Naujienos

DĖL MIŠKO SANITARINĖS APSAUGOS TAISYKLIŲ

Atidžiai išnagrinėjus ir apsvarsčius Aplinkos ministerijos Miškų departamento 2003 m. gruodžio 30 d. pateiktą Miško sanitarinių apsaugos taisyklių projektą nustatyta nemažai taisytinų vietų ir netgi prieštaravimų. Todėl Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA) dabartinei taisyklių redakcijai nepritaria ir siūlo tobulinti pagal pateiktas pastabas.
Iš esmės diskutuotini Taisyklių 2 ir 3 punktai. Taisyklėse būtina aiškiai atskirti rekomenduojamas ir privalomas priemones. Privalomomis galėtų likti 30, 42, 46, 47, 48, galbūt ir kitos, bet reikėtų aptarti realaus jų įgyvendinimo bei kontrolės galimybes.
LMSA siūlo aiškiai išskirti keletą svarbiausių privalomų priemonių ir jas įgyvendinti, o kai kurias kitas rekomenduoti miško savininkams ir siekti jų įgyvendinimo švietėjiška bei skatinimo veikla. Privalomumo principas neišlaikomas ir Taisyklių projekte. Pvz., rekomendaciniai yra 6, 18 punktai.

Pastabos papunkčiui


1. Sausuoliai ir kiti bioįvairovei sukurti paliekami medžiai automatiškai sudaro sąlygas plisti ligoms ir kenkėjams, ir tai kertasi su Taisyklių 2 ir 33 punktais.

2. 5.6. punkte neteisingas ir nelogiškas kenkėjų masinio dauginimosi židinio apibūdinimas. "Židinys" - tai turbūt vieta, kurioje vyksta procesas - kenkėjų populiacijos pagausėjimas. Židinys negali būti procesas, t.y. pagausėjimas.

3. Neaiškumai dėl formuluotės "šviežiai pažeistas brazdas" 5.10.1. punkte. Nuo kiek dienų ar mėnesių pažeidimas laikomas nebe šviežiu? Jei vistik pažeidimas nebe šviežias, tai ar medis nebevertinamas kaip "stipriai pažeistas"?

4. Neaišku dėl 5.14. punkte nurodomų skalsumų. Remiantis šiuo punktu, negalima vykdyti rinktinių sanitarinių kirtimų, jei skalsumas sumažėtų mažiau kaip iki 0,7 pusamžiuose medynuose. Tuomet ką daryti tokiuose medynuose su pažeistais medžiais (pvz. vėjalaužomis, sniegalaužomis, žvėrių apgraužtais, sergančiais grybinėmis ligomis)?

5. Visas antras skyrius ir kai kurie kitų skyrių punktai skirti tik valstybinių miškų valdytojams, tad kam deklaruoti, kad taisyklės privalomos visiems miško savininkams.


6. 11.1.1. priemonė - trukdys įsisavinti ES lėšas miško įveisimui žemės ūkio naudmenose (reikės brangesnių sodinukų bei nustatyti, kiek yra kenkėjų dirvožemyje). Siūlytina šį punktą palikti kaip rekomenduojamą.


7. 11.1.3. priemonė nereikalinga, gali būti tik kaip rekomenduojama.

8. 11.2 priemonė - gali būti tik rekomenduojama (realiai miško savininkui neįgyvendinama).

9. 15.3. punkte dėl jo stiliaus sunku suprasti, ką reikia apipurkšti insekticidais - ar želdinius ir žėlinius, ar medelius juose.

10. Iš 16 punkto formuluotės suprastume, kad naikinti (apipurkšti insekticidais) būtina kenkėjus. Bet kaip juos naikinti, jei jų pažeidimai dar tik laukiami kitais metais? (taisytina punkto redakcija ir stilius).

11. 19, 21 priemonės - palikti tik kaip rekomenduojamas. Sanitariniams kirtimams neturėtų būti užbrėžta riba - 0,6 skalsumas po kirtimo. Tokiu būdu nepaliksime galimybės miško savininkui apsirūpinti malkomis iš savo miško. 19 punktas sudaro galimybę bausti savininką už tai, kad jis individualiais aptvarais neapsaugojo sodinukų nuo pvz. pelių.

12. 29 punktas sunkiai suprantamas dėl sudėtingos ir griozdiškos sakinio struktūros, gal vertėtų viską išdėstyti keliais paprastais ir suprantamais sakiniais.

13. 31 punktas šiek tiek kertasi su 5.13. punktu. Ką gi mes veiksime: reguliuosime kenkėjų skaičių ar gerinsime miško sveikatingumą?

14. 32 priemonė –visuomet didesniame miške bus minėtų medžių. 32 punkte išvardinti medžiai (vėjavartos, nuo grybinių ligų džiūstantys, žvėrių ar abiotinių veiksnių pažeisti, atsilikusio augimo (C klasės)) sutinkami praktiškai kiekvienoje valdoje, šis punktas bus idealus pretekstas "prikibti" prie miško savininko ir jį nubausti.

