Naujienos

Rūta BAŠKYTĖ, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorė, Vasrio 16-osios - Lietuvos valstybės atkūrimo proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už pgalbą Lietuvai integruojantis į transatlantines bei europines struktūras Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo ADAMKAUS dekretu apdovanota Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi.

Vertingiausioms Lietuvos teritorijoms, unikaliam gamtos ir kultūros paveldui, kraštovaizdžio ir biologinei įvairovei išsaugoti jau seniai steigiamos saugomos teritorijos. Galime pasidžiaugti, kad turime moksliškai pagrįstą, tinkamai išplėtotą saugomų teritorijų sistemą. Lietuvos saugomų teritorijų sistema, papildoma Europos Bendrijai svarbiomis Natura 2000 teritorijomis, steigiamomis įgyvendinant Europos Sąjungos Paukščių ir Buveinių direktyvų reikalavimus. Šiuo metu daugumai šalies saugomų teritorijų jau suteiktas Natura 2000 teritorijos, t.y. Europos Bendrijai svarbios saugomos teritorijos, statusas.

Saugomose teritorijose akivaizdžiai susikerta išsaugojimo ir naudojimo interesai. Todėl neužtenka įsteigti saugomą teritoriją. Jos reikalauja išskirtinio žmogaus dėmesio ir rūpesčio. Būtina sukurti reikiamas teisines, administracines, planavimo, švietimo bei kitas prielaidas saugomų teritorijų tikslams pasiekti, įgyvendinti apsaugos ir tvarkymo priemones, atkurti pažeistus kompleksus bei objektus. Jei teisės aktų ir administracinė saugomų teritorijų sistema sukurta, tai planavimo dokumentų sistemai sukurti dar reikia nemažai laiko ir lėšų. Saugomose teritorijose vis dar nepakankamai įgyvendinamos apsaugos ir tvarkymo priemonės, įskaitant informacinės sistemos natūroje sukūrimą.

Daugiausia dėmesio reikalauja valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsauga ir tvarkymas, nes šios kompleksinės saugomos teritorijos skirtos ne tik išsaugoti (ir/ar atkurti) gamtiniu ir kultūriniu požiūriais vertingą kraštovaizdį, išsaugoti tipiškas arba unikalias ekosistemas, bet ir propaguoti bei remti Lietuvos regionų etnokultūros tradicijas, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia pažintiniam turizmui, plėtoti aplinkosauginį švietimą, kt.

Ilgą laiką viena didžiausių kliūčių, neleidžiančių tinkamai saugoti bei tvarkyti vertingiausių Lietuvos teritorijų, pritaikyti jų lankymui, visuomenės poreikiams buvo įvardijamas lėšų trūkumas, napakankamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Saugomų teritorijų direkcijos pajėgios įgyvendinti apsaugos ir tvarkymo priemones, tačiau šiems darbams visada labai trūko lėšų. Todėl džiugu, kad, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, atsirado naujos galimybės, padėsiančios išspręsti daugelį problemų.

Didelių darbų pradžia

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal Bendrąjį programavimo dokumentą yra tiesioginė paramos saugomoms teritorijoms planuoti bei tvarkyti, jų būklei stebėti gavėja. 2004 m. daug dirbta ruošiant šias keturias paraiškas: 1. Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas; 2. Saugomų teritorijų tvarkymas ir priežiūra; 3. Bešeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas; 4. Valstybės institucijų, vykdančių buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą bei priežiūrą, sustiprinimas.

Sutartys dėl numatytų projektų vykdymo jau pasirašytos, todėl šiais metais pradedami konkretūs darbai pačiose saugomose teritorijose.

Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų parengimas

Įgyvendinant pirmąjį projektą, bus parengti paukščių ir gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Natura 2000) steigimui bei tvarkymui reikalingi dokumentai (ribų planai) ir specialieji planai nacionalinėms saugomoms teritorijoms, pirmiausia valstybiniams parkams ir draustiniams. Tik turint gamtotvarkos arba tvarkymo planus galima užtikrinti tinkamą Europos svarbos rūšių ir jų buveinių apsaugos būklę, tinkamai organizuoti veiklą saugomose teritorijose. Šio projekto sudėtyje numatyta parengti tvarkymo planus dešimčiai valstybinių parkų (Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, Anykščių, Asvejos, Kurtuvėnų, Pavilnių, Sartų, Ventos, Žagarės, Veisiejų ir Verkių regioniniams parkams), dešimčiai draustinių (Daugyvenės, Jiesios, Juozapinės, Karoliniškių, Minijos senslėnio, Nevėžio ir Ūlos kraštovaizdžio, Mūšos Tyrelio telmologinio, Vidzgirio botaninio, Rėkyvos botaninio-zoologinio), tvarkymo projektus penkiolikai paveldo objektų, ribų planus septyniolikai buveinių apsaugai svarbių teritorijų įsteigti, gamtotvarkos planus 35 paukščių ir buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms tvarkyti.

