Naujienos

2017 - 07 - 03

V.Jusas: Miško darbų ir medienos gamybos aktualijos

Apie miškuose besidarbuojančiųjų rūpesčius nuoširdžiai kalbėjo aktyvus miškininkas, Miško darbų rangovų asociacijos vadovas Vidmantas Jusas Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) š.m. birželio 30 d. surengtame tradiciniame renginyje – miško dienoje Šalčininkų raj.: „Išmoktos gyvenimo pamokos tvarkant ir prižiūrint privačius miškus“.

Siūlome susipažinti su pagrindinėmis pranešimo tezėmis:

Valstybinių miškų valdymo pertvarka

            Ši pertvarka pradedama vykdyti  pagal gerai žinomą principą: seną sugriaukim, o paskui žiūrėsime ką statyti. Būtent toks požiūris ir sukėlė valstybinių miškininkų audringą reakciją. Iš tiesų, tai man bedirbant girininku, o dirbau tik 14 metų, susivienijimai buvo suskaldyti į atskirus miškų ūkius, panaikinta miškų ministerija (nors miškai užima 1/3 Lietuvos teritorijos), miškininkai prijungti prie žemės ūkio ministerijos, paskui prie aplinkos apsaugos ministerijos, paskui urėdijos tapo pavaldžios generalinei miškų urėdijai. Paskui prasidėjo efektyvumo didinimas ir buvo panaikinta pusė girininkijų. Todėl neteisinga būtų sakyti, kad miškininkai bijo permainų.  Jie prie jų pripratę.

            Jei bus taip, kaip bando aiškinti Aplinkos ministerija, tai nei girininkas, nei eigulys, nei miško darbininkas jokių permainų pradžioje nepajus. Kaip bus toliau – jokio plano nėra. Miško darbų rangovai, kurie atlieka daugiau kaip pusę visų dabų valstybiniuose miškuose, taip pat esminių permainų turėtų nepajusti. Taip žadama. Tačiau skirtingai nei girininkijų darbininkai, rangovai permainų nori. Nes rangovų padėtis yra apverktina. Jei prieš dešimtmetį steigėsi naujos miško ruošos įmonės, nes žmonės matė galimybę užsidirbti, tai dabar įmonės stabdo veiklą, nes ji tampa nuostolinga. Pats valstybinių miškų valdymo modelio pakeitimas rangovų problemų neišspręs. Nes aplamai jokia valdžia nesprendžia eilinių žmonių problemų, jei žmonės nepriverčia valdžios tai daryti. Todėl ir įkūrėme miško darbų rangovų asociaciją, kad asociacija būtų tas įrankis, kuriuo galėtumėm pabelsti į valdžios langus.

Privačių miškų supirkimas

            Dauguma rangovų dalį pajamų gaudavo atlikdami paslaugas privačiuose miškuose. Kaip žinia, beveik pusė medienos pagaminama privačiuose miškuose. Nėra statistikos, kiek darbų atlieka patys savininkai, tačiau iš savo patirties galiu spėti, kad mažiau kaip dešimtadalį visų darbų. Visus likusius darbus atlieka rangovai. Didesni ar mažesni, legalūs ir nelegalūs.

            Taip jau sutapo, kad švedams pradėjus domėtis Lietuvos miškais, buvo įvestas 5 proc. mokestis už pagamintą medieną ir nenukirstą mišką. Pačiam kirsti savo mišką tapo nuostolinga. O parduodamas mišką su žeme švedui, žmogus sutaupo 20 proc. Kadangi, Lietuvoje nenukirsto miško kaina ir dabar mažesnė nei Latvijoje ar Estijoje, jau nekalbant apie Švediją, tai švedai pasiūlo lietuvių verslininkui neįkandamas kainas. O nusipirkę jie neskuba to miško kirsti. Todėl rangovams darbų privačiuose miškuose sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Nereikia ne tik kirsti, bet ir miško atkurti, ugdyti. Sumažėjo rangovų bendros pajamos.

            Tačiau ši situacija su laiku taps naudinga rangovams, nes darbus privačiuose miškuose užsakys stambūs savininkai, nereikės terliotis po 100 ktm., kaip dabar. Švedai reikalauja, kad rangovai būtų sertifikuoti, nes jiems reikia sertifikuotos visos medienos gamybos grandinės. Tai privers rangovų įmones sertifikuotis pagal tarptautinius reikalavimus. To Lietuvoje kol kas nėra.

