Naujienos

2015 m. gruodžio 18 d. Vilniuje surengtos LMSA konferencijos REZOLIUCIJA

Kviečiame susipažinti su Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) 2015 m. gruodžio 18 d. viešbutyje „Karolina”, Sausio 13-sios g. 2, Vilniuje, surengtos konferencijos "Privatus miškų ūkis ties žlugimo riba? Ko laukti 2016 m.?" Rezoliucija.

REZOLIUCIJOS tekstas čia...>>>

Adresuojama:

• Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Loretai Graužinienei,
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui,
• Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui Algimantui Salamakinui,
• Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui,
• Lietuvos Respublikos Aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui,
• Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei,
• Lietuvos Respublikos politinėms partijoms ir Lietuvos Respublikos Seimo nariams

REZOLIUCIJA

Į konferenciją susirinko ~ 100 dalyvių, žemės ir miškų savininkų, ūkininkų, LR žemės ūkio rūmų,  medienos pramonės įmonių ir medžiotojų visuomeninių organizacijų atstovų, privačios nuosavybės teisių apsaugos ir miškų ūkio teisiniu reglamentavimu besidominčių ekspertų, politikų, Seimo narių, mokslininkų, miškininkų, gamtosaugininkų, nevyriausybinių organizacijų, kitų valstybinių institucijų tarnautojų  ir žiniasklaidos atstovų.

Išklausę pranešimus ir vykusią diskusiją konferencijos dalyviai konstatuojame:

1. Lietuvos Respublikos Seimas 2014-01-23 priimtu Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) įvedė naują papildomą apyvartos pobūdžio mokestį privačių miškų savininkams - nustatydamas 5% atskaitymus į valstybės biudžetą nuo visų pardavimo pajamų už žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką (neleidžiant atskaityti patiriamų sąnaudų). Toks apmokestinimas diskriminuoja miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu, savo esme yra analogiškas 5% mokesčiui nuo apyvartos įvedimui. Jis įvestas nesuderinus su Europos Komisija, LR Vyriausybė ir Aplinkos ministerija tokio mokesčio įvedimui be išsamios analizės irgi nepritarė.
2. Nei viena kita Europos Sąjungos šalis netaiko privačių miškų savininkams analogiško apyvartos pobūdžio mokesčio nuo pardavimo pajamų. Palyginant, pavyzdžiui, Latvijoje, kad paskatinti medienos pasiūlą stipriai išplėtotai medienos pramonei iš privačių miškų, ilgą laiką privačių miškų savininkai buvo iš vis atleisti nuo pajamų mokesčio ir tik pastaraisiais metais jiems nustatytas 10% gyventojų pajamų mokestis, tačiau jie be visų įprastinių išlaidų dar gali atimti būsimas miškų atkūrimo išlaidas, tad realiai sumoka tik ~5-7% pajamų mokestis.
3. Vertiname Seimo sprendimą neproporcingai apmokestinti privačių miškų valdytojus, kaip netoliaregišką,  labai apsunkinantį privataus miško ūkio veiklą Lietuvoje. Tai panašėja į sąmoningas pastangas išguiti privatininkus iš miškų ūkio, sudarant ekonomiškai nepatrauklias sąlygas gamybinei-komercinei veiklai privačiuose miškuose ir taip proteguoti išimtinai valstybinius miškus. Akivaizdu, kad įsigaliojus papildomam apmokestinimui valstybinėms įmonėms miškų urėdijoms tapo paprasčiau susitarti su darbus miškuose atliekančiais rangovais dėl įkainių, o sumažėjus medienos pasiūlai iš privačių miškų daugiau kaip 30 %– urėdijoms lengviau realizuoti medieną. Tokių nelygiaverčių konkurencinių sąlygų miškų ūkyje sudarymas neduoda naudos visam šalies ūkiui. Patirtis rodo, kad perteklinis reglamentavimas bei apmokestinimas verčia legalų verslą trauktis į šešėlį arba iš viso nutraukti veiklą. Realus dirbančiųjų skaičius miškų ūkyje nuolat mažėja, kadangi vis naujų ribojimų bei draudimų našta ženkliai didina veiklos kaštus, mažina legaliai dirbančiųjų pelningumą ir verčia atsisakyti darbo miškų ūkyje. Verslas neinvestuoja į naujus planuotus gamybinius medienos pramonės pajėgumus Lietuvoje, nes nėra užtikrintumo dėl stabilaus apsirūpinimo žaliavine mediena.
4.  Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatyme kaip ir daugelyje ES valstybių turi būti įtvirtinta privačių miškų ir žemės savininkų teisė medžioti smulkiąją fauną savo nuosavybėje. Galiojant nuo sovietmečio išlikusiai medžiotojų būrelių tvarkai privačių miškų ir žemės savininkai be apribojimų jų valdomam nuosavybės dydžiui turi turėti teisę tapti medžiotojų kolektyvų nariais. Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2015-10-05 sprendimą Nr. B1-917 „Dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių Lietuvos Respublikoje“  LR aplinkos ministerija turi suteikti privačių miškų ir žemės savininkams teisę reguliuoti šernų populiaciją tuose miško ir žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kuriuose savininkai yra uždraudę medžioti medžioklės plotų naudotojams.
5. LR Vyriausybės 2015-12-02 patvirtinta Bendros miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) visų nuosavybės formų miškuose tvarka bei sąlygos yra tobulintini, siekiant kuo efektyviau panaudoti turimus išteklius tikrai reikalingos visuomenei miškų infrastruktūros priežiūrai ir remontui (pavyzdžiui, mažųjų karjerų įrengimas ir panaudojimas).  

