Naujienos

20 įspū­din­go dy­džio ries­tais ra­gais pa­si­puo­šu­sių gy­vū­nų bus pa­leis­ti 40 hek­ta­rų te­ri­to­ri­jo­je uni­ka­lia­me Šauk­lių kraš­to­vaiz­džio draus­ti­ny­je, sau­go­ma­me ka­da­gy­ne-rie­du­ly­ne. Čia re­lik­ti­nis gam­to­vaiz­dis pri­me­na Si­bi­ro tund­rą. Tai bū­tų di­džiau­sia Lie­tu­vo­je muf­lo­nų ban­da, gy­ve­nan­ti lau­ki­nė­mis są­ly­go­mis apt­va­re.

Pir­mie­ji muf­lo­nai krito

Re­gis, Lie­tu­vo­je jau tam­pa ma­din­ga sau­go­moms te­ri­to­ri­joms pri­žiū­rė­ti į pa­gal­bą pa­si­telk­ti ne tech­ni­ką, o pa­čius gy­vū­nus.

Anot Vals­ty­bi­nės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos di­rek­to­rės Rū­tos Baš­ky­tės, Va­ka­rų Eu­ro­po­je gy­vū­nus nau­do­ti kaip na­tū­ra­lios gam­tos iš­sau­go­ji­mo prie­mo­nę jau se­niai įpras­ta.

„Tik mū­sų ša­ly­je tai dar nau­jie­na. Tie­siog žmo­nėms nu­sto­jus ūki­nin­kau­ti ver­tin­gos te­ri­to­ri­jos pra­de­da nyk­ti, už­žel­ti krū­mais ir me­džiais. Jų kas­met kirs­ti ne­ap­si­mo­ka, to­dėl į pa­gal­bą pa­si­tel­kia­mi ka­no­pi­niai gy­vū­nai. Pa­vyz­džiui, Lat­vi­jo­je prie Pa­pės eže­ro ga­no­si avi­jau­čiai ir lau­ki­niai ark­liai“, - LŽ sa­kė ap­lin­ko­sau­gi­nin­kė.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke uni­ka­lias pie­vas, kad ne­apaug­tų krū­my­nais, sau­go lie­tu­viš­kų veis­lių avys, Žu­vin­to re­zer­va­te pel­kė­mis mau­ro­ja įspū­din­go sto­to He­re­for­do kar­vės. Avis ir ož­kas pa­ma­rio pa­lvė­se no­ri­ma įveis­ti ir Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke.

Nuo jų ban­do ne­at­si­lik­ti ir Skuo­do bei Kre­tin­gos ra­jo­nų te­ri­to­ri­jo­se esan­tis Sa­lan­tų re­gio­ni­nis par­kas (SRP). Į pa­gal­bą sau­gant di­džiau­sią Lie­tu­vo­je ka­da­gy­ną ir uni­ka­lų rie­du­ly­ną bus pa­si­telk­ti muf­lo­nai. Pa­sak SRP di­rek­to­riaus Mo­des­to Šeč­kaus, pro­jek­tas pra­dė­tas įgy­ven­din­ti per­nai ir bus baig­tas 2016 me­tais, o 20 muf­lo­nų ban­da į draus­ti­nį at­ke­liau­ti ga­lė­tų jau šių me­tų pa­bai­go­je.

Lietuvosmiskai.lt komentaras: primename, kad miškininkas Vygandas Kungys dar 2012-10-04 kėlė klausimą "Ar išgelbės Lietuvos saugomas teritorijas muflonai?" ir stebėjosi, kad po dvidešimties metų saugojimo Lietuvai  prireikė tokio projekto, kuris vadinasi „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“. Įnirtingai saugojome gamtą, o nukentėjo kraštovaizdis, kuriame sparčiai mažėja pievų, jų atributų karvyčių, paukštelių, žolyčių. Buvusios pievos apželia medžiais, krūmais, kinta žolinė augalija.

Įdo­mu tai, kad aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je muf­lo­nus jau ban­dy­ta ap­gy­ven­din­ti Lie­tu­vo­je, Kai­šia­do­rių ir Aly­taus ra­jo­nuo­se, ta­čiau anuo­met pro­jek­tas pa­ty­rė fias­ko. Muf­lo­nų ak­li­ma­ti­za­vi­mas Lie­tu­vo­je vy­ko la­bai su­nkiai. Lais­vė­je gy­ve­nan­čius žvė­ris iš­pjo­vė vil­kai ir val­ka­tau­jan­tys šu­nys, iš apt­va­rų pa­bė­gę muf­lo­nai žu­vo.

