Jau anksčiau, kalbėdamas konferencijoje "Miškas - žmogui, žmogus - miškui", Alfonsas Nagelė prisiminė jaunystę ir šeimos žemę prie Latvijos sienos, kuri po Nepriklausomybės atkūrimo sugrįžo į šeimos rankas: „Kai ten dabar nuvažiuoju, yra ką prisiminti, pažiūrėti, pavaikščioti. Tie miškai dar gražės – jie yra paguoda, vieta, kur atgauni jėgas ir pailsi.“
Jis ir savo valdose lydėdamas susirinkusiuosius linkėjo visiems savininkams gero, atsakingo miškininkavimo.
Raimundas Nagelė pasakojo apie daugiau nei 35 metus kurtą ir puoselėtą miško valdą, kurioje jau dirba trečioji šeimos karta:
„Iš krūmynų išaugo našiai augantis miškas, sutvarkyti keliai, pralaidos, praktiškai pažįstamas kiekvienas medis. Dabar širdis šiame miške dainuoja.“
Jis pabrėžė, kad nuoseklus darbas – atkūrimas, ugdymas, infrastruktūros priežiūra, menkaverčių medžių keitimas – duoda ilgalaikį rezultatą, o tvarkomi miškai tampa traukos vieta žmonėms: „Žmonės sako – čia ramu, švaru, gera pabūti. Tai ir yra mūsų stiprybė, net jei tai ne visada apsimoka.“
Raimundas neslepia – pirmieji uždirbti pinigai buvo investuoti ne į patogumus, o į mišką ir ateitį, planuojant darbus dešimtmečiams į priekį. Daug investuota ir toliau investuojama į kelių tinklą.