Naujienos

2017 - 08 - 01

Savaite.lt aštri tema: Urėdijų reforma pajudėjo

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Seimo priimtas Mškų įstatymo pataisas, numatančias daug ginčų visuomenėje sukėlusią urėdijų pertvarką. Kas pasikeis?,- aktualią temą nagrinėja žurnalistė Emilija Čepulionytė naujausiame savaitraštinio žurnalo „Savaitė“ numeryje Nr.30 (2017 m. liepos 27d.). Jos pakalbintas LMSA pirmininko pavaduotojas Kazimieras Šiaulys mano, kad padėtis praktinėje miškininkystėje dirbantiems miškininkams po pertvarkų turės gerėti,  kadangi eiguliai, girininkai, girininkų pavaduotojai - tikrosios darbščiosios bitelės - iki šiol negaudavo tokių atlyginimų, kokių yra verti. Palyginti su tuo, kokį atsakingą darbą jie dirba, algos gana kuklios.

Pagrindinės nuostatos

Pagaliau priimtos Miškų istatymo pataisos, jomis nuspręsta atsisakyti konkretaus miškų urėdijų skaičiaus nustatymo. Taip pat įtvirtinta, kad kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose vykdys miškų urėdija (-os). Pagal iki šiol galiojančią tvarką veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.

Kaip pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte, šitaip siekiama sudaryti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai visiškai įgyvendinti valstybės įmonių (VI) savininko teises bei pareigas ir priimti Valstybės ir savivaldybės įmonių istatyme numatytus sprendimus. Priimtomis įstatymo pataisomis Seimas reglamentavo iš valstybinių miškų pagamintos žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško mažmeninės ir didmeninės prekybos tvarką. Pagal naujas nuostatas didmeninė prekyba valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis bus vykdoma per elektroninę medienos pardavimo sistemą organizuojant aukcionus ilgalaikėms (nuo 3 iki 10 metų trukmės), pusmetinėms (6 mėnesių trukmės) ir trumpalaikėms (iki 3 mėnesių trukmės) sutartims sudaryti. Mažmeninėje prekyboje galės būti parduodama iki 7 proc. metinės pagrindinių miško kirtimų normos ir miško tarpinio naudojimo apimties. Mažmeninėje prekyboje bus parduodamas nenukirstas miškas ir žaliavinė mediena, pirmenybė teikiama malkinės medienos prekybai gyventojams.

Priimtomis pataisomis taip pat nuspęsta sudaryti sąlygas panaikinti Generalinę miškų urėdiją prie Aplinkos ministerijos, o svarbiausias jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijai.

Įstatymo pataisos — tik pradžia

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas oficialiu raštu kreipėsi į visas 42 VĮ miškų urėdijas dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Artimiausiu metu rengiamasi pakviesti visų urėdijų atstovus aptarti pertvarkos eigos ir būsimos struktūros. Miškininkų sudarytos darbo grupės pateikti galutiniai pasiūlymai bus pristatomi kiekvienos miškų urėdijos darbuotojams atskirai rengiamuose su-sitikimuose. Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, atsiveria kelias pereiti prie vienos valstybinių miškų įmonės valdymo modelio. Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. pabaigos turės priimti sprendimus, kurios urėdijos ir kokiais principais remiantis būtų sujungtos.

Urėdijos nebus naikinamos, o palaipsniui pertvarkomos į centralizuotai valdomus ne mažiau kaip 25 regioninius valstybės įmonės padalinius. Kadangi girininkija — smulkiausias, bet labai svarbus miškininkavimo vienetas, po pertvarkos išliks dabartinis girininkijų skaičius su visais šioje grandyje dirbančiais specialistais: girininkais, eiguliais, medelynų specialistais ir miško darbinin-kais“, — pabrėžia aplinkos ministras.

Standartizavus girininkų veiklą, jų pavaduotojai ir eiguliai mažiau dirbs su medienos ruoša, jos apskaita ir įvairiais medienos matavimais susijusių darbų, o atliks darbus, susijusius su aplinkosaugos, ypač gamtotvarkos, funkcijomis.

Nepaliks likimo valiai

Skaičiuojama, kad, pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šias lėšas bus galima panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosaugos paskirčiai sustiprinti. Iš pradžių planuojama panaikinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimų skirtumus, o vėliau ir padidinti miškininkams darbo užmokestį.

K. Navickas žada ir tai, kad bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių ir socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas ir kitos garantijos bei lengvatos, numatytos Darbo kodekse.

Bendrąsias administracines funkcijas vykdančių darbuotojų sumažės ne daugiau kaip 400, jiems bus sudaromos sąlygos persikvalifikuoti, rengiamos konsultacijos dėl karjeros galimybių, bus vertinama kompetencija ir parengta jų integracijos į darbo rinką programa.

Perėjimas prie galutinės vienos valstybės įmonės su ne mažiau kaip 25-iais regioniniais padaliniais (miškų urėdijomis), tikimasi, įvyks per 2018 metus. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis - viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais padaliniais.

Vienareikšmiškai bus geriau

Paklaustas, kaip vertina pradėtą urėdijų reformą, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko pirmasis pavaduotojas Kazimieras Šiaulys sako, kad jos jau seniai reikėjo. „Su urėdijomis kaip rangovas ir medienos pirkėjas dirbu bemaž dvidešimt metų. Trūkumai, kurių buvo, su metais tik kaupėsi ir ryškėjo. Kiti valstybiniai sektoriai ėjo pirmyn, o valstybinis miškų sektorius buvo lyg užsikonservavęs - tarsi sukūrė mažą totalitarinę valstybę valstybės viduje. Niekaip nebuvo atsižvelgiama į laikmečio reikalavimus ar imamasi net ir būtinų pokyčių - sistema nebuvo efektyvi", - tvirtina pašnekovas.

Pasak jo, ne paslaptis, jog sklandė gandai, kiek milijonų eurų nepatenka į valstybės biudžetą, tačiau niekas niekada to nėra nustatęs. „Dabar turime viltį, kad, kai šis sektorius bus reformuotas, bus suskaičiuota, kiek iš viso turto valdo valstybinis miškų sektorius ir kokia turi būti grąža. Taip, kaip yra privačiame sektoriuje. Kol kas tikslių skaičiavimų nebuvo - viskas skaičiuota apytiksliai. O suskaičiuoti tiksliai nėra sudėtinga - kiekvienas privačių miškų savininkas tai daro", - nurodo K. Šiaulys.

Pasak jo, reikia atkreipti dėmesį ne vien į pajamas, bet ir į tai, kaip jos valdomos. „Urėdijos, kaip juridiniai vienetai, galėjo didelę dalį lėšų tvarkyti savarankiškai su leidimu Generalinės urėdijos, kuri yra tos pačios sistemos dalis. Tačiau, kaip matome, eiguliai, girininkai, girininkų pavaduotojai - tikrosios darbščiosios bitelės - negaudavo tokių atlyginimų, kokių yra verti. Palyginti su tuo, kokį atsakingą darbą jie dirba, algos gana kuklios", - sako K. Šiaulys.

Dėl urėdijų reformos kol kas yra daug neaiškumų, tačiau, pasak pašnekovo, ji vienareikšmiškai duos daugiau naudos Lietuvai ir nacionaliniam biudžetui. Svarbu, kad patys miškininkai noriai į ją įsijungtų, prisidėtų prie efektyvesnės, šiuolaikiškos sistemos kūrimo. ◊

Šį ir kitus aktualius straipsnius skaitykite
savaitraštyje "Savaitė" Nr.30 (2017) čia...>>>