Naujienos

Nacionalinio gamtos atkūrimo plano šešėlyje – neatsakyti klausimai dėl finansavimo ir galimų ribojimų

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos iniciatyva kartu su kitomis žemdirbius, ūkininkus, miškininkus, žemės ir miško savininkus bei medžiotojus atstovaujančiomis organizacijomis valstybės institucijoms 2026-04-30 pateiktas bendras kreipimasis dėl Nacionalinio gamtos atkūrimo plano (NAP) rengimo proceso.

Kreipimosi esmė paprasta: prieš planuojant naujas ambicingas gamtos atkūrimo priemones turi būti aiškiai pasakyta, kokios priemonės numatomos, kur jos bus taikomos, kokį poveikį jos turės ūkininkavimui, miškininkavimui ir žemės naudojimui, iš kokių papildomų lėšų jos bus finansuojamos ir kaip bus kompensuojami galimi nuostoliai. Organizacijos taip pat pabrėžė, kad ES Gamtos atkūrimo reglamente privalomai numatytas prasmingas socialinių partnerių dalyvavimas NAP rengimo procese negali būti užtikrintas vien bendrais pristatymais ar įrašais, jei nepateikiama sprendimams būtina informacija. Todėl prašoma sukviesti viešą tarpinstitucinį susitikimą ir pateikti atsakymus į keliamus klausimus.

AM atsakymas yra, aiškumo – dar ne

Aplinkos ministerija savo 2026-05-11 atsakyme pripažino, kad finansavimo klausimas yra svarbus. Tačiau kartu nurodė, kad detali finansavimo schema bus aiški tik vėliau, kai bus suformuotos konkrečios priemonės ir jų apimtys.

Ministerija taip pat patvirtino, kad pagal ES Gamtos atkūrimo reglamentą privalomai numatyta Europos Komisijos finansavimo ataskaita, ministerijos žiniomis, iki šiol nėra oficialiai paskelbta (o turėjo būti paskelbta dar praėjusiais metais!). Vietoje prašyto atskiro viešo tarpinstitucinio susitikimo pasiūlyta toliau naudotis jau veikiančia darbo grupių ir pogrupių sistema.

Tai reiškia, kad procesas vyksta, tačiau kertiniai klausimai dėl priemonių turinio, teritorijų, finansavimo ir kompensavimo vis dar lieka be aiškių atsakymų.

Kas tai reiškia žemdirbiams, ūkininkams ir savininkams

Jeigu Nacionalinis gamtos atkūrimo planas bus rengiamas neturint aiškios finansavimo ir kompensavimo logikos, reali rizika tenka būtent tiems, kuriuos planas paliestų tiesiogiai.

Tokiu atveju galėtų atsirasti nauji veiklos ribojimai, papildomi reikalavimai ar faktiniai žemės ir miško naudojimo suvaržymai, o lėšų šių sprendimų įgyvendinimui ar nuostolių padengimui nebūtų aiškiai numatyta. Praktikoje tai reikštų, kad viešojo intereso našta būtų perkeliama žemdirbiams, ūkininkams, žemės ir miško savininkams.

Tai ne tik ekonominės naštos klausimas. Tai ir pasitikėjimo valstybe, teisėkūros skaidrumo bei nuosavybės teisių apsaugos klausimas.

Kokių veiksmų bus imamasi toliau

LMSA kartu su bendrą kreipimąsi palaikančiomis organizacijomis sieks, kad šis klausimas būtų svarstomas ne vien ministerijų lygmeniu, bet ir parlamentinės kontrolės formatu.

Artimiausiu metu bus kreipiamasi į Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetus, prašant imtis aktyvios parlamentinės kontrolės ir įtraukti atsakingas institucijas į viešą svarstymą. Taip pat bus teikiamas papildomas atsakomasis raštas Aplinkos ministerijai, aiškiai įvardijant, į kokius klausimus iki šiol neatsakyta ir kokių konkrečių paaiškinimų bei sprendimų reikia dabar.

LMSA ir toliau laikysis nuostatos, kad Nacionalinio gamtos atkūrimo plano rengimas negali būti laikomas tinkamu, kol nėra aiškiai parodyta, kokios priemonės planuojamos, kas už jas mokės ir kaip bus apsaugoti tiesiogiai paveiktų žemdirbių, ūkininkų, žemės ir miško savininkų interesai.