15. 33 priemonė – iš kur savininkui žinoti, ar medžio palikimas bioįvairovei nesudaro sąlygų kenkėjų plitimui. Nejaugi kontroliuosime kelmo aukštį (40 priemonė), humuso kiekį privačiame medelyne (7.1 priemonė) arba bausim miško savininką, neaptvėrusį želdinių (19 priemonė) ar neišdėsčiusį gaudyklių (21 priemonė) ir t. t. Privalomumo principas neišlaikomas ir Taisyklių projekte. Pvz., rekomendaciniai yra 6, 18, punktai.

16. Projekte yra du punktai vienodu numeriu 36.

17. Kodėl sanitariniais kirtimais nekertami pušų saklio pažeisti medžiai III gr. miškuose? Ar taip pažeisti medžiai geriau atlieka miško funkcijas pvz. vandens apsauginiuose miškuose (palaiko vandens lygį ir kt., žr. Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvus)?

18. Skirtingi skalsumai nurodomi punktuose 5.14., 35.1., 36.4., 38.1., 38.2., visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis vienur nurodomas kritinis skalsumas 0,6, o kitur jau 0,7.

19. Jeigu jau 38.3. punkte nurodoma, kokiu atveju plynai kertami pribręstantys pažeisti eglynai, tuomet turėtų būti kažkur nurodoma, kuomet plynai kertami visi kiti medynai (pvz. pusamžiai žvėrių pažeisti eglynai, kitaip pažeisti eglynai, kitų medžių rūšių pažeisti medynai).

20. 39 punktas neįgyvendinamas. Taisyklių rengėjai matyt neįvertino šio punkto reikalavimų realizavimo praktikoje. Kas butų, jei Valstybinės saugomų teritorijų tarnybą ir Miško sanitarinės apsaugos tarnybą nuo kovo 1 d. užplūstų piliečių prašymai leisti nusikirsti pvz. III gr. vandens apsauginiuose miškuose sausuolius? Kurtinių tuokviečių sąrašas nėra paskelbtas spaudoje, ir savininkas net nežino, kad tokia tuokvietė ar jos apsaugos zona yra jo valdoje.

21. 40 priemonė sudėtingai įgyvendinama juodalksnyne - gal nereikėtų taip griežtai nurodyti paliekamų kelmų aukščio. Siūloma palikti kaip rekomenduojamą priemonę, nes inspektoriai pradės rinkti mokesčius kaip už iškirstas biržes (tikrai bus rasti keli kelmai 10 cm aukštesni).

22. 41 punkte minimi "nepatenkinamos sanitarinės būklės medynai", tačiau niekur neparašyta, kokie medynai jiems priskiriami. Lieka neaišku, ar galima plynais sanitariniais kirtimais iškirsti sveiką, bet išretėjusį iki 0,3 - 0,4 skalsumo pusamžį ar pribręstantį medyną (pagrindiniais kirtimais jo kirsti negalima, nes jis nesulaukė Pagrindinių kirtimų taisyklėse nurodyto minimalaus kirtimų amžiaus).

23. 5.14. punkte aprašomi rinktiniai sanitariniai kirtimai, o 41 punkte jau atrankiniai sanitariniai kirtimai.
• Jei vis tik išretėjusius pusamžius medynus bus leista kirsti plynais sanitariniais kirtimais, tai ar reikalinga kviesti į komisiją Miško sanitarinės apsaugos tarnybos darbuotoją?
• Kas ir kokiu pagrindu organizuoja tą komisiją.
• Ar savininkas privalo savo transportu vežioti pareigūnus.
• Per kiek laiko nuo piliečio prašymo komisija privalo apžiūrėti mišką.
• Savininkui visiškai nebūtinas suvestinis kirstinų medynų žiniaraštis.

24. 43 punkte nieko nekalbama apie kirstino medyno plotą. Neaišku, ar plotas turi būti tiksliai apmatuotas, ar tik vizualiai.

25. Plotą apmatuoja savininkas ar komisija, ar valstybinis miškų pareigūnas, per kiek laiko tai turi būti atliekama.

26. 44 punktas yra visiškai nieko nepasakantis ir sudarantis prielaidas piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (leisti arba neleisti) pareigūnams. Net neaišku, kas turėtų spręsti klausimą dėl konkretaus miško kirtimo (neįvardintas pareigūnas). Juolab kad "miško funkcijos" kai kuriais atvejais yra visiškai neaiškios (pvz. kokios yra miško funkcijos vandens apsauginiuose arba geomorfologinio, geologinio draustinio III grupės miškuose).

27. Taisyklių projekte niekur neminima, ar leidžiama rinktiniuose sanitariniuose kirtimuose kirsti valksmas? Vadovaujantis logika "leidžiama viskas, kas neuždrausta", valksmas galima būtų kirsti nepriklausomai nuo to, koks kiekis medienos rinktiniais sanitariniais kirtimais iškertamas iš 1 ha.

28. 45 priemonė - visose kirtavietėse galima rasti bent 10 bet kokio ilgio pagalių storesnių nei 8 cm. Kirtavietėje lieka kaladėlių bei kitų kirtimo liekanų. Šiai priemonei reikėtų nustatyti išmatavimus, nurodant maksimalius po kirtimo paliekamų atliekų ilgius ir skersmenis, pvz., ne ilgesnius kaip 3 m ir ne storesnius kaip 8 cm. Būtinai reikėtų nurodyti, per kiek laiko po kirtimo turi būti nupurkšti ar nužievinti medžiai.


Valdybos pirmininkas Stasys Mizaras