Naujienos

Prof. A. Kuliešis, G. Kulbokas, dr. A. Kasperavičius: LIETUVOS III-IV GRUPĖS MIŠKŲ POTENCIALAUS IR FAKTINIO NAUDOJIMO SANTYKIS

Iš ciklo LIETUVOS MIŠKAI XXI AMŽIUJE

Prof. Andrius Kuliešis, Gintaras Kulbokas ir dr. Albertas Kasperavičius dalinasi įžvalgomis apie Lietuvos ūkinių  (III ir IV gr.) miškų potencialiai galimą ir faktinį naudojimą.

Reziumė. Bendras  miško naudojimas susideda iš pagrindinio ir tarpinio. Tarpinis miško naudojimas pagal daugiau nei dviejų dešimtmečių NMI matavimus kartu su žuvusių medžių tūriu Lietuvos III-IV grupės miškuose sudaro 32-53 proc. nuo bendro našumo. Pusę (15-26 proc.) šio kiekio sudaro per metus žuvę medžiai. Intensyviai ūkininkaujant, t.y. iš anksto išimant nustelbtus, prastos stiebo formos, medienos kokybės, pažeistus ligų, kenkėjų, stelbiančius vertingesnių rūšių medžius, galima reikšmingai sumažinti žūvančių medžių tūrį ir atvirkščiai – viso šito nedarant, žuvusių medžių tūris tik didės, artėdamas prie 30-40 proc. ribos.  Atsižvelgiant į dideles šiuo metu žuvusių medžių apimtis, tikslinga tarpinį miško naudojimą valstybiniuose miškuose palaikyti bent 20% nuo bendrojo našumo, o privačiuose miškuose – bent 22%.  Tarpiniais miško kirtimais III-IV grupių valstybiniuose miškuose kasmet tikslinga pagaminti 1,81,  privačiuose su skirtais nuosavybės teisėms atkurti miškuose – 2,05, iš viso 3,66 mln. m³ stiebų medienos.

Pagrindinis miško naudojimas tolygaus ploto normos ribose kartu su tarpiniu miško naudojimu sudaro 13,1 mln. m³ stiebų medienos, kas yra tolygu 75,2% nuo bendro visų III-IV grupių miškų tūrio prieaugio. Griežtai prisilaikant tolygios pagrindinio miško naudojimo normos, kartu siekiant sumažinti miško auginimo nuostolius, padidinti medynų tvarumą ir produktyvumą, sukaupti didesnį tūrį brandžiuose medynuose, efektyviausia priemonė yra tarpinio miško naudojimo, ugdomųjų kirtimų apimčių didinimas galimai ankstyvesniame amžiuje.

________

Tarpinis naudojimas yra pagrindinė priemonė sukaupti didesnius brandžios, aukštos kokybės medienos tūrius pagrindinių miško kirtimų amžiuje. Tai yra pasiekiama suformavus medynus iš atsparių, tvarių, gyvybingų medžių pagal tvarių, produktyvių medynų auginimo modelį. Tuo tikslu nuosekliai turi būti laikomasi miško auginimo programų. Tokios programos yra svarbios ne tik siekiant padidinti sukauptos medienos kiekį brandžiuose medynuose, bet ir gauti papildomos medienos tarpinio naudojimo metu. Laiku neišretintame, blogos sanitarinės būklės medyne susidaro dideli miško auginimo nuostoliai, savaiminio retinimosi, virtelių, sanitarinių medžių pavidale.

