Naujienos

Naujasis Neringos meras D.Jasaitis nusiteikęs pakovot su perdėtu gamtos sergėjimu

Atostogautojų rojumi pelnytai tapusiai Neringai iškilo reali grėsmė virsti nykiu užkampiu. Naujasis Neringos meras 39 metų socialdemokratas Darius Jasaitis nusiteikęs pakariauti su gamtos sergėtojais, jeigu su kai kuriomis institucijomis nepavyks susitarti geruoju dėl šio gražiausio Lietuvos kurorto ateities. Jo įsitikinimu, vien unikalios gamtos šiam kraštui neužtenka.

Eglės Petkutės straipsnyje "Lietuvos ryte" pasakojama, kad iš Neringos neseniai išvyko buvęs Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorius Tomas Tukačiauskas su šeima. Jis teigė, jog pagrindinė jo sprendimo išvykti priežastis – gyventi čia per brangu. Neringoje saugu, gražu, čia daug gryno oro, nuostabi gamta, tačiau būsto kainos siekia nuo 8 iki 24 tūkst. litų už kvadratinį metrą, nedaugelis gali sau leisti įsigyti čia namus.

Keletas citatų iš išsamaus žurnalistės interviu su Neringos meru:

[...] - Dėl kokių projektų šiuo metu tenka ginčytis su paveldo saugotojais?

- Pateikta krūva puikių idėjų. Šveicarų kapitalo įmonė Lietuvoje šeštus metus nesėkmingai bando su institucijomis suderinti 4 žvaigždučių viešbučio projektą su SPA, treniruoklių sale, scena ant vandens.

Pats siūliau įrengti miške laipynių parką, kad čia atvykstančios šeimos galėtų aktyviai ir įdomiai praleisti laiką. Išsiaiškinau, kad tokia veikla nekenktų miškui. Tačiau man buvo atsakyta, kad sengirėje tokių atrakcijų būti negali.

Kodėl kormoranai gali sengirę sunaikinti iki visiško išnykimo, o vaikai joje žaisti negali? Šito negaliu suprasti.

Neturime dengtų teniso kortų, nes mums leidžiama įrengti tik vieną ir tik vienintelėje vietoje. Argumentas – neva sužalosime Kuršių nerijos gamtą.

Investuotojas sako: jeigu man neleidžiama pasistatyti bent 30 gyvenamųjų vietų viešbučio šalia SPA, investuoti neapsimoka. Taip mes atsiduriame užburtame rate – čia mums neleidžiama, šito negalime.

Kultūros centro renovacijos projektas greičiausiai nebus įgyvendintas, nes dėl biurokratinių kliūčių iškilo reali grėsmė nesuspėti panaudoti skirtos finansinės paramos. Mums pareikšta, kad šis projektas visiškai netinkamas Kuršių nerijai, Nidai. Ir mes stovime vietoje.

[...] Idėjos nepramuša sienų

- Kokia jūsų pozicija dėl savavališkų statybų Neringoje? Teismas yra priėmęs sprendimus nugriauti kai kuriuos statinius, tarp jų ir garsiuosius Preilos botelius. Tačiau iki šiol nugriauti tik Skruzdynės gatvėje neteisėtai iškilę vienam verslininkui priklausantys statiniai.

- Preilos botelių projektą autoriai derino penkerius metus, įveikė visas procedūras, kaip ir visi kiti, kurie neva nelegaliai pasistatę pastatus.

Verslininkai nusipirko botelius su jau išlietais pamatais, teisininkai tuokart nerado kliūčių. Rezultatas - Aukščiausiojo teismo sprendimas nugriauti botelius. Niekas nežinojo, kad išduodant statybos leidimą Neringos savivaldybės administracijos vadovas turėjo atvykti į Vilnių ir gauti Vyriausybės pritarimą. Taip ši statyba tapo neteisėta.

Restoranas „Sorento“ ir jachtininkų nameliai Juodkrantėje taip pat teismo sprendimu turi būti nugriauti. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai neleidžia mums išmesti šeimos su mažamečiais į gatvę. Taigi viskas liko kaip buvę.

Manau, kad Vyriausybė turėtų parengti kompensavimo mechanizmą. Juk visiems, kurių namus nugriausime, turėsime kompensuoti nuostolius, mes – tai visi mokesčių mokėtojai.

Kalbame apie šimtus milijonų litų. Ar mes tokie turtingi, kad galime tai leisti? Tie pastatai galėjo kurti pridėtinę vertę jau penkerius metus, ten galėjo gyventi atvykę turistai, buriuotojai.

Jie čia užeitų ir rūkytos žuvies nusipirkti, ir į parduotuvę, į barą. Ar dėl to, kad ten kažkas gyvens, jau nebebus botelis? Ką verslininkai, kurie visa tai patiria, papasakoja apie mus kitiems?

- Kaip suderinti verslininkų ir gamtos saugotojų interesus?

- Esu nusiteikęs kariauti, jeigu su kai kuriomis institucijomis nepavyks susitarti geruoju. Nesu konfliktiškas, bet jeigu matysiu, kad mums kuriamos kliūtys visiškai be pagrindo, stosime į kovą, skųsimės teismui ir ieškosime teisybės.

Kuršių nerija į UNESCO gamtos paveldo objektų sąrašą įrašyta kaip gamtos ir žmogaus kūrinys. Medžiai čia beveik visi pasodinti žmogaus rankomis, kopagūbris irgi neatsirado savaime, jį supylė žmonės.

Dabar šį kūrinį palikome tik gamtai, žmogaus nebėra. Norėtųsi, kad visi būtume vienoje pusėje. Ne tik kartu saugotume, bet ir pasinaudotume tuo, ką turime gražiausia.

Verslininkai turi idėjų, planų, bet jiems reikia suteikti sąlygas. Bijau, kad netrukus ir jų kantrybė išseks.

Mes nesijaučiame šeimininkai savo krašte. Viskas reguliuojama iš Vilniaus, bet, man regis, jiems nelabai pavyksta. O mes negalime laukti dešimtis metų, matome, kaip Neringos gyventojai emigruoja.

[...]

Visą Eglės Petkutės straipsnį "Naujasis Neringos meras nusiteikęs pakariauti su gamtos sergėtojais" skaitykite 2013-02-21 dienraštyje  "Lietuvos ryte" čia...>>>