Naujienos
Prof. A. Kuliešis, G. Kulbokas, dr. A. Kasperavičius: Medienos naudojimo intensyvumas Lietuvos miškuose 1900 - 2025 m.
Reziumė. Bendrojo (pagrindinio ir tarpinio) miško naudojimo intensyvumas 1900-2025 metais šalies miškuose kinta vidutiniškai nuo 2,4 iki 6,4 m3/ha stiebų medienos per metus. Lietuvos miškuose išskyrėme keturis laikotarpius su daugiau ar mažiau vienodu pagrindinių ir tarpinių kirtimų intensyvumu: 1900-1913 m. – 2,8 m3/ha, 1913-1945 m. – 4,7 m3/ha, 1945-1990 m. – 2,6 m3/ha, 1990 metais ir vėliau – 5,2 m3/ha. Pagrindinio miško naudojimo intensyvumas kiekviename iš šių laikotarpių keitėsi priklausomai nuo brandžių medynų išteklių, jų ploto ir tūrio, visų III-IV miško grupių medynų ploto pasiskirstymo pagal amžių tolygumo.
Įvadas. Medienos auginimas medyne tęsiasi kelis dešimtmečius ar net šimtmečius. Siekiant užsitikrinti tolygų, ne mažėjantį miško naudojimą, reguliariai vykdomos mažesnio ar didesnio tikslumo bei patikimumo miškų inventorizacijos, miškų apskaitos, analizuojamas bendrojo našumo panaudojimas, jį lemiantys veiksniai. Informacija apie medienos naudojimą laikotarpyje bent jau ne trumpesniame už medienos išauginimą, leidžia įvertinti miško auginimo ir naudojimo organizavimo sėkmę ir daryti išvadas dėl efektyvesnio miško auginimo ir medienos naudojimo ateityje.
Medienos naudojimo intensyvumas Lietuvos miškuose 1900-2025 metais. Išsamiausia ir už ilgiausią laikotarpį (1900-2000 m.) miško naudojimo santrauka pateikta Lietuvos miškų XX amžiaus metraštyje (toliau – Metraštyje) mūsų įvertinta ir pratęsta iki 2025 metų pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos (NMI) duomenis. NMI duomenys leidžia ne tik objektyviai įvertinti ir prognozuoti naudojimą visumoje, bet ir palyginti su potencialiu, atskirai valstybiniuose ir atskirai privačiuose miškuose.
NMI, atliekamos atskiro medžio lygmenyje, duomenys taip pat sudaro galimybę atskirai įvertinti pagrindinio bei tarpinio miško naudojimo apimtis, patikimai jas prognozuoti. NMI duomenys apie bendrąjį našumą, jo komponentus, jų panaudojimą leidžia įvertinti ne tik pagrindinio, bet ir tarpinio miško naudojimo išplėtimo galimybes, pasiūlyti kaip to pasiekti.
Metraštyje pateikta informacija apie medienos naudojimą nėra vienalytė. Ji pateikiama naudojant skirtingus apskaitos vienetus, metodus. 1900-1913 metų laikotarpis yra specifinis – iškirstas medienos tūris Metraštyje buvo įvertintas pagal carinės Rusijos valdymo metais medienos pardavimo stačiu mišku paskelbtus duomenis. 1914-1918 metų miško naudojimas Metraštyje buvo įvertintas pagal iškirstos ir išvežtos medienos apimtis į Vokietiją. Todėl miško naudojimo vertinimas 1900-1918 metais gali būti nepilnas. 1900-1913 metų informacija pateikiama penkmečiais, šią nuostatą priėmėme ir visam mūsų studijos laikotarpiui, metinius duomenis pervesdami į vidutinius metinius per penkmetį. Reguliarūs ir patikimi medienos naudojimo duomenys pagal nuo 1998 metais pradėtos NMI pagal nuosavybes teikiami miškų ūkio statistikoje, o taip pat NMI ataskaitose ir leidiniuose. Visų duomenų unifikavimui bendrojo našumo naudojimo intensyvumą išreiškėme medžių stiebų tūriu ploto, skirto medienos auginimui, vienete. Darbe panaudoti tolygaus pagrindinio miško naudojimo plotai, įvertinti atsižvelgiant į ūkininkavimo (kirtimų) gamtosauginius naudojimo apribojimus, galiojusius 2024 metais.
