Naujienos

Seime rengiamasi patvirtinti Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją

Seime skubos tvarka svarstomas Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos projektas (Nr. XIIP-2686). 2015 m. balandžio 8 d. projektui pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatoma šalies miškingumą didinti iki 35% (šiuo metu- 33.3%) ir siekti, kad miško kirtimų ir medienos prieaugio santykis pasiektų 50% (nuo dabartinio 43% lygio). Planuojamos skatinamos priemonės privačių miškų ekonominiam efektyvumui ir konkurencingumui padidinti.Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija bus pagrindinis skėtinis Lietuvos aplinkos apsaugos ilgos trukmės planavimo dokumentas, nustatantis ilgalaikius horizontalius aplinkosaugos politikos tikslus. Tikimasi, kad tai bus nuoseklios, kryptingos ilgalaikės Lietuvos aplinkos apsaugos politikos pagrindas, padėsiantis integruoti aplinkos apsaugos politiką į kitas sritis ir parinkti veiksmingus jos įgyvendinimo instrumentus. Be to, numatyti aplinkos apsaugos politikos tikslai padės didinti visuomenės pasitikėjimą aplinkosauga, o ūkio subjektams – kryptingiau, aiškiau, racionaliau planuoti verslą ir ilgalaikes investicijas, pažangių technologijų diegimą.

Strategijoje įvardinta siekiama iki 2050 metų vizija šalies miškams: "Lietuvos miškai – sveikatingumu, biologine įvairove, produktyvumu ir tvarumu pasižymintis natūrali Lietuvos kraštovaizdžio sudedamoji dalis, tenkinanti visas darnaus vystymosi principais grindžiamas ekologines, ekonomines ir socialines visuomenės reikmes."

Atskira dalimi išskirti prioritetai darnaus gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos srityje:

Miškai

20. Lietuvos miškingumas yra nuosekliai didinamas, 2012 metais jis siekė 33,3 proc. šalies teritorijos ir yra kiek didesnis negu Europos vidurkis. Didesniam ekosistemų stabilumu užtikrinti šalies miškingumas turėtų būti ne mažesnis kaip 35 proc. Dėl aktyvaus derlingų žemių naudojimo žemės ūkiui tam tikruose regionuose, galiojančių teisinių apribojimų derlingesnes žemes apželdinti mišku Lietuvoje išlieka netolygus teritorinis miškų išsidėstymas (pavyzdžiui, Varėnos rajono miškingumas yra didesnis kaip 66 proc., o Vilkaviškio rajono miškingumas – 9,1 proc.).

Pastarąjį dešimtmetį šalies miškuose spygliuočių užimama dalis visuose miškuose sumažėjo 3,6 proc., kietųjų lapuočių – 0,8 proc. Nors 20 proc. šalies miškų yra tinkami ąžuolynams, tačiau jie auga tik 2 proc. miškų plote. Vidutinis medienos tūris Lietuvos miškuose per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 224 m³/ha iki 237 m³/ha, tačiau tarpinis naudojimas sumažėjo nuo 32 iki 28 proc. nuo bendro tūrio prieaugio, o savaiminio medynų išsiretinimo nepanaudojama medienos tūrio dalis padidėjo nuo 16 iki 19 proc. Dėl per mažos perbrendusių medynų kirtimų apimties ūkiniuose miškuose dalis galimos panaudoti medienos lieka nepanaudota, blogėja medienos kokybė ir didėja miško auginimo nuostoliai, bloginamos sąlygos efektyviai naudoti miško išteklius ateityje. Rezervuotuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose nevykdoma miškų ūkinė komercinė veikla ir šiuose miškuose sukauptas naudotinos medienos potencialas iš esmės nepanaudojamas, taigi neracionaliai naudojami šalies miškų ištekliai.

