Naujienos

dr.(HP) St.Mizaras: Aplinkos ministerijos atsakymo dėl 2017-12-08 d. rezoliucijos komentaras

Atsakyme pakartojama LRV programos priemonių (2017-03-13 d.) formuluotė dėl mokesčių privačiuose miškuose: „Atskaitymų pagal Miškų įstatymą ir bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo sistemos tobulinimas, siekiant nustatyti, kad atskaitymai skaičiuojami ne nuo pajamų už parduotą medieną, o nuo miško vertės, taip mažinant naštą aktyvią veiklą vykdantiems privačių miškų savininkams, kartu suaktyvinant miško žemės rinką ir sudarant prielaidas formuoti racionalesnes miško valdas ir bendradarbiauti miško savininkams.

LMSA komentaras: LMSA konferencijos Rezoliucijos tekstą perskaityti galima čia...>>> , o su Aplinkos ministerijos atsakymu galima susipažinti čia; [1 psl.] ir [2 psl.].

Jokių konkretesnių siūlymų nėra, nors jau veik metai praėjo nuo priemonės patvirtinimo, numatant ją įgyvendinti iki 2019 m. II ketv. Aplinkos ministerija privačių miškų mokesčių tobulinimą sieja su naujos redakcijos Miškų įstatymo parengimu. Ji planuoja organizuoti Miškų ūkio konsultacinės tarybos posėdį, diskutuoti dėl galimų principinių naujos redakcijos Miškų įstatymo nuostatų, sudaryti darbo grupę ir iki 2018 m. pabaigos parengti pirminį naujos redakcijos Miškų įstatymo projektą. Tai ne kartą girdėta grandinėlė, dažniausia mažai rezultatyvi. O jau metai prarasti. Tačiau esmė ne įstatymo redakcijoje. Svarbiausia tai, kad Aplinkos ministerija nežino, kaip redaguoti Miškų įstatymą ir dar tik planuoja diskutuoti dėl galimų principinių naujos redakcijos Miškų įstatymo nuostatų. Įstatymai ir kiti teisės aktai yra viena iš politikos įgyvendinimo priemonių. O miškų ūkio politika apibrėžiama strategijose (tikslai ir uždaviniai, jų įgyvendinimo priemonės). Jei tikslų pasiekimui reikalingi nauji teisės aktai ar jų pakeitimai, tai jie ir rengiami.

Dabartinis Lietuvos miškų ūkio strateginis dokumentas „Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programa” (toliau – Programa) mažai gali pasitarnauti Miškų įstatymo tobulinimui. Programos strateginis tikslas – didinti miškų teikiamą įvairiapusę naudą visuomenei, yra visuomet aktualus ir jo svarba nekelia abejonių. To nepasakysi apie Programoje nurodytą šio tikslo pasiekimo vertinimo kompleksinį kriterijų. Jis skaičiuojamas kaip atskirų rodiklių – 1) miškingumo, 2) bendro medynų tūrio, 3) miškų ūkyje sukuriamos pridėtinės vertės dalies bendrame vidaus produkte (toliau – BVP), 4) vienam asmeniui tenkančio miško ploto, 5) miškų, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla, dalies reikšmių pokyčio nuo 2011 metų, išreikšto procentais, suma. Programoje numatyta, kad šio kriterijaus reikšmė 2015 m. bus 10 proc., o 2020 – 20 proc. Tačiau dauguma šių rodiklių (išskyrus BVP dalies didėjimą) veik nepriklauso nuo miškų ūkinės veiklos pastangų. Šalies miškingumas didėjo, bet pagrindinė priežastis – savaime mišku apaugusios žemės ūkyje nenaudojamos žemės. Medynų tūrių didėjimas miškuose irgi mažai priklausė nuo ūkinės veiklos. Jį daugiausiai įtakojo miškingumo didėjimas, medynų amžiaus struktūra, apskaitos metodai. Vienam gyventojui tenkantis miškų plotas turi aiškią augimo tendenciją. Miškų plotai didėja, o gyventojų mažėja. Gyventojų emigracija gerina šį rodiklį. Miškų, kuriuose vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla, dalis didėja dėl rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti miškų plotų mažėjimo. Kol jie bus perduoti privatiems ar valstybiniams savininkams, tol rodiklis gerės. Įvertinę minėtą kompleksinį kriterijų 2015 m., gauname ne planuotą 10 proc. padidėjimą, o 3,3 proc. sumažėjimą, iš esmės dėl miškų ūkio dalies BVP nuosmukio 2015 metais.