Remiantis aukščiau išdėstytu, konferencijos dalyviai kreipiamės į atsakingų Valstybės valdžios ir valdymo institucijų bei parlamentinių politinių partijų vadovus, Seimo narius  pritarimo aukščiau išdėstytoms nuostatoms ir raginame:

Tobulinti privataus miškų ūkio finansinį reguliavimą:

I. LR Seimą – prašome panaikinti  Miškų įstatymo pakeitimo įstatymu (Nr. XII-761) 2014-01-23 įvestą papildomą apyvartos pobūdžio 5% mokestį privačių miškų savininkams kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu.

II. LR Seimą, LR Vyriausybę- nustatyti LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kad prie neapmokestinamųjų miškų savininkų pajamų priskiriamos:

 1) pajamos iš miškų ūkio veiklos, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju (analogiškai šiuo metu galiojančiai tvarkai žemės ūkyje, kaip nustatyta LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 23 punkte.)

2) pajamų suma (atskaičius galimas patirti išlaidas), gyventojo mokestiniu laikotarpiu įmokėta į specialiąją biudžeto Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą.

Gerinti miško kelių priežiūros ir taisymo visų nuosavybės formų miškuose sąlygas:

III. LR Seimui, LR Vyriausybei, Aplinkos ministerijai  ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos- prašome sudaryti sąlygas, kad  miškuose būtų atidaryti mažieji karjerai, kurie būtų naudojami vietinių bendro naudojimo miško kelių remontui, o ne švaistomos lėšos vežiojant smėlį ir žvyrą iš tolimų karjerų.  Jei nėra tinkamo grunto, turėtų būti kaupiamas atvežtinis žvyras, kurį besiimantys kelią remontuoti savo iniciatyva miškų savininkai ir valdytojai galėtų gauti nemokamai.

Skirti ne mažiau kaip 35% lėšų iš Bendrųjų reikmių programos miško kelių priežiūrai ir taisymui visų nuosavybės formų miškuose. Tą galima nesunkiai išspręsti, jei dalis iš beveik pusės Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų, kurios šiuo metu skiriamos Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų-Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos- veiklos finansavimui,  būtų nukreiptos miško kelių reikmėms.  Aplinkos ministerija šių dviejų institucijų veiklą turi finansuoti iš jai skiriamų bendrųjų biudžeto asignavimų,  kaip ir visų kitų ministerijai pavaldžių įstaigų (per Bendrosios aplinkos politikos formavimo ir įgyvendinimo koordinavimo programą).

Spręsti medžioklės reglamentavimo privačiose valdose reglamentavimo klausimus:

IV. LR Seimui- prašome patikslinti LR medžioklės įstatymo 13 str. 3 d. nustatytą tvarką, kas gali formuoti privačius medžioklės plotų vienetus, keičiant žodį „savininkas“ į „savininkai“.  Šiuo metu nustatytas reikalavimas vienam asmeniui turėti vientiso ploto ne mažiau kaip 1000 ha yra neįgyvendinimas, kadangi  yra įstatyminis apribojimas vieno asmens valdomos žemės plotui.

V. LR Aplinkos ministeriją- vadovaujantis galiojančiais teisės aktais suteikti privačių miškų savininkams teisę reguliuoti šernų populiaciją tuose miško paskirties žemės sklypuose, kuriuose savininkai yra uždraudę medžioti medžioklės plotų naudotojams.

Konferencijos organizatorių vardu,
dr.Algis Gaižutis, LMSA Valdybos pirmininkas