Naujienos

Gerą įžangą į diskusiją padarė VMU vadovas V.Kaubrė, per valstybinių miškų veiklos prizmę pristatęs visą Lietuvos miškų sektorių. Jis pabrėžė ilgalaikės Lietuvos miškų strategijos būtinybę. O Remigijus Lapinskas ragino plėtoti agromiškininkystę, pasidalino tokios veiklos pranašumais ir trikdžiais ją diegiant praktiškai.

Diskusijoje buvo siekiama aptarti esminius miškų sektoriaus klausimus, kaip suderinti konkuruojančius ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos poreikius.

Aptarėme, kuri miškų naudojimo sistema – daugiafunkcinė ar griežtai atidalintomis teritorijomis kažkuriai vienai funkcijai (o gal- jų derinys) – galėtų efektyviausiai atliepti šiuolaikinius poreikius. Svarbi tema- kokį miškų ūkio sektoriaus finansavimo modelį taikyti, kad jis išliktų ekonomiškai gyvybingas ir konkurencingas. Juk visi dabar pripratę nemokamai naudotis miškų infrastruktūra, teikiamomis paslaugomis ir gėrybėmis. Tačiau nemokamų dalykų nebūna- visa tai finansuojama iš miškininkų ir miško savininkų veiklos uždirbamų lėšų. Tol, kol ši veikla pelninga. O jei taps nuostolinga dėl vis gausėjančių suvaržymų- ar visuomenė yra pasiryžusi naujam visuotiniam "miškų mokesčiui"?

„Miškai yra mūsų žalia oazė ir kartu svarbi ekonomikos dalis. Turime užtikrinti, kad naujoji miškų strategija būtų moksliškai pagrįsta ir atlieptų visus – nuo pramonės iki gamtosaugininkų – poreikius. Atsisakydami pasenusių praktikų ir investuodami į tiksliąją miškininkystę, galime sukurti miškus, kurie bus atsparesni klimato kaitai ir generuos pajamas ne tik iš medienos, bet ir iš naujų, nemedieninių žaliųjų paslaugų,“ – pažymėjo savo pasisakyme Seimo narys Audrius Radvilavičius.

Forumo metu išsakytas įžvalgas jis žadėjo perkelti į parlamentinį darbą – sieks, kad būtų parengti ir priimti teisės aktai, užtikrinantys tvarią Lietuvos miškų ir pramonės plėtros ateitį.

Nuoroda į LMSA paskyrą soc. tinkle Facebook: čia...>>>