai atsiriboja nuo jų kainos: nėra įvertinta prarandama privačių miškų ekonominė vertė, nenumatyti realūs biudžetiniai poreikiai, o finansinė našta faktiškai perkeliama miškų savininkams. Jų manymu, tas pat galioja ir valstybiniams miškams.

„Tokiu būdu kuriamas pavojingas precedentas, kai nuosavybė formaliai išlieka, tačiau jos ekonominis turinys sistemingai, masiškai ir neatlygintinai nusavinamas. Tai jau ne pavieniai apribojimai, o bandymai formuoti nuoseklią valstybės politiką, tiesiogiai kertant per Konstitucijoje saugomų privačios nuosavybės teisių esmę“, – teigia miškų savininkai.

<..>

LMSA poziciją asociacijos vadovas A.Gaižutis išdėstė ir Žinių radijo 2026-02-09, laidoje "Dienos klausimas" tema "Ar reikia labiau riboti miškų kirtimus?"