Naujienos
2026 - 02 - 17
Naujas mokslinis tyrimas skatina iš naujo įvertinti, kaip ES klimato ir saugomų teritorijų politikoje vertinti miškų vaidmenį
2026 m. žurnale „Environmental Science & Policy“ paskelbtas recenzuotas mokslinis straipsnis "Peržiūrėta ES politika dėl miškų anglies dioksido absorbentų" (Kallio & Garvik, 2026), kuriame mokslininkų kolektyvas pateikia svarbių skaičiavimų ir įžvalgų:
- Tyrimo modeliavimas rodo, kad siekiant žemės naudojimo sektoriaus (LULUCF) anglies sankaupų tikslų kartu su ES biologinės įvairovės strategijoje numatytais apsaugos tikslais, 2030–2035 m. laikotarpiu ES ir Norvegijoje medienos ruoša gali tekti mažinti ~113 -117 mln.m3, palyginti su baziniu rinkos scenarijumi.
- Tokie ribojimai, tyrėjų vertinimu, sukeltų vadinamąjį kirtimų perkėlimą (nutekėjimą): apie du trečdaliai sumažintos ruošos būtų kompensuojami didesniais kirtimais kituose pasaulio regionuose, todėl dalis planuojamo klimato efekto būtų prarandama.
- Skaičiavimai taip pat rodo, kad tokiu būdu pasiekiamo emisijų mažinimo kaštai gali siekti ~700 EUR/t CO2 – tai labai aukštas rodiklis, palyginti su daugeliu kitų klimato politikos priemonių.
- Tyrime atkreipiamas dėmesys ir į platesnius ekonominius padarinius: mažėjanti medienos pasiūla Europoje gali mažinti sektoriaus konkurencingumą ir skatinti gamybos bei žaliavos tiekimą perkėlimą į kitus regionus. Be to, tokia politika mažina medienos naudojimą ES ir perkelia pajamas bei darbo vietas iš Europos į kitas šalis.
Autoriai daro svarbią išvadą: esant tokiai ekonominei naštai ir ribotai klimato naudai, tvariai tvarkomų miškų vaidmenį ES klimato politikoje būtina peržiūrėti.
________________________
Santrauka
Europos Sąjungos (ES) žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) politika nustato LULUCF anglies dioksido absorbavimo tikslus 2021–2030 m. Tvarkomi miškai atlieka pagrindinį vaidmenį juos pasiekiant. Naudodami pasaulinį miškų sektoriaus modelį, prognozavome miškų sektoriaus plėtrą su ir be absorbavimo tikslo 2026–2030 m. pagal LULUCF reglamentą. Taip pat įvertinome pasaulinio nukirstos medienos produktų absorbento pokyčius ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį dėl medžiagų pakeitimo, kuris galėtų atsirasti, jei tikslai būtų pasiekti. Be to, išnagrinėjome bendrą LULUCF tikslų įgyvendinimo ir vieno iš galimų ES biologinės įvairovės strategijos 2030 m., kuria siekiama iki 2030 m. išsaugoti 30 % ES žemės, įgyvendinimo poveikį. Nuolatiniai išmetamųjų teršalų statistikos ir kitų veiksnių, turinčių įtakos LULUCF absorbentams, pokyčiai apsunkina poveikio vertinimus, todėl mūsų rezultatai tampa netikrūs. Remiantis šiame tyrime padarytomis prielaidomis, norint pasiekti absorbavimo tikslus, su papildoma miškų apsauga ar be jos, reikia nedelsiant ir smarkiai sumažinti apvaliosios medienos ruošą ES valstybėse narėse ir Norvegijoje (ES+Š). Šis sumažinimas 2030–2035 m. galėtų siekti 113–117 mln. m3 , palyginti su rinkos valdomu scenarijumi, darant prielaidą, kad po 2030 m. politika nebus toliau griežtinama. Prognozuojama, kad du trečdalius šio sumažėjimo atsvers didesnis kirtimų skaičius kitur, pajamų perkėlimas iš ES+Š į kitus regionus ir klimato kaitos naudos sumažinimas. Mūsų orientacinis skaičiavimas rodo, kad išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo išlaidos gali viršyti 700 EUR/t CO₂. Atsižvelgiant į didelę ekonominę naštą ir ekonomiškai efektyvesnių alternatyvų prieinamumą, tvarkomų miškų vaidmuo ES klimato politikoje vertas persvarstymo.
______________________________
Tai svarbus signalas politikams. Klimato bei saugomų teritorijų politika turi būti grindžiama ne tik ideologinėmis ambicijomis, bet ir ekonomika, mokslu bei realiu poveikiu klimatui globaliu mastu.
Nuoroda į straipsnį https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S1462901126000250