            Nedidelė, bet paspirtis, buvo vadinami europiniai projektai. Ypač populiarus buvo miškų veisimas. Dalį šių darbų atliko rangovai ir iš to gavo pajamų. Dabartinės miško veisimo taisyklės ir kitos priemonės sukurtos tokios, kad savininkai nenorėtų ar negalėtų jomis naudotis. Kadangi pinigus administruoja Žemės ūkio ministerija, tai europiniai pinigai nedings – jie bus perskirstyti ūkininkams. Bet rangovams nuo to ne šilčiau.

Darbo jėgos trūkumas

            Iš Lietuvos išvažiavus milijoniniam darbingam žmogui, darbuotojų trūksta visoms įmonėms. Miškų ūkio darbai niekada nebuvo nei gerai apmokami, nei lengvi ir patrauklūs. Nelikus kaimuose pagyvenusių žmonių, kaip ir kaimų, dabar net mišką sodinti jau nėra kam. Tenka naudotis atsitiktiniais žmonėmis, apie kurių motyvaciją kokybiškai pasodinti mišką neverta kalbėti. Jie tik laukia darbo dienos  pabaigos ir atlyginimo už tą dieną. Įvairūs darbo biržos kursai paruošia miško pjovėjus, bet jie dažniausiai nebūna net benzopjūklo rankose laikę. O pamatę griūnantį medį ir iš viso iš miško pabėga ir daugiau negrįžta. Kirtimo mašinų ir medienos  traukimo traktorių operatoriai taip pat ruošiami tik teoriškai. Nėra nei vienos mokyklos, kuri turėtų galimybę apmokinti šiuos operatorius praktiškai. Todėl rangovai duoda laužyti savo techniką, jei tik atsiranda norintis. Išmoksta dirbti tik kas kelintas. Labai gerai išmokę dirbti dažniausiai išvažiuoja į Norvegiją, nes ten tokį pat darbą dirbdamas jausiesi žmogumi, o ne darbiniu gyvuliu.

Vidmantas Jusas miške
LMSA nuotr.: apžiūrint A.Gusto miškus Šalčininkų raj.


Žemi darbų įkainiai

            Mūsų miškų darbininkai uždirba mažai ne todėl, kad darbdaviai gobšuoliai. Tiesiog per visą  nepriklausomybės laikotarpį niekam nebuvo įdomu, kaip miškų rangovai gyvena. Nėra jokios statistikos apie rangovus. Valstybėje niekam nebuvo įdomu, kiek privačių įmonių miškuose dirba, kiek jose žmonių dirba, kokiais įrankiais ir mechanizmais jie dirba, kiek uždirba. Per 27 metus iš Statistikos departamento nesu gavęs jokio klausimo apie veiklą miške, nors visokių kitokių ataskaitų pildome kas mėnesį. Dauguma visuomenės net neįsivaizduoja, kad miškuose darbus atlieka ne miškų urėdijos.

            Galima rasti daugybę tiesioginių ir netiesioginių priežasčių, kodėl miško darbų rangos  įkainiai ne tik kad nedidėjo jau daugiau kaip  dešimtmetį, bet tik mažėjo. Tačiau valstybiniuose miškuose ta priežastis akivaizdi – dauguma (ne visos) miškų urėdijų vadinamuose viešuosiuose konkursuose nustato maksimalius įkainius, kurie paskutiniu metu jau mažesni už savikainą. Miško darbų rangovų asociacija užsakė Aleksandro Stulginskio universitete studiją objektyviems įkainiams nustatyti. Atliktos analizės pagrindu nustatyti miško pjovėjo ir kirtimo mašinos vidutiniai įkainiai. Jie 1,5 karto didesni už urėdijų nustatomus įkainius. Tai rodo, kad rangovai dirba taupydami gal darbų saugos, gal kažkokių kitų dalykų sąskaita. Esame sutarę su Generalinės miškų urėdijos vadovybe bendrai aptarti studijos rezultatus ir esamą situaciją urėdijose.

            Baigti norėčiau optimistiškai: dauguma mano pažįstamų rangovų sako, kad ,,blogiau būti jau negali“. 

Vidmantas Jusas
2017-06-30