Naujienos

* Specialisto komentaras. J.Budriūnas apie naująsias Miško kirtimų taisykles

 2010-02-03
Jau skelbėme, kad Aplinkos ministerija patvirtino naujas Miško kirtimų taisykles, kurios, pasak ministerijos atstovų, supaprastins dabar galiojančią kirtimų tvarką, sudarys geresnes prielaidas biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui išsaugoti, racionaliai ir darniai naudoti miško išteklius, puoselėti produktyvius medynus. Jos įsigalios kovo 1 dieną.

Naujosios taisyklės nuo šiol bus vienintelis teisės aktas, reglamentuojantis visus miško kirtimus. Jos pakeitė anksčiau galiojusias Pagrindinių miško kirtimų, Ugdymo kirtimų taisykles, į jas perkeltos kai kurios nuostatos iš Sanitarinės miško apsaugos taisyklių. Pakeitimų yra daug ir esminių, ir jie aktualūs ne tik miškų urėdijoms, bet ir privačių miškų savininkams.

Miškininkas Justas Budriūnas apžvelgia, kas naujo yra ką tik patvirtintose  taisyklėse ir kaip tai paveiks ūkininkavimą miškuose.
***********************************************************************************

Kviečiame susipažinti:

Naujosiose taisyklėse patalpintos pagrindinės taisyklių sąvokos, kuriose pvz. nurodoma, kas yra bręstantis medynas, negyvas medis, retas medynas, stuobrys, ir kitos kartais dviprasmiškai traktuojamos sąvokos. Naujosiose taisyklėse aiškiai įvardinta, jog pagrindinius kirtimus leidžiama vykdyti ne tik brandžiuose medynuose, bet dar ir retuose (0,4 skalsumo ir retesniuose) III ir IV miškų grupių bręstančiuose (kurių amžius ne daugiau kaip 10 metų mažesnis už brandaus medyno amžių) medynuose.

Taip pat pasikeitė reikalavimai dėl biologinei įvairovei kirtavietėse paliekamų medžių. Didesnėse kaip 1 ha plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse privalėsime palikti ne mažiau kaip 7 gyvus medžius 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 3 negyvus medžius 1 ha storesnio kaip 20 cm skersmens. Jeigu tokių negyvų medžių biržėje nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį stuobrių (stuobrys - nulaužto ar nupjauto medžio stiebo ne trumpesnė kaip 1 m stovinti dalis). Mažesnėse plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų biržėse, kurių plotas nuo 0,5 iki 1 ha, reikės palikti ne mažiau kaip 3 gyvus medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne), ir ne mažiau kaip 2 negyvus storesnio kaip 20 cm skersmens medžius (jeigu tokių medžių nėra - stuobrius). Taip pat nurodoma, kad biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse turėtų būti paliekami suirti, t.y. negalima jų vėliau iškirsti kitų kirtimų metu.

Svarbi naujovė - pasikeitęs biržių šliejimo laiko traktavimas. Iki šiol kirtimo metai buvo įskaičiuojami į biržių šliejimo laiką, pvz. jei kirtome spygliuočių biržę 2004 metais, o šliejimo laikas 6 metai, tai kitą biržę greta galime kirsti 2010 metais. Naujosiose taisyklėse nurodoma, kad šliejimo laikas turi būti skaičiuojamas nuo leidimo kirsti mišką, išduoto anksčiau iškirstai biržei, galiojimo ar pratęsimo pabaigos. Vadinasi, jei 2004  metais išduotame leidime miškui kirsti leidimo galiojimo pabaiga buvo nurodyta 2004 m. gruodžio 31 diena, įsigaliojus naujosioms Miško kirtimo taisyklėms (t.y. nuo kovo 1 d.) leidimas greta kertamai biržei galės būti išduotas ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje, o jei savininkas kreipsis leidimo miškui kirsti dar iki kovo 1 dienos, t.y. iki naujųjų taisyklių įsigaliojimo, jam tas leidimas turėtų būti išduotas pagal šiuo metu dar tebegaliojančias senąsias taisykles, t.y. per 5 darbo dienas. Miško savininkams vertėtų atkreipti dėmesį į leidime nurodomą leidimo galiojimo terminą, kuris gali būti ir paprastai būna nurodytas iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos, bet nebūtinai privalo būti būtent toks. Jei savininkas pasiruošęs iškirsti biržę per trumpesnį laiką, neverta leidime nurodyti ilgiausią leidžiamą terminą - juk leidimo galiojimą iškilus būtinybei galima pratęsti. Be abejo, galbūt tas pusmetis daugeliui nieko nepakeis. Bet keletas šiltų paskutinių žiemų parodė, kad šalčiai žiemą gali trukti labai trumpai ir nebūtinai nuo sausio mėnesio. Tad gal geriau "apsidrausti", kad gruodį įšalus gruntui nereikėtų nekantriai žvilgčioti į kalendorių ir laukti naujų kalendorinių metų. 