Projekto veiksmų įgyvendinimas ženkliai prisideda ne tik prie Lietuvos saugomų teritorijų tinklo optimizavimo ir tvarkymo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės komponentų išsaugojimo, bet ir sudaro sėkmingo Natura 2000 teritorijų integravimo į Lietuvos saugomų teritorijų sistemą galimybes. Projektas tiesiogiai susijęs su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimu, nes skirtas reglamentams patikslinti, konkrečioms apsaugos priemonėms numatyti. Konkrečios kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos priemonės negali būti įgyvendinamos, neturint planavimo dokumentų. Projekto dėka Lietuvos saugomos teritorijos organiškai įsilieja į Europos Sąjungos propaguojamą bendraeuropinį saugomų teritorijų tinklą.

Saugomų teritorijų  tvarkymas ir priežiūra

Antrojo projekto esmė - tinkamai sutvarkyti vertingiausias Lietuvos teritorijas. Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, sąlygų poilsiui, pirmiausia pažintiniam (ekologiniam) turizmui sudarymas yra vienas svarbiausių valstybinių parkų steigimo tikslų. Šios vertingiausios valstybės teritorijos skirtos visuomenės reikmėms, gamtos pažinimui, jos yra atviros šalies ir užsienio piliečiams, jose propaguojamos apsaugos idėjos, ugdomas pilietiškumas (įskaitant aplinkosauginį švietimą).

Įgyvendinant šio projekto veiklas siekiama pagerinti kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei paveldo vertybių apsaugą, pritaikyti saugomus objektus lankymui, švietėjiškai veiklai ir krašto pažinimui, nežalojant jų bei jų aplinkos, sureguliuoti lankytojų srautus taip, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos lankymui, pažintinio ir kaimo turizmo, aptarnavimo, paslaugų sferos plėtrai, nedarant žalos gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir žinoma - pagerinti saugomų teritorijų būklę, suteikti galimybę keliauti savarankiškai, sudarant prielaidas pažintinio ir kaimo turizmo, paslaugų sferos plėtrai, sudaryti prielaidas Natura 2000 tinklo teritorijų būklei gerinti bei biologiniu požiūriu vertingoms teritorijoms išsaugoti, užtikrinti ES Paukščių ir Buveinių direktyvų apsaugos reikalavimų įgyvendinimą.

Pagrindinės projekto veiklos: lankytojų centrų įrengimas, informacinių sistemų natūroje ir su ja susijusios minimalios infrastruktūros greta pagrindinių ir itin lankomų pažintinių trasų (maršrutų) įrengimas, greta šių trasų esančių gamtos ir kultūros paveldo objektų bei kitų vertybių aplinkos sutvarkymas, Medvėgalio kalvų sutvarkymas, tinkamas eksponavimas, Natura 2000 teritorijų tvarkymas. Projekte numatytų priemonių įgyvendinimas sudaro prielaidas ne tik gamtos ir kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, bet ir atskleisti saugomų teritorijų teikiamą naudą, sudominti visuomenę jų išsaugojimu ateities kartoms.

Projektas bus vykdomas labiausiai lankomuose dviejuose nacionaliniuose (Aukštaitijos ir Dzūkijos) ir penkiuose regioniniuose (Aukštadvario, Labanoro, Nemuno kilpų, Neries ir Varnių) parkuose bei šešiose Natura 2000 teritorijose (Niedaus ornitologiniame draustinyje, Svylos ir Vizbarų biosferos poligonuose, Kalvių ir Vasaknų atkuriamuosiuose sklypuose, Panerių geležinkelio tunelyje), nepatenkančiose į valstybinius parkus.

Be šeimininkių pastatų saugomose teritorijose demontavimas, pažeistų teritorijų rekultivavimas bei objektų atkūrimas

Sovietmečiu pastatyti karinių bazių objektai, eksploatuoti karjerai, apleisti bei užšlamštinti plotai ne tik vizualiai teršia Lietuvos saugomų teritorijų kraštovaizdį, mažina jo patrauklumą, bet ir mažina jo potencialą, galimybes pritaikyti lankymui, trukdo tinkamai sureguliuoti lankytojų srautus, o atskirais atvejais kelia pavojų lankytojų gyvybei.