Ta­čiau, pa­sak SRP vyr. eko­lo­gės As­tos Ba­go­čie­nės, toks li­ki­mas bū­si­mų­jų Šauk­lių rie­du­ly­no gy­ven­to­jų ne­tu­rė­tų iš­tik­ti. „Pir­ma, anuo­met vil­kų bu­vo ge­ro­kai dau­giau, o mū­sų ra­jo­ne jų la­bai ma­žai. Ki­tas da­ly­kas – tai pa­ly­gin­ti pra­stos so­viet­me­čiu nau­do­tos tvo­ros, ku­rios, ma­tyt, gy­vū­nams bu­vo leng­vai įvei­kia­mos. Mes apt­ver­si­me aukš­ta tink­li­ne tvo­ra, ku­ri dar bus gi­liau įkas­ta į že­mę, kad la­pės ir ki­ti gy­vū­nai ne­si­raus­tų. Kiek man ži­no­ma, muf­lo­nai yra sėk­min­gai au­gi­na­mi Lie­tu­vo­je, ta­čiau že­mės ūkiuo­se ar­ba zoo­lo­gi­jos so­duo­se. Lau­ki­nė­je gam­to­je muf­lo­nų ban­da bū­tų ap­gy­ven­din­ta pir­mą kar­tą po ke­lių de­šimt­me­čių“, - LŽ pa­sa­ko­jo bio­lo­gė.

Draus­ti­nio ap­sau­gos pro­jek­tas įgy­ven­di­na­mas dau­giau­sia Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis. Šiuo me­tu skai­čiuo­ja­ma, kad vie­no muf­lo­no kai­na sie­kia apie 1,5 tūkst. li­tų, ta­čiau ga­lu­ti­nės pir­ki­mo są­ly­gos pa­aiš­kės po at­vi­ro kon­kur­so.

Gro­žė­si­mės pa­ti­nų kautynėmis

Ap­gy­ven­din­ti muf­lo­nai Šauk­lių rie­du­ly­ne-ka­da­gy­ne tu­rė­tų tap­ti ne tik draus­ti­nio gam­to­vaiz­džio ap­sau­gos prie­mo­ne, bet ir sma­giu re­gi­niu lan­ky­to­jams.

„Muf­lo­nų ap­gy­ven­di­ni­mas su­si­jęs su rie­du­ly­no-ka­da­gy­no prie­žiū­ra, nes lio­vu­sis ga­ny­ti gal­vi­jus te­ri­to­ri­ja ima ap­žel­ti krū­mais ir su­me­dė­ju­siais au­ga­lais, nyks­ta jos ver­tin­ga­sis vaiz­das. Krei­pė­mės į vie­tos žmo­nes ir klau­sė­me, ar jie su­tik­tų ga­ny­ti avis rie­du­ly­ne, jei­gu jų par­ūpin­tu­me dy­kai, ta­čiau to­kių ne­at­si­ra­do. Tad nu­tar­ta įsi­gy­ti muf­lo­nų, ku­rie rie­du­ly­ne ti­krai ge­rai jau­sis. Jie nu­ės su­me­dė­ju­sią aug­me­ni­ją ir šo­ki­nė­da­mi per ak­me­nis ka­no­po­mis nu­spar­dys juos pa­slė­pu­sias sa­ma­nas“, - pa­sa­ko­jo A.Ba­go­čie­nė.

Tad vie­na ke­lia­mų už­duo­čių ries­ta­ra­giams kal­nų avi­nams – ati­deng­ti Šauk­lių rie­du­ly­no ak­me­nis, ku­rių draus­ti­ny­je – dau­gy­bė. Nu­spar­džius sa­ma­nas gal iš­ryš­kė­tų ir ti­kra­sis rie­du­ly­no vaiz­das, apie ku­rį se­no­liai su­kū­rė net le­gen­dą.

Esą ta di­de­lė ak­me­nų gau­sy­bė – šve­dų ka­riuo­me­nė, ku­ri la­bai se­niai už­puo­lė mū­sų kraš­tą, o pa­go­nių die­vai prieš­ų ka­rius pa­ver­tė ak­me­ni­mis.

„Vyk­dant pro­jek­tą bus nu­ties­ti nau­ji pa­žin­ti­niai ta­kai, iš­va­ly­ta te­ri­to­ri­ja, įreng­ti ste­bė­ji­mo bokš­te­liai. Gal iš vie­no jų bus ga­li­ma ste­bė­ti ne­nuo­ra­mų muf­lo­nų pa­ti­nų kau­ty­nes? Muf­lo­nai nuo­lat aiš­ki­na­si sa­vo hie­rar­chi­nius san­ty­kius, su­si­re­mia, dau­žo­si ra­gais, dunk­si, vai­ko­si vie­nas ki­tą. Ma­no­ma, kad to­kios „tre­ni­ruo­tės“ net nau­din­gos muf­lo­nų ra­gams, jie nuo smū­gių tvir­tė­ja“, - tei­gė SRP eko­lo­gė.

Na­tū­ra­liai muf­lo­nai pa­pli­tę Kor­si­kos ir Sar­di­ni­jos sa­lo­se, o dirb­ti­nai įveis­ti dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių.

"Lietuvos žinių" žurnalisto Deniso Nikitenkos 2013-07-30 straipsnį "Draustiniui saugoti pirks kalnų avinus" skaitykite čia...>>>