Taip pat svarbūs pakeitimai padaryti skyriuose, reglamentuojančiuose atvejinius ir atrankinius pagrindinius miško kirtimus. Nuo kovo 1 dienos įsigaliojus taisyklėms, brandžius medynus kuriuose yra pakankamas tolygiai išsidėsčiusio, gyvybingo, tikslinių medžių rūšių pomiškio ar želdinių tankis ar yra perspektyvus ne mažesnio kaip 0,4 skalsumo tikslinių medžių rūšių antrasis ardas, arba kai 0,8 ir didesnio skalsumo N ir L hidrotopų augaviečių beržynų, drebulynų, baltalksnynų ir eglynų sudėtyje yra 36 proc. ir daugiau tolygiai išsidėsčiusių tikslinių rūšių medžių, pasieksiančių minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių ne anksčiau kaip po 20 metų, bus galima kirsti tik atvejiniais miško kirtimais. Užtat atrankinius pagrindinius miško kirtimus bus galima vykdyti ir nebrandžiuose mišriuose vienaamžiuose medynuose, kuriuose vyraujančiai medžių rūšiai iki brandos liko daugiau kaip 10 metų ir kuriuose kertami brandos sulaukę medžiai. Tai reiškia, kad bus galima pvz. iš nebrandaus pušyno iškirsti ne tik brandžius beržus ar drebules, bet ir brandžias egles, taip pat iš III miškų grupėje augančių eglynų iškirsti brandžius beržus, paliekant 1 ha ne mažiau kaip tris brandos sulaukusius medžius biologinės įvairovės išsaugojimui.

Yra naujovių ir reikalavimuose pagrindinių miško kirtimų vykdymo bei kirtaviečių valymo darbams. Po kirtimo maksimalus leidžiamas valksmo plotis vietoj buvusių 5,5 m sumažintas iki 5 m. Bet leista esant technologiniam būtinumui nuvažiuoti nuo valksmų. Taisyklės papildytos reikalavimais dėl biokurui skirtų miško kirtimo atliekų sandėliavimo - jos sandėliuojamos tam skirtose vietose, prie valksmų ar kelių, laikantis priešgaisrinio saugumo ir miško sanitarinės apsaugos reikalavimų Be to, uždrausta deginti kirtimo atliekas kirtavietėse. Naudojant kirtimo atliekas biokurui, būtina atkreipti dėmesį, kad plynose biržėse turi būti palikta ne mažiau kaip 5 m3/ha miško kirtimo atliekų arba paliktas papildomas biologinei įvairovei svarbių medžių skaičius, atitinkantis šį tūrį.

Šiek tiek liberalizuoti ugdomieji miško kirtimai. Ąžuolynuose ir uosynuose jie turėtų būti baigiami likus 20 metų, o pušynuose ir eglynuose - 10 metų iki pagrindinių kirtimų amžiaus. Kitų medžių rūšių medynuose ugdymo kirtimai leidžiami iki pat pagrindinių miško kirtimų amžiaus. Vyresnio kaip 70 metų amžiaus medynuose leidžiami neintensyvūs ugdomieji kirtimai, iškertant iki 10% medynų tūrio. Aiškesnis reikalavimas dėl ugdomųjų miško kirtimų vykdymo. Miško savininkai ir valdytojai privalo vykdyti tik būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus. Šie kirtimai yra būtini, kai stelbiami tikslinių rūšių medžiai. Retinimai ir einamieji miško kirtimai privačiose miškuose vykdomi pagal vidinės miškotvarkos projektą arba Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašą.

Naujosios taisyklės taip pat įteisina draudimą vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: šviesinimus - nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimus ir einamuosius miško kirtimus - nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 dienos.

Taip pat lanksčiau leidžiami kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Naujosios taisyklės leidžia juos vykdyti visuose miškuose, išskyrus I grupės miškus, jei tai neprieštarauja saugomų teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams.

Kiek sugriežtinti reikalavimai kirtimams aplink kai kurių retųjų paukščių lizdavietes. Zonos, kurioje draudžiami pagrindiniai miško kirtimai, spindulys aplink kilniojo ir jūrinio erelių lizdus padidėjo nuo 150 m iki 200 m (t.y. zona padidėjo nuo 7 ha iki 12,5 ha), į saugomų lizdaviečių sąrašą įtrauktos žalvarnio (zonos spindulys 150 m), uralinės pelėdos (zonos spindulys 100 m), lututės (zonos spindulys 50 m) lizdavietės. Iš saugomų lizdaviečių sąrašo išbrauktos gervių lizdavietės. Informacija apie saugomas lizdavietes yra miškotvarkos medžiagoje, ją turi miškininkai ir aplinkos apsaugos inspektoriai.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka, įvykus  teisės aktų pasikeitimams, dėl  kurių  miškas  miškotvarkos projekte arba Leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas, Leidimai  kirsti  mišką  privačių miškų savininkams išduodami ir miškas  kertamas vadovaujantis miškotvarkos projekto patvirtinimo metu  galiojusiais  teisės  aktais.

Naujosios taisyklės įsigalios nuo kovo 1 dienos.

Justas Budriūnas
Miškininkas-specialistas,
Privačių miškų individualių
miškotvarkos projektų autorius