Naujienos

Seimas patikslino Saugomų teritorijų įstatymą- nustatyta, kokiais atvejais bus galima keisti žemės naudojimo paskirtį, atidalyti sklypus

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininko socialdemokrato Algimanto Salamakino inicijuotos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio pataisos (projektas Nr. XIP-4553(3) ketvirtadienį Seime buvo priimtos. Jomis panaikintas iki šiol galiojęs absoliutus draudimas saugomose teritorijose skaidyti sklypus dalimis, net jei to būtinai reikėjo, pavyzdžiui, atskirt namų valdą jau dešimtmečius stovinčios sodybos teritorijoje. Už pataisas balsavo 88, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.

„Saugokime gamtą, bet gamtoje turėtų tilpti ir žmogus“, – AAK diskusijoje dėl pataisų Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje prieš pateikiant įstatymą kalbėjo A. Salamakinas. Vėliau jis  žiniasklaidai sakė, kad naujosios pataisos – tik pirmas žingsnis, ir bus daugiau projektų, kad žmonės pajustų, jog jiems pasisekė gyventi saugomoje teritorijoje – esą dabar jie tai gali traktuoti kaip nelaimę.

Priimtomis pataisomis nustatyta, kad Valstybiniuose rezervatuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Valstybiniuose draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai: tai daroma reikmėms, susijusioms su šių saugomų teritorijų apsauga, tvarkymu, pritaikymu visuomenės poreikiams ir naudojimu rekreacijai, jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose ir neprieštarauja šių saugomų teritorijų nuostatams; atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje leidžiama atstatyti buvusią sodybą arba kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas ar gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas).

Numatoma, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebūtų leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus kai:

• žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;
  
  
• pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
  
  
• atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Galiojantis įstatymas papildytas nuostata, įtvirtinančia, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nebus leidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis taptų mažesne kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

• žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statyti;
  
  
• žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų ar jų dalių (miestų ar miestelių) bendruosiuose planuose, kurių sprendiniai neprieštarauja valstybinių parkų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams;
  
  
• žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto zonose ir vienoje iš jų valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) numatyta statybų galimybė;
  
  
• pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;
  
  
• atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti.

Nustatyta, kad minėti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose nebus taikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

Su priimtomis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio  pataisomis susipažinti galima čia...>>>