Lietuvos miškų teikiamos naudos visuomenei padidinimo vertinimas 2011-2015 m.

Miškų ūkio strateginis planavimas atsilieka nuo gyvenimo aktualijų. Paskutinis Programos priemonių planas parengtas 2015-2017 metams. Jau prasidėjo 2018 m., o naujo priemonių plano nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą valstybės miškų ūkio strategiją formuoja bei valstybines miškų ūkio programas rengia Aplinkos ministerija. Praktiškai tai Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų politikos skyrius. Atrodytų, kad aštuonių strateginio mąstymo darbuotojų turėtų pakakti Lietuvos miškų ūkio strategijoms rengti ir savalaikiai atnaujinti.

Grįžtant prie 5 % mokesčio, kyla klausimas, kodėl tokio aktualaus privačių miškų savininkams klausimo sprendimą reikia taip ilgai atidėlioti. Aplinkos ministerija dar 2015 m. įvykdė Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 metų programos įgyvendinimo 2015-2017 metų plano priemonę „Peržiūrėti su miškų ūkiu susijusių mokesčių sistemą ūkio subjektų konkurencingumo kontekste ir parengti pasiūlymus dėl šios sistemos tobulinimo”. Buvo užsakytas tyrimas, kurio ataskaitoje yra pagrįstas pasiūlymas atsisakyti  privatiems miškams 5 proc. mokesčio ir suformuluotas Miškų įstatymo pakeitimas: Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti, Vyriausybės nustatyta tvarka, valstybinių miškų valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą nuo bendrojo pelno, susijusio su parduota žaliavine mediena ir nenukirstu mišku.  Vyriausybės programos priemonę dėl privačių miškų apmokestinimo tobulinimo būtų galima įgyvendinti per 2 kartus. Pirmiausia, neatidėliojant panaikinti 5 proc. mokestį privačių miškų savininkams, aktyvuojant grandinėlę – Aplinkos ministerija, Vyriausybė, Seimas. Taip būtų įvykdyta Vyriausybės programos priemonės viena dalis „atskaitymai skaičiuojami ne nuo pajamų už parduotą medieną”. Kitai daliai „atskaitymai nuo miško vertės” reikėtų detalesnio pagrindimo, kurį Aplinkos ministerija jau galėjo turėti. Svarbiausias čia yra mokesčio tarifo dydis. Žemės ūkyje taikomi 0,01-4,0 proc. Aukšti tarifai taikomi tik baudžiamaisiais atvejais. Galimi du apmokestinimo atvejai: miško žemės ir miško.  Vyriausybės programoje paminėta miško vertė. Šiuo metu (2016-01-01) ji yra vidutiniškai 2213 €/ha. Taikant 0,5 proc. mokesčio tarifą už hektarą vidutiniškai tektų kasmet mokėti 11,1 €/ha, o už visus privačius miškus 9,4 mln. eurų . Tačiau atsirastų 250 tūkst. mokesčio mokėtojų administravimo problema. Keistokai atrodytų apmokestinimas 240 tūkst. ha saugomų ir apsauginių privačių miškų, didelę apsauginę reikšmę turinčių mažų miškelių, jaunuolynų privačiuose miškuose. Juo labiau, kad visuomenė nemokamai gauna privačių miškų lankymo, grybavimo, uogavimo, netgi medžiojimo paslaugas. Aktualesnis būtų privačių miškų savininkų skatinimas siekiant jiems keliamų uždavinių įgyvendinimo. O biudžeto įplaukų  vertėtų paieškoti kitokio pobūdžio su miškais susijusiose priemonėse, kurių yra ir ženkliai efektyvesnių.

dr.Stasys Mizaras
miškų ūkio ekonomistas
2018-02-08