Naujienos

2012 - 04 - 18

F.Žemulis: Mūšiai dėl piliakalnių vyksta ir dabar

Šiomis dienomis ant kai kurių Lietuvos piliakalnių kaukia pjūklai ir poška kirviai - kertami medžiai. Reikia tai daryti ar ne? Nukirsti visus, o gal bent dalį palikti?-domisi  žurnalistas Feliksas Žemulis 2012-04-12 straipsnyje "Mūšiai dėl piliakalnių vyksta ir dabar" (Nuotraukoje: Šatrijos piliakalnio tvarkymo darbai 2012-02-27)

lietuvosmiskai.lt komentaras: Pastaraisiais metais daugelis pastebi sparčiai šalinamus medžius nuo svarbiausių Lietuvos piliakalnių ir kalvų: Gedimino kalno Vilniuje, Šatrijos- Žemaitijoje, Ledkalnio- Aukštaitijoje ir t.t. Senovėje visi Lietuvos piliakalniai, buvo be medžių, nes šie būtų trukdę gintis nuo priešų. Vėliau želdiniai išplito savaime. Ilgą laiką pasitelkiant žiniasklaidą nemažos dalies aplinkosaugininkų formuota nuostata, kad nukirsti medį yra blogai iš principo, suformavo negatyvią visuomenės nuostatą į bet kokį želdynų tvarkymą. Dabar, kai gyvenimas verčia šalinti saugomas vertybes stelbiančius medžius, patys saugomų teritorijų pareigūnai susiduria su aklai formuotos vienpusiškos opinijos pasekmėmis. Skaudžiai ateina supratimas, kad ideologizuoti perlenkimai (tame tarpe ir gamtosaugoje) nieko gero neduoda.

[...] Europiniai milijonai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė  dienraštį "Lietuvos žinios" informavo, jog pastaraisiais metais jau sutvarkyti Buivydų ir Bradeliškių piliakalniai Neries RP, Šereitlaukio, Vilkyškių ir Opstainio piliakalniai Rambyno RP, Ginučių piliakalnis ir Ladakalnis Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Kirtimai ant Šatrijos kalnoŠiuo metu tvarkomas Kartenos piliakalnis Salantų RP, Bėčionių - Dieveniškių RP, Rambyno alkakalnis - Rambyno RP ir minėtasis Šatrijos piliakalnis Varnių RP .
"Tvirtinami eroduojantys piliakalnių šlaitai, pašalinami juos užgožiantys želdiniai, įrengiami lankytojams informaciniai stendai, takai, laiptai, suolai, tilteliai, automobilių aikštelės, apžvalgos aukštelės", - vardijo R.Baškytė.

Pasak jos, kiekvienas piliakalnis tvarkomas pagal specialų projektą. Jį rengiantys specialistai atsižvelgia į paveldosaugos reikalavimus, derina su atsakingomis institucijomis. "Būna ir diskusijų. Antai dėl to, kaip reikėtų tvarkyti Šatrijos piliakalnį, diskutuota beveik penkerius metus", - sakė R.Baškytė. Jos teigimu, tvarkymo darbai pradedami tik gerai išnagrinėjus ir išdiskutavus projektą, kuriam dar ir atliekama ekspertizė.

[...]

Pasak jos, visi minėti objektai sutvarkyti bei tvarkomi ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis. Darbų kainos priklauso nuo jų apimties ir kiekio, pavyzdžiui, sutvarkyti Buivydų piliakalnį kainavo 430 tūkst. litų, Šereiklaukio piliakalnį - 270 tūkst., o Ginučių piliakalnio ir Ladakalnio kompleksą - milijoną litų. Darbai ant Šatrijos kalno kainuos daugiausia - apie 1,5 mln. litų.

"Visi piliakalniai senovėje buvo pliki. Jei norime atkurti jų vaizdą, struktūrą, tenka kirsti medžius. Juk prioritetas šiuo atveju teikiamas kultūros paveldui. Tačiau pasitaiko situacijų, kai tikrai būtina palikti dalį medžių, ypač ąžuolų. Taip buvo pasielgta tvarkant Dubingių piliavietę. Kiekvienu atveju priimamas individualus sprendimas", - sakė R.Baškytė.

[...]