Todėl trečiojo projekto tikslai likviduoti sovietmečiu ir pereinamuoju laikotarpiu padarytą žalą gamtai saugomose, tarp jų - ir Natura 2000, teritorijose, įgyvendinti prevencijos principą, sudarant prielaidas saugiai ir švariai aplinkai išsaugoti, atkurti žmogaus veiklos pažeistus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, sudaryti prielaidas saugomas teritorijas naudoti pažintiniam bei kaimo turizmui, verslams plėtoti, nedarant žalos saugomiems kraštovaizdžio kompleksams bei objektams ir biologinei įvairovei, užtikrinti ES Paukščių ir Buveinių direktyvų bei Lietuvos teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą.

Šis projektas susideda iš dviejų dalių: 1) bešeimininkių pastatų demontavimo, karjerais pažeistų ir užšlamštintų teritorijų rekultivavimo ir 2) pažeistų kraštovaizdžio objektų atkūrimo ir tvarkymo. Pirmajai projekto daliai priskirtos šios veiklos: buvusių karinių bazių objektų Žemaitijos nacionaliniame parke ir Dubysos regioniniame parke likvidavimas, Visvainių karjero Žemaitijos nacionaliniame parke, karjero ir kitų pažeistų teritorijų Salantų regioniniame parke ir Girgždūtės karjero Varnių regioniniame parke rekultivavimas, užšlamštintų ir pažeistų teritorijų Aukštaitijos ir Žemaitijos nacionaliniuose parkuose bei Labanoro regioniniame parke rekultivavimas. Antrajai projekto daliai priskirtos šios veiklos: Papilės atodangos atkūrimas ir jos aplinkos sutvarkymas Ventos regioniniame parke, pelkinių slėnio buveinių Skroblaus aukštupyje (Natura 2000 teritorija) atkūrimas, buveinių, reikalingų tetervinų populiacijai (Natura 2000 teritorija) išsaugoti, atkūrimas Dzūkijos nacionaliniame parke, šikšnosparnių žiemavietės atkūrimas bunkeriuose Pavilnių regioniniame parke (Natura 2000 teritorija) ir pelkinių pievų atkūrimas Kliošių kraštovaizdžio draustinyje (Natura 2000 teritorija).

Valstybės institucijų, vykdančių buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą bei priežiūrą, sustiprinimas

ES Tarybos direktyva dėl laukinių paukščių apsaugos bei direktyva dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalauja, kad šalys - ES narės steigtų paukščių ir buveinių apsaugai svarbias teritorijas ir jose vykdytų saugomų objektų monitoringą.

Pagrindinis ketvirtojo projekto tikslas - sudaryti sąlygas kokybiškam ir ilgalaikiam Natura 2000 teritorijų monitoringo ir priežiūros vykdymui, prisidedant prie ES saugomų rūšių ir natūralių buveinių išsaugojimo. Juo siekiama sudaryti vienodas sąlygas saugomų teritorijų direkcijų specialistams vykdyti Natura 2000 teritorijų monitoringą, parengti praktiškai veikiantį monitoringo sistemos modelį, sustiprinti monitoringą ir teritorijų priežiūrą vykdančių institucijų techninį pasirengimą, pasirengti kaupti patikimą informaciją apie saugomų teritorijų būklę, užtikrinti Natura 2000 teritorijų priežiūrą ir stabilią ekologinę būklę.

Vykdant projektą bus parengtos individualios monitoringo metodikos Natura 2000 rūšių ir buveinių būklei stebėti, įsigyta monitoringo įranga ir Natura 2000 teritorijų būklei tikrinti bei priežiūrai naudojamos priemonės, išleistos monitoringo ir tikrinimo metodikos.

Visų projektų naudos gavėjai bus ne tik institucijos, tiesiogiai atsakingos už valstybės priskirtų funkcijų vykdymą (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės), bet ir saugomų teritorijų lankytojai, miškų urėdijos, regionų aplinkos apsaugos departamentai, apskričių viršininkų administracijos.

Visuomenė ir specialistai bus reguliariai supažindinami su projektų eiga. Tam numatyta įrengti stacionarią ekspoziciją Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos patalpose ir tris mobilias (kilnojamas) ekspozicijas, išleisti specialius informacinius leidinius, parengti TV laidas, skelbti informaciją masinėse informavimo priemonėse.

Nuotraukoje:  Rūta Baškytė.
Šaltinis: Tėviškės gamta