Medienos naudojimas 2002-2025 metais pateikiamas bendras visų nuosavybių miškuose pagal NMI metu identifikuotų nukirstų medžių duomenis, t.y. nepriklausomai nuo subjektyvios vertintojų (inventorizuotojų ar užsakovų) įtakos. Reguliari kasmetinė informacija apie medienos pagrindinį ir tarpinį naudojimą valstybiniuose miškuose Metraštyje pateikiama nuo 1919 iki 2000 metų (Metraščio 6.1 lent., 182 p.) pamečiui. Naudojimo intensyvumas Metraščio 6.1 lentelėje pateikiamas prekinės medienos kiekiu iš nukirsto ploto vieneto, o 6.2 Metraščio lentelėje (184 p.) tie patys duomenys pateikiami stiebų tūrio vienetais, sugrupuotais į penkis laikotarpius, suformuotus pagal tris kriterijus: ploto stabilumą, panašią socialinę ekonominę aplinką, panašius medienos naudojimo principus. Tolesnėje mūsų analizėje medienos naudojimo intensyvumui įvertinti panaudojome iškirstą bendrą vidutinį metinį stiebų tūrį, tenkantį nagrinėjamos nuosavybės miškų ploto vienetui, skirtam medienai auginti, per laiko vienetą. Tiek Metraštyje, tiek ir šiame straipsnyje perskaičiavimui iš stiebų tūrio į prekinės medienos tūrį panaudotas koeficientas 0,85. Perskaičiavimui nuo prekinės medienos tūrio prie stiebų tūrio, prekinės medienos tūris buvo dalijamas iš 0,85, o stiebų tūrį padauginus iš 0,85, gautas prekinės medienos tūris. XXI amžiaus naudojimo skaičiavimuose perskaičiavimo koeficientą reiktų sumažinti, atsižvelgiant į paliekamus kirtavietėje biologinės įvairovės medžius, kurių mediena paliekama kirtavietėje nenaudojama.
Vidutinis metinis per 5 metus medienos naudojimas 1900-2024 metais Lietuvos miškuose atskirais laikotarpiais kinta nuo 2,1 iki 6,4 m3/ha stiebų tūrio (1 pav.). 1900-2025 metų laikotarpyje išskyrėme 4 periodus su skirtingu medienos naudojimo intensyvumu, vidutiniškai 2,6 m3/ha stiebų tūrio – 1900-1913 metais, 4,7 m3/ha – 1913-1945 metais, 2,8 m3/ha – 1945-1990 metais ir 5,2 m3/ha stiebų tūrio – 1990-2025 metais (1 pav.) Pastarajame laikotarpyje atskirai įvertintas miško naudojimo intensyvumas valstybiniuose ir privačiuose miškuose tarpusavyje yra panašus, dėl ko jie atskirai nėra pateikiami.
 |
| 1 pav. Medienos naudojimo intensyvumo kaita 1900-2025 m. |
Medienos naudojimo intensyvumo periodiškumas Lietuvos miškuose 1900-2025 metais keitėsi kas 35-45 metai, t.y. vidutiniškai kas pusė miško auginimui reikalingo laiko. Tai reiškia, jog pusėje nagrinėjamo laikotarpio dėl brandžių medynų stokos naudojimas buvo įtemptas, beveik dvigubai mažesnis už kitus du laikotarpius.
Palygindami miško naudojimo apimtis 1913-1945 metais su naudojimu nuo 1990 metų, stebime, jog kartu su medienos naudojimo intensyvumu pastarajame laikotarpyje, gerokai viršijančiu visų kitų laikotarpių naudojimo intensyvumą, yra stebimas didelis sukauptas brandžių medynų rezervas. Tai rodo, jog tinkamai ūkininkaujant praeityje galima ne tik intensyviai naudoti išteklius, bet ir sukaupti reikalingas atsargas. Per didelis atsargų kaupimas gali pasireikšti perbrendusių medynų kaupimu ir su tuo susijusiais nuostoliais dėl padidėjusios medžių žūties, likusių augti medžių medienos kokybės pablogėjimo.
Kartais pasigirstantys priekaištai miškininkams, dirbusiems šiame laikotarpyje dėl miškininkavimo efektyvumo stokos, nėra pagrįsti. Priešingai, labai skirtingas ūkininkavimo lygmuo buvusiuose valstybiniuose ir buvusiuose kolūkiniuose, o dabar daugeliu atvejų privačiuose miškuose, rodo labai skirtingus rezultatus sukauptos brandžios medienos tūrio pavidale. Privačių miškų brandžių medynų tūriai (335 m3/ha) yra 21 proc. mažesni palyginti su valstybinių miškų brandžių medynų tūriais (406 m3/ha, NMI, 2025). Kyla klausimas, kaip išvengti miško naudojimo „bangavimo“ ateityje, į kurį Lietuvos miškai buvo patekę praeitame šimtmetyje ir 45 metus turėjo tenkintis dvigubai mažesniu medienos kiekiu, nei gali tiekti Lietuvos miškai.
Ką derėtų keisti pastarojo laikotarpio metu susiformavusioje ūkininkavimo ir naudojimo sistemoje, kad išauginta mediena būtų tinkamai panaudota. Visų pirma, miškininkai turėtų dėti didesnes pastangas normalų (varpo pavidalo) ploto pasiskirstymą pagal amžių artinant prie tolygaus. To pasėkoje išvengtume perbrendusių medynų kaupimosi, disproporcijos tarp brandžių ir jaunuolynų plotų, medynų tvarumo mažėjimo, medienos kokybės brandžiuose medynuose praradimo. Labai svarbus ugdomųjų kirtimų vaidmuo, suformuojant tvarius, atsparius nepalankiems klimatiniams veiksniams, kenkėjams, ligoms medynus. Norint turėti gerą rezultatą brandžiame amžiuje, labai svarbų medynų tvarumu, jų gyvybingumu pasirūpinti ankstyvoje jaunystėje. Medynų formavimas ankstyvame amžiuje pareikalaus nemažų investicijų, bet jos atsipirks brandos amžiuje.
_____