Siūlo neskubėti. Ankstesniais metais Gedimino kalno medžiai buvo prižiūrimi pagal dendrologo ir parkotyrininko vilniečio Kęstučio Labanausko  rekomendacijas. "Patardavau medžius šalinti labai palaipsniui, lėtai ir pirmiausia ligotus, be to, tik piliakanio viršuje. Taip darydavome daug metų, todėl žmonės nuolat matydavo beveik tokį pat kalną. O dabar medžiai kertami beveik plynai ir per trumpą laiką. Vargu ar tai yra gerai", - abejojo K.Labanauskas.

Jo nuomone, plyni kirtimai ant šio ir kitų Lietuvos piliakalnių - dabartinio technokratinio mąstymo rezultatas ir net mada. "Dabar mėgstama remtis tik normatyvais, koks turi būti medžių tankumas, sveikatingumas, bonitetas ir panašiai. Bet juk čia tik išvestiniai statistiniai duomenys.

Piliakalniai ir kitos gamtos vietos dabar nebepuoselėjami taip tradiciškai, kaip tai anksčiau darydavo gimtąsias vietas mylintys žmonės: ganydavo gyvulius, šienaudavo, pasikirsdavo malkų. Ekologija tada buvo intuityvi, žmonių prigimtyje, o dabar ji - nusirašyta nuo nemažai kainuojančių projektų", - apgailestavo parkotyrininkas.

Jo žodžiais, jei po tokių kirtimų nebus pastovios priežiūros - jie atneš daugiau žalos, negu naudos. "Juk nukirsti, juo labiau anksti pavasarį, medžiai netrukus dar gausiau atželia, todėl reikės daug jėgų ir pinigų toms atžaloms pjauti. O jei pinigų jau nebus? Tada po kelerių metų turėsime dar prastesnį piliakalnių vaizdą", - aiškino dendrologas K.Labanauskas.

[...]

Geografė ir etnologė, buvusi saugomų teritorijų darbuotoja Nijolė Balčiūnienė neabejoja, jog archeologijos paminklus reikia prižiūrėti, tačiau ne taip drastiškai kaip tai daroma dabar.

"Kas galėtų paneigti, jog galbūt kai kur piliakalnių, pilkapių nuplikinimas gali būti bendras archeologų ir saugomų teritorijų darbuotojų biznis, būdas paimti europinių ir valstybės pinigų. Tuo labiau, kad šiuos projektus neretai įgyvendina parkų darbuotojų pažįstami ar net giminės", - kalbėjo N.Balčiūnienė.

Jos nuomone, pastaraisiais metais pernelyg nuplikinti sostinės apylinkėse stūksantys Rokantiškių, Pūčkorių pilikalniai ir Naujosios Vilnios pilkapynas, Ladakalnis Aukštaitijoje. "Jei taip bus ir toliau - metai kiti, ir natūralių vietų kraštovaizdyje beveik nebeliks", - nuogąstavo geografė.

Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus nuomonė kitokia. "Didesnį rūpestį turėtų kelti drastiški medžių kirtimai ten, kur jiems augti vieta, pavyzdžiui, parkuose. O piliakalniai - kas kita. Jei nekirsime ant Gedimino kalno, jis sugrius, o ir Šatrija buvo taip apleista, kad šiaurinės jos dalies nebuvo matyti per brūzgynus",- kalbėjo archeologas.
Jis prisiminė, jog būna atvejų, kai želdiniai puošia kalną.

Taip yra, tarkim, ant Birutės kalno Palangoje arba ant Aukų kalno Trakų pusiasalio pilies teritorijoje. "Niekas nesako, kad ir ten reikia pjauti medžius. Ten jie jau tapo parkų dalimi. Tačiau didžiausiems mūsų piliakalniams reikėtų grąžinti istorinį vaizdą", - patarė V.Vaitkevičius.

Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras sakė esąs "už aukso vidurį". "Tikiuosi, protingai bus dirbama ir ant Šatrijos bei Gedimino kalnų. Mano nuomone, ant Šatrijos reikėtų iškirsti tik jaunuolyną, o senesnes pušis palikti. Visuomenė skaudžiai reaguoja, kai vaizdas pasikeičia kardinaliai. Žmonės susigyvena su medžiais ir drastiški pasikeitimai juos piktina", - svarstė Aplinkos ministerijos atstovas.

Pilną žurnalisto F.Žemulio straipsnį "Mūšiai dėl piliakalnių vyksta ir dabar" skaitykite 2012-04-12  dienraštyje "Lietuvos žinios" čia...>>>