Ūkininkavimo Lietuvos III-IV grupės miškuose rezultatus bei tolesnio tarpinio naudojimo perspektyvas išnagrinėjome pagal išaugintos ir vidutiniškai per metus 2002-2025 metų laikotarpyje sunaudotos medienos kiekį (1 lent.). Medynų našumą ir jo struktūrą ūkininkavimo pasekmėje atskirai vertinome valstybiniuose, privačiuose ir visuose miškuose. Pagal NMI 2007 (2002)-2025 duomenis didžiausias medienos kiekis Lietuvos miškuose buvo išaugintas 2017 metais, valstybiniuose miškuose vidutiniškai per metus – 9,6 m³/ha, privačiuose miškuose – 9,8 m³/ha. Pradedant 2017 metais, išaugintos medienos kiekis mažėjo. Pagal NMI 2024-2025 metų duomenis medienos tūrio prieaugis Lietuvos miškuose stabilizuojasi. Išauginto medienos tūrio (prieaugio) pasiskirstymas pagal sudedamąsias dalis - komponentus yra kontroliuojamas tiesioginių matavimų (NMI) būdu, naudojant pastovių įslaptintų apskaitos barelių tinklą, todėl jie yra patikimi, vertinant miškų naudojimo intensyvumą.

1 lentelė. Tarpinio miško naudojimo bei žuvusių medžių stiebų tūrio sąsajos, lemiančios tarpinio naudojimo pasirinkimą III-IV grupių miškuose.

Skiriami 4 svarbiausi kontroliuojami bendrojo medžių tūrio prieaugio ir jo panaudojimo komponentai: nukirsti 1) pagrindiniais, 2) tarpiniais kirtimais, 3) žuvusių dėl įvairių priežasčių ir 4) kaupiamų ateities naudojimui medžių stiebų tūriai (1 pav.). Miško auginimo metu žuvusių medžių stiebų tūris dar kitaip vadinamas miško auginimo nuostoliais.

Pagrindiniam miško naudojimui kartu su kaupimu ateities naudojimui Lietuvos valstybiniuose miškuose tenka netoli 70%, privačiuose – netoli 60% viso tūrio prieaugio (1 pav.). Pagal medynų našumo panaudojimą  valstybiniai miškai yra artimesni normalaus formavimosi tipui, o privatūs – tarpiniam tarp normalaus ir pagreitinto formavimosi tipams. Nustatytas nuo 2017 metų išaugintos medienos tūrio kaupimo mažėjimas vidutiniškai 0,1 m³/ha per metus gali būti laikinas, būdingas stabilizacijos laikotarpiui. Tai rodo 2025 metų medžių tūrio prieaugio duomenys (1 lent.). Stabilizacijos laikotarpyje svarbu prieaugio praradimus kompensuoti racionalesniu išaugintos medienos sunaudojimu – pirmoje eilėje mažinant neproporcingai didėjančius miško auginimo nuostolius. Lietuvos sąlygomis miško auginimo nuostoliai kartu su tarpiniu miško naudojimu sudaro 35-44% nuo bendro našumo. Tarpinis miško naudojimas, pradedant 2012 metais, siekia 13-22% lygį, tuo pačiu metu miško auginimo nuostoliai didėja nuo 19 iki 22 valstybiniuose ir iki 26% privačiuose miškuose. Miško auginimo nuostoliai yra atvirkštinėje priklausomybėje nuo tarpiniais kirtimais iškirstų medžių tūrio. Kuo didesnis yra tarpinis miško naudojimas, tuo mažiau vietos lieka miško auginimo nuostoliams. Siekdami sumažinti miško auginimo nuostolius, turime didinti tarpinį naudojimą (1 lent.).

Tai yra svarbu ne tik siekiant didinti miškų produktyvumą, bet ir užtikrinant anglies absorbavimą iš atmosferos. Atsisakydami medynų ugdymo, rizikuojame prarasti iki 30-40 proc. viso medyno našumo, žuvusių medžių, taip vadinamų miško auginimo nuostolių, pavidale. Pagrindinė žuvusių medžių mediena sunyksta atpalaiduodama anglį. Didžioji atpalaiduotos anglies dalis, irstant žuvusių medžių medienai, grįžta į atmosferą ir tik nežymi dalis užsilaiko dirvožemyje.

