Naujienos
„O, siaube, jau viską iškirto“ ir dar 5 mitai apie Lietuvos miškus
Lietuva – miškinga šalis. Lietuviai per amžius mišką naudojo ūkiui, statyboms, namų apyvokai, gėrybėms bei poilsiui. Tą daro iki pat šių dienų. Tik jeigu seniau nebūtus dalykus apie miškus porindavo koks vietinis pasakorius, tai dabar miškų ekspertų, kaip ir krepšinio, apstu ant kiekvieno kampo. Pakilę nuo savo sofų ir pro langą pamatę nukirstą medį, jie suskumba visiems pranešti: iškirto Lietuvą, nedorėliai, iškirto tėvynę! Mes, miškininkystės mokslininkai, siūlome galvoti savo galva, remtis faktais ir statistika.
Skaitykite portale DELFI publikuojamame straipsnyje detaliau apie populiarius mitus:
1 mitas: „Viską iškirto, tuoj neliks nė vieno medžio“.
2 mitas: „Neliko sengirių, visur vien jaunuolynų prisodinta“.
3 mitas: „Kitos šalys nekerta savo miškų, čia tik pas mus šitaip...“
4 mitas: „Kerta visur, net nežiūrėdami – draustiniuose, nacionaliniuose parkuose, sengirėse“.
5 mitas: „Miškai turi būti rekreacijos vieta, skirta paprastam žmogui“.
6 mitas: „Senovės lietuviai labiau tausojo mišką, jį laikė gyvu sutvėrimu, miškų būta daugiau“.
Teksto autoriai:
Dr. Marius Aleinikovas, LAMMC Miškų instituto direktorius;
Prof. Kęstutis Armolaitis, Lietuvos mokslų akademijos narys;
Dr. Remigijus Bakys, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktorius, Lietuvos miškų ūkio rūmų prezidentas;
Dr. Julius Danusevičius, Lietuvos miškininkas, miško genetikas ir selekcininkas;
Dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas;
Prof. Stasys Karazija, Lietuvos mokslų akademijos narys;
Prof. Andrius Kuliešis, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras;
Prof. Antanas Juodvalkis, Lietuvos miškininkas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras;
Prof. Alfas Pliūra, Lietuvos mokslų akademijos narys;
Dr. Vidmantas Verbyla, miško selekcininkas ir dirvožemininkas.
