Naujienos

"Nėra absoliučiai vienodo požiūrio į mišką. Vienos krypties atstovams jis nekelia jokių didesnių sentimentų, nes tai sunkių darbų vieta, uodų, erkių bei kitų besikandžiojančių padarų buveinė, kartu galinti nešti materialinę naudą, jeigu esi jo savininkas ar kitaip turi prieigą prie miško vertingiausios dalies – medienos.

Kitos krypties atstovams miškas apgaubtas kažkokiu romantiniu rūku, tartum šventovė ar vien pasigrožėjimo objektas, galintis apsaugoti nuo visų šio pasaulio negandų – užteršto oro, šiltėjančio klimato, fizinių bei dvasinių negalavimų ir kurį reikia saugoti nuo tų, kuriems jis visiškai nerūpi arba kurie miške bastosi su pjūklais ar šautuvais dėl kokios nors materialios naudos."- pastebi A.Brukas.

"Modernios miškininkystės idėjos negali būti statomos ant klasikinės miškininkystės griuvėsių, o tik ant tvirtų klasikinės miškininkystės pamatų. Proletarinis beatodairiškas senojo pasaulio ardymas ir naujo statymas be pamatų neatneš sėkmės nei visuomenei, nei gamtai. Visa socialinės raidos istorija tą rodo, dar ryškiau tą patvirtina gamtos evoliucija, kurioje sėkmingos revoliucinės mutacijos – reta išimtis.<...>

<...> Manau, tėra vienintelis paprastas ir teisingas atsakymas. Būtinas visapusiškas miško pažinimas neneigiant ir neatmetant nei materialinių, nei ekologinių, nei socialinių tiek teigiamų, tiek neigiamų miško savybių bei vertybių."- tai jau kita ištrauka iš naujai leidžiamos Algirdo Bruko knygos „Bendrystė su miškais“.

 Pilną nusipelniusio Lietuvos miškininko Algirdo Antano Bruko straipsnį skaitykite portale DELFI - nuoroda čia...>>>