Didėjant privačių miškų plotui, didėja ir šių miškų darnaus tvarkymo svarba. Išlieka smulkių valdų (vidutiniškai 3,3 ha) didelio skaičiaus (apie 244 tūkstančius), dažniausiai individualiai veiklą vykdančių (miško savininkus vienijančioms ir atstovaujančioms organizacijoms Lietuvoje priklauso tik apie 2 proc. visų miško savininkų) savininkų privačių miškų ūkis. Daugeliu atveju smulkiųjų valdų miškas yra nepagrindinis jų savininkų pajamų šaltinis, todėl miško savininkai dažnai yra nepakankamai motyvuoti atlikti pačius medienos ruošos darbus ir tiekti medieną rinkai, o ypač nelinkę investuoti į mažo pelningumo ir didesnės finansinių nuostolių rizikos veiklą (miško atkūrimą želdinant, želdinių ir žėlinių priežiūrą, miško ugdymą, miško kelių infrastruktūros kūrimą ar priežiūrą ir kt.). Lietuvoje iš esmės nesukurta privačių miško savininkų valdų jungimo, kooperavimosi skatinimo sistema, kuri sudarytų palankias sąlygas privačių miškų infrastruktūros pagerinimui, ekonomiškai vertingesnių medynų formavimui ir medienos iš privačių miškų pasiūlos didinimui.

Esminės politikos įgyvendinimo kryptys

21. Miškų ir jų išteklių išsaugojimas ir gausinimas. Bus siekiama iki 2030 metų šalies miškingumą padidinti iki 35 proc. šalies teritorijos. Tai padės užtikrinti šalies ekologinę pusiausvyrą, apsaugoti miškų gyvūnijos ir augmenijos rūšių buveines, stabdyti dirvos eroziją, gryninti orą, mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį aplinkos ore ir apsaugoti gruntinius ir paviršinius vandenis. Miškingumui didinti turi būti išnaudotas žemės ūkiui nenaudojamų ir netinkamų naudoti žemių potencialas (Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. šalyje tokios žemės buvo 149,4 tūkst. ha), užbaigta žemės reforma, racionaliai panaudotos ES finansinio naujų miškų įveisimo skatinimo priemonės, užtikrintas sklandus laisvos valstybinės žemės fondo žemės perdavimas valstybinių miškų valdytojams naujiems miškams įveisti, racionaliai išspręsti teisiniai apribojimai apželdinti didesnio našumo žemes ir taip sudarytos prielaidos padidinti mažai miškingų regionų ekologinį stabilumą. Siekiant išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškų išteklius turi būti plėtojamas miškų atkūrimas genetiniu-ekologiniu pagrindu selekciškai vertinga ir kokybiška miško dauginamąja medžiaga, optimizuotas miško dauginamosios medžiagos auginimas, siekiant ilgalaikėje perspektyvoje aprūpinti rinką kokybiškais miško sodmenimis, užtikrinta tinkama miškų apsauga nuo ligų, kenkėjų ir gaisrų išplitimo.

22. Tvarių miško ekosistemų išsaugojimas ir formavimas. Tam, kad miškas teiktų įvairiapusę naudą visuomenei, miškuose reikalinga išsaugoti biologinę įvairovę, didinti kraštovaizdžio stabilumą, gerinti aplinkos kokybę ir didinti miško ekosistemų tvarumą. To siekiant, turi būti taikomos papildomos artimo gamtai miškininkavimo priemonės, skatinami pagrindiniai neplynieji miško kirtimai, turi būti tobulinamas miško ūkinių priemonių atskirose miškų grupėse ir saugomose teritorijose vykdymo reglamentavimas.

23. Racionalaus miškų išteklių naudojimo užtikrinimas. Tam turi būti užtikrinama, kad atliekant visus miško kirtimus iškertamas medienos kiekis neviršytų jos prieaugio visuose Lietuvos miškuose, turi būti suderintas miško ugdomųjų, sanitarinių ir pagrindinių kirtimų mastas, padidinta smulkios nelikvidinės medienos ir miško kirtimo atliekų panaudojimo biokurui gaminti apimtis, atnaujinta miško ūkinė-komercinė veikla visuose nuosavybės teisių atkūrimui rezervuotuose miškuose, skatinamos priemonės privačių miškų ekonominiam efektyvumui ir konkurencingumui padidinti. Taip pat turi būti skatinama subalansuota nacionaliniais miškų ištekliais pagrįstos medienos pramonės ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra, žaliavinės medienos išteklių naudojimas aukščiausios pridėtinės vertės produktams kurti.

[...]

Su pilnu Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos projektu  XIIP-2686(2) galima susipažinti čia...>>>