Naujienos

Pasižvalgę po Kretingą, miškininkai turėjo progos pabendrauti su Pranciškonų vienuolyno broliu Bernardu, pasivaišinti
Miško savininkų kooperatyvos "Žemaitijos miškas" pirmininkė P. Lipskienė pasakoja
apie miško savininko nuveiktus darbus
gardžia arbata „Špitolėje“. Tada asociacijos nariai aplankė miško savininkų kooperatyvą „Žemaitijos miškas“. „Žemaitijos miškas“, kaip susirinkusiems pasakojo jo vadovė Palmira Lipskienė, tai -  miško savininkus vienijanti ir jiems paslaugas teikianti kooperatinė bendrovė, įsikūrusi 2002 m. Čia savininkas gali rasti atsakymus į visus jam rūpimus klausimus, išklausyti kursus. Taip pat šis kooperatyvas ruošia miškotvarkos ir miško želdinimo projektus, ženklina kirstinus medžius, sodina ir prižiūri pasodintą mišką, organizuoja įvairius miško kirtimus. „Miškas tikrai nėra ta vieta, kur galima labai greitai uždirbti milijonus, su mišku reikia elgtis atsargiai, mums svarbu, kad savininkas būtų patenkintas mūsų darbu, kad matytųsi miško ateitis. Labai džiugu, kad savininkai mumis pasitiki ir duoda veiklos laisvę“,- sakė ji. Miškininkai pasidalijo mintimis apie tokių kooperatyvų veiklą, problemas, taisykles ir įstatymus, reglamentuojančius ūkinę veiklą.

Puikiai tvarkoma privati valda

LMSA nariai apžiūrėjo privačią demonstracinę miško valdą, kurioje jau yra pabuvoję apie 150 miško savininkų kursų klausytojų. „Kažin, ar šios valdos savininkas nėra menininkas“,- vieni kitų klausinėjo miškininkai, pamatę atliktus darbus. Savininko planingas darbas duoda rezultatų: jei iki šiol net vasarą čia reikėjo ilgų guminių batų, bet atlikus „mažąją melioraciją“, net po lietų čia ir aplinkinėse valdose galima vaikščioti su bateliais. Įvykdyti įvairūs neplyni kirtimai davė nemažas pajamas, bet nepakeitė miško aplinkos.  Kad po čia atliktų kirtimų dar augtų grybai, pasak P. Lipskienės, miško savininkui buvo labai svarbu. Apžiūrėjęs privačią miško valdą ilgametis Miškotvarkos instituto bei miškų departamento vadovas, dabartinis LMSA vicepirmininkas Algirdas Brukas teigė, jog čia labai įspūdingos vietos. „Tai, ką mes pamatėme, rodo, kad progresas privačioje miškininkystėje ne tik teoriškai, bet ir praktiškai galimas. Jau yra žmonių, kurie moka miške ūkininkauti tikrai nestandartiškai ir, drįsčiau sakyti, labai gerai“,- džiaugėsi asociacijos vicepirmininkas.

Anot A. Bruko, padėtis privačiuose miškuose yra įvairi: nuo labai geros iki prastos, bet tai natūralu. „Šitoje stadijoje privačiame miške turi būti blogiau nei valstybiniame, nes čia dirba ne profesionalai, nežinantys miškininkystės dėsnių. Kitose šalyse privačiame sektoriuje dešimtmečiais kurta ši sistema, o pas mus dar to nėra. Privataus miško tvarkymo lygis kyla jo reikšmė didėja, neilgai trukus jis taps pilnaverčiu konkurentu valstybiniam miškui“,- aiškino A. Brukas.

Posėdžiavo valdyba
LMSA valdybos posėdis vyko „Vienkiemio“ konferencijų namelyje. Pirmiausia buvo susipažinta su Klaipėdos apskrities skyrių veiklos ataskaitomis. Plungės skyriaus pirmininkas Eugenijus Barniškis prisipažino: „Aš kalbėdamas su privačiais miško savininkais visada jiems patariu miške ūkininkauti truputį pritingint. Prieš pakeldami kirvį turite žinoti, kam kertate medį ir kur jį dėsite“ Jis sakė, jog visi galvoja, kad miško savininkas nieko nesupranta, negalvoja, prigalvota visokiausių įstatymų, kad tik tas miško savininkas kaip nors nusikalstų.
„Turim suformuoti savo, miško savininkų, politinę poziciją, ko norim iš politikų, ką jie turėtų padaryti, kad privatus miškų ūkis vystytųsi, ir pateikti politinėms partijoms prieš rinkimus“,- pabrėžė pirmininkas A. Gaižutis. Dauguma valdybos narių pritarė Algirdo Bruko pasiūlytam Lietuvos miško savininkų asociacijos pareiškimui dėl svarbiausių privataus miškų ūkio vystymo prioritetų. Jame sakoma, jog greičiau ir pilnavertiškiau išvystyti privatų miškų ūkį padėtų tokios strateginės priemonės kaip greitesnis žemės (miškų) reformos užbaigimas, kooperacijos vystymas panaudojant valstybinio reguliavimo būdus. Miškininkai norėtų, kad miško savininkų švietimo ir mokymo sistema sulauktų valstybės paramos, kad sumažėtų biurokratinių procedūrų dirvonuojančių žemių apželdinimui, miškotvarkos projektų rengimui ir leidimų išdavimui teisėtiems kirtimams. Vienas iš LMSA pradininkų Kazimieras Šiaulys mano, kad vienas iš departamento direktoriaus pavaduotojų turėtų būti atsakingas už privačius miškus ir jį turėtų deleguoti asociacija. Į LMSA buvo priimti nauji nariai. Jelena Aneičik ir Jūratė Jankauskienė, LMSA valdybos narės, kalbėjo apie LMSA ir AM (Aplinkos ministerija) bendradarbiavimo sutarties įgyvendinimą.  

Sertifikavimo sistema
Apie pažangą privačių miškų sertifikavimo sistemos diegime kalbėjo „PEFC Lietuva“ nacionalinis sekretorius Eduardas Mickevičius. Šis darbas vykdomas remiant švedams ir tai puiki proga Lietuvai gauti PEFC sertifikavimo standartą. Kaimyninėje Latvijoje už sertifikuotų miškų medieną mokama brangiau. LMSA pirmininkas A. Gaižutis padėkojo E. Mickevičiui už dokumentų paketo rengimą, kad Lietuvoje būtų įdiegta PEFC sertifikavimo sistema.