Tarpinis miško naudojimas šiame laikotarpyje valstybiniuose miškuose yra labai stabilus – apie 16%. Miško auginimo nuostoliai savo apimtimi yra panašūs į tarpinį naudojimą ir tik pastaraisiais metais šoktelėjo iki 21,8% nuo bendrojo našumo. Privačiuose miškuose tarpinis miško naudojimas gana ilgą laiką buvo stabilus (18-22%). Pastaraisiais metais miško auginimo nuostoliai šoktelėjo iki 26%. Tai rodo, jog tarpiniais miško kirtimais nebuvo pasiektas tikslas – padidinti medynų tvarumą. Skirtumai tarp tarpinių miško kirtimų intensyvumo rodo, jog tarpinis miško naudojimas  privačiuose miškuose yra orientuotas į vyresnio amžiaus medynus, kai pagrindinis medynų tvarumo formavimas, reguliuojant medynų tankumą, turi būti atliktas kaip galint jaunesniame amžiuje. Į tai labai svarbu atsižvelgti planuojant tarpinį ateities miškų naudojimą.

Miško auginimo nuostoliai yra labai svarbus išaugintos medienos sunaudojimo racionalumo rodiklis. Valstybiniuose miškuose miško auginimo nuostoliai kinta nuo 15,2 iki 21,8%. Ateityje būtų racionalu siekti miško auginimo nuostolių ne didesnių kaip 15%, tarpiniams kirtimams (kinta nuo 13,4 iki 28%) paliekant 20% apimtį. Medienos auginimo nuostoliai privačiuose miškuose visame analizuojamame laikotarpyje buvo iki 6 procentinių punktų didesni (17,8-25,6%) nei valstybiniuose  miškuose. Mažiausi miško auginimo nuostoliai valstybiniuose (15,2% viso prieaugio) ir privačiuose (17,8%) miškuose nustatyti 2017 metais. Iki 2017 metų miško auginimo nuostoliai mažėjo, vėliau jie pastoviai didėjo ir tai tęsiasi iki dabar. Pastarajame dešimtmetyje miško auginimo nuostolių skirtumas tarp valstybinių (21,8%) ir privačių miškų (25,6%) pasiekė beveik 4 procentinius punktus. Tai susiję su siekimu nepamatuotai didinti negyvos medienos išteklius, nors ir be to šalies miškuose sukaupti vieni iš didžiausių Europoje. Negyvos medienos beribis kaupimas ūkiniuose miškuose yra nesuderinamas su ūkinių miškų stabilumo bei tvarumo didinimo poreikiu, kas taip pat yra ypač aktualu klimato kaitai švelninti, anglies absorbcijai iš atmosferos didinti. Todėl tikslinga taikyti tokią miškininkavimo sistemą, kuri užtikrintų miško auginimo nuostolių mažėjimą iki 10-15%. Toks ar netgi dar mažesnis lygis šiuo metu yra pasiektas šalyse su intensyviu ūkininkavimu, pirmoje eilėje Skandinavijos šalyse. Šio tikslo įgyvendinimas Lietuvos miškuose turėtų būti palaipsnis, per 10-15 metų laikotarpį, palaipsniui mažinant bei stabilizuojant  iškrentančių medžių tūrį , kad valstybiniuose miškuose dabartinė žuvusių medžių tūrio dalis sumažėtų iki 15, o privačiuose – iki 18% ir mažiau. Palaipsniui didinamas tarpinis vidutinio intensyvumo naudojimas valstybiniuose miškuose turėtų pasiekti 20%, privačiuose – 22% nuo bendrojo medynų tūrio prieaugio. Tai leistų tarpiniais miško kirtimais gauti papildomai po  0,4  mln. m³ stiebų medienos. Tokiu būdu iš tarpinių kirtimų valstybiniuose miškuose būtų gauta 1,61 mln. m³, iš privačių – 2,05 mln. m³, iš viso 3,66 mln. m³ stiebų medienos. Bendras, kartu su pagrindiniu miško naudojimu, potencialus naudojimas sudarytų apie 13,1 mln. m³ stiebų arba 75% (13,06:17,37) nuo bendrojo medžių tūrio prieaugio (2 lent.) Tam tikslui pirmoje eilėje turėtų būti padidintas tikslinis tarpinis miško naudojimas: ugdomieji kirtimai, patikslinta brandžių medynų bei kirtimo produktų apskaita. Mūsų siūlomas tarpinis miško naudojimas 18-22% nuo bendrojo tūrio prieaugio atitinka vidutinį ūkininkavimo intensyvumą. Priklausomai nuo augaviečių našumo, amžiaus struktūros, rūšinės sudėties, iškrentančių medžių tūrio, tarpinis miško naudojimas gali būti padidinto intensyvumo – 23% ir daugiau, bei sumažinto intensyvumo – 17% ir mažiau.

