Naujienos
Svarbūs Europos Parlamento sprendimai dėl miškų sritį liečiančių teisės aktų
Europos Parlamentas sustabdė kelis svarbius Europos Komisijos teisės aktų projektus, susijusius su miškų ūkiu. Parlamentarai atmetė Miškų stebėsenos reglamentą, vėl atidėjo Miškų naikinimo reglamento įsigaliojimą ir nepritarė Nuolatinio miškų komiteto pertvarkai į platesnę ekspertų grupę. Tai atspindi pasikeitusią politinę kryptį po rinkimų – daugiau dėmesio skiriama proporcingumui ir mažiau ideologiškai motyvuotai „žaliojo kurso“ teisėkūrai.
Miškų ūkio politika – už ES kompetencijų ribų
Nors miškų ūkio politika oficialiai priklauso valstybių narių kompetencijai, Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau į ją įsitraukė. Pasitelkiant klimato, energetikos ir aplinkosaugos politiką, miškų sritis faktiškai tapo ES reguliavimo objektu.
Europos miško savininkų federacijos (CEPF) vertinimu, šiuo metu galioja daugiau kaip 80 įvairių priemonių, susijusių su miškais: nuo Gamtos atkūrimo reglamento iki Miškų naikinimo reglamento (EUDR) ir Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) reglamentą. Tačiau bendras jų poveikis sektoriui beveik netirtas – nėra aišku, kaip šis reglamentų tinklas veikia medienos gamybą ir sektoriaus konkurencingumą.
Atmestas Miškų stebėsenos reglamentas
Europos Parlamento Aplinkos ir Žemės ūkio komitetai nepritarė Miškų stebėsenos reglamentui, kuris būtų padidinęs duomenų rinkimą net iki ūkio lygmens. Kritikai teigė, kad:
- šiuo metu duomenų apie miškus jau pakanka,
- naujas reglamentas tik dubliuotų sistemas,
- iniciatyva faktiškai reikštų miškų stebėsenos centralizavimą Komisijos rankose,
- galėtų kilti grėsmė nuosavybės teisėms.
Tikėtina, kad ir Europos Parlamento plenarinėje sesijoje šis EK pasiūlymas bus atmestas.
Miškų naikinimo reglamento įgyvendinimo atidėjimas
ES aplinkos komisarė Jessika Roswall pasiūlė atidėti ES Miškų naikinimo reglamentą dar metams. Oficialiai motyvuojama IT sistemų nepasirengimu apdoroti įmonių ataskaitas, tačiau realios priežastys, anot apžvalgininkų, gali būti platesnės:
- techniniai iššūkiai (ES institucijų pajėgumų trūkumas),
- politinis pasipriešinimas dabartiniame Parlamente ir iš sektorių ,
- tarptautinis spaudimas iš prekybos partnerių, tokių kaip JAV, Brazilija, Indonezija ir Indija.
Nors reglamentas siekia užtikrinti, kad ES paklausa neskatintų miškų naikinimo kitose šalyse ir pagerintų sąžiningą konkurenciją, kritikai mano, kad jo turinį būtina peržiūrėti iš esmės (arba sudėtingo “biurokratinio monstro” iš viso atsisakyti), o ne tiesiog pratęsti pereinamuosius laikotarpius.
Politinė pauzė – galimybė persvarstyti kryptį
Vis dažniau girdimi raginimai Europos Komisijai padaryti pertrauką nuo naujų miškų teisės aktų gausos. Kadangi miškų klausimai pirmiausia priklauso nacionalinei kompetencijai, prieš teikiant naujus pasiūlymus būtina:
- įvertinti bendrą poveikį daugiau nei 80 jau galiojančių politikos priemonių miškams,
- geriau koordinuoti teisėkūrą tarp Europos Komisijos padalinių,
- užtikrinti, kad reguliavimas būtų proporcingas ir praktiškai įgyvendinamas.
Šis raidos etapas rodo, kad ES miškų politika pereina į kritinio vertinimo fazę, kurioje akcentuojama mažiau naujų iniciatyvų, bet daugiau dėmesio skiriama jau priimtų priemonių poveikio ir kaštų analizei.
Tai aktualu ir nacionaliniu lygmeniu.
Neokolonializmo apraiškos lietuviškoje aplinkosaugoje: priverstiniai draudimai miškų naudojimui įvedami plačiais mostais, mechaniškai plečiant teritorijas, tačiau savininkų patiriami nuostoliai- nekompensuojami.
Pasekmės:
- blogėja netvarkomų miškų būklė, auga užšlamštinimas, daugėja pavojų lankytojams keliančių žuvusių ir pažeistų medžių (jau siekia ~1/4 metinio medienos prieaugio);
- nusigręžiama nuo realiai veiksmingų ir pakankamų aplinkosauginių priemonių saugant gamtinės vertybes, vietoje to mechaniškai plečiamos teritorijos su vis griežtinamais apribojimais;
- šliaužianti ekspropriacija: beatodairiškai siekiant ekologizmo ideologinių tikslų stipriai apribojamas nuosavybės naudojimas be adekvačios patirtų nuostolių kompensacijos. Toks neproporcingas naštos užkrovimas tik ant miško savininkų ir miškininkų pečių prieštarauja teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principams;
- neatliekant kaštų ir naudos analizės priimami ideologizuoti sprendimai daro ženklią žalą ekonominiam gyvybingumui, valstybės biudžeto pajamoms.
Ar esate pasiruošę dar vienam visuotiniam mokesčiu, kad apmokėtume „žaliojo diktato“ pasekmes?
Ištrauka iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto 2025-09-17 posėdžio