2 lentelė. Potencialaus pagrindinio ir vidutinio intensyvumo tarpinio III-IV grupės miškų naudojimo apimčių tolygaus naudojimo sąlygomis kaitos sąvadas

* skirti nuosavybės teisėms atkurti miškai

** P – pagrindinis miško naudojimas, T – tarpinis miško naudojimas

Atlikta medynų našumo ir jo panaudojimo 2002-2025 metais analizė rodo, jog tiek pagrindinis, tiek ir tarpinis miško naudojimas gali būti didinami, tikslingai taikant miškų auginimo programas, orientuotas į tarpinio naudojimo didinimą, žūstančių medžių tūrio dalies – miško auginimo nuostolių mažinimą, sukauptos medienos brandžiuose medynuose tūrio didinimą griežtai prisilaikant tolygaus miško naudojimo principų. Atlikta duomenų analizė parodė, jog tolygaus pagrindinio miško naudojimo plotas, nustatytas mūsų analizės metu ir naudojamas tiek valstybinių miškų valdytojų, tiek privačių miško savininkų tarpusavyje yra artimi. Nustatytas brandžių medynų tūrio padidėjimas 2002-2025 metais daugmaž vienodas valstybiniuose (18%, 75 m³/ha) ir privačiuose (20%, 66 m³/ha) leidžia orientuotis į tą patį pagrindinį medienos naudojimą atitinkamai mažesniame plote (2 pav.).

Potencialaus ir faktinio naudojimo santykis parodo medienos naudojimo įtemptumą. Labai svarbu pažymėti, jog atliktas vertinimas parodė, jog III-IV grupės miškuose medienos naudojimo potencialas yra gerokai didesnis už faktinį naudojimą, t.y. medienos naudojimas nėra įtemptas. Nagrinėdami medienos naudojimą pagal nuosavybes, naudojimo tipą, nustatėme potencialaus ir faktinio naudojimo santykio kitimą 1,02–1,79 ribose (3 pav.). Didžiojoje dalyje (80%) visų mūsų vertintų atvejų santykio koeficientai kinta 1,10–1,40 ribose. Didžiausias potencialaus ir faktinio miško naudojimo santykis (1,31–1,79) nustatytas 2007-2012 metais, smarkiai sumažėjus faktiniam naudojimui. Mažiausias potencialaus ir faktinio naudojimo santykis (1,02–1,37) nustatytas valstybiniuose miškuose, palyginti su privačiais (1,13–1,79), kas gali būti paaiškinta centralizuotos miškotvarkos įtaka valstybiniuose miškuose planuojant medienos naudojimą. Kadangi potencialus medienos naudojimas palyginti yra stabilus, tai potencialaus ir faktinio miško naudojimo santykis šokteli sumažėjus faktiniam naudojimui (NMI 2012) arba smukteli jam padidėjus (NMI 2017). Visumoje potencialaus ir faktinio miško naudojimo santykis su metais turi labai aiškią mažėjimo tendenciją. Pagrindinė išvada yra ta, jog visais atvejais potencialus naudojimas III-IV grupės miškuose yra 25-30 proc. didesnis už faktinį naudojimą.

____________________________

Straipsnis pirmą kartą publikuotas žurnale "Mūsų girios" I 2026 m. I Nr.6