Naujienos

Medžioklės konsultacinės tarybos prie Aplinkos ministerijos posėdis

2018 m. rugsėjo 7 d. Aplinkos ministerijoje įvyko Medžioklės konsultacinės tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomi du klausimai: (i) vilkų populiacijos valdymo sprendimai  (Vilko apsaugos planas, Medžioklės taisyklių pakeitimai); (ii)  Lenkijos medžioklės valdymo elektroninės sistemos pavyzdžio pristatymas ir jo pritaikymo Lietuvai perspektyvas nagrinėjimas.

Medžioklės konsultacinės tarybos posėdyje buvo pristatytas vilko (canis lupus) apsaugos planas, kuriame numatyta, kad pagrindinis ilgalaikis vilkų populiacijos valdymo ir apsaugos tikslas – užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31–62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250–500 individų) ribose, kasmet vertinant kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.

2018 m. nustačius naują apskaitos tvarką, visuose medžioklės plotų vienetuose vasario-kovo mėn. medžioklės plotų naudotojai nuolatiniuose apskaitos maršrutuose atliko medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, kuri parodė, kad vilkai nuolat lankėsi 48 iš 60 Lietuvos savivaldybių (80 proc.). 2018 m. apskaitos metu pirmą kartą nustatytas pėdsakų dažnumo indeksas, t.y. pėdsakų skaičius, tenkantis 1 km nuolatinio apskaitos maršruto, kuris 2018 m. buvo 0,096 arba beveik 1 pėdsakas/10 km nuolatinio apskaitos maršruto. Kartojant  apskaitą pagal pėdsakus sniege tuose pačiuose apskaitos maršrutuose kasmet, bus galima palyginti paplitimo ir santykinės gausos pasikeitimo tendencijas. Santykinės gausos pokyčius galima interpretuoti tik didelėse, ne mažesnėse kaip apskritis teritoriniuose vienetuose.

Vilko apsaugos plane pateiktas vilko rūšies palankios apsaugos būklės Lietuvoje apibrėžimas. Palanki vilko rūšies apsaugos būklė apibrėžiama tokias kriterijais: (i) populiacija stabili, ne mažesnė kaip 31 šeima (bendras populiacijos dydis ne mažesnis kaip 250 individų žiemos pabaigoje) arba gausėjanti ir populiacijos naudojimo apimtys nesukelia grėsmės rūšies ilgalaikiam išlikimui šalyje ir grėsmės Baltijos vilkų populiacijai; (ii) rūšies arealas šalyje nemažėja ir nėra tikėtina, kad sumažės ateityje, o vilkų individai reguliariai sutinkami ne mažiau kaip 60 procentų Lietuvos savivaldybių; (iii) rūšies buveinė yra pakankamai didelė, jos esama fragmentacija, rūšies trikdymas buveinėje ir kiti specifiniai buveinės požymiai užtikrina, kad populiacija išliks gyvybinga ilgą laiką ir nėra tikėtina, kad šie specifiniai buveinės požymiai pablogės ateityje.

Nors medžioklės konsultacinės tarybos posėdyje medžiotojų organizacijų atstovai išsakė savo neigiamą požiūrį į augančia vilkų populiaciją, pranešė apie vis dažniau girdimus pranešimus apie vilkų daromą žalą, informavo apie savo stebėjimus, kad daug elnių jauniklių patelių yra netekusios jauniklių, kuriuos tikėtina sudraskė vilkai, tarybos posėdyje dalyvavęs aplinkos ministras K.Navickas nurodė, kad Aplinkos ministerijos duomenimis vilkų populiacija yra stabili ir nebus leidžiama vilkų medžioti daugiau nei yra nustatyta praėjusių metų kvotoje. LMSA atstovui paprašius atsakyti į klausimą kodėl Lietuvoje vilkų populiacija kaip stabili apibrėžiama tokiu pačiu arba didesniu vilkų šeimų skaičiumi nei Vokietijoje ar Lenkijoje, kurių teritorijos yra kelis kartus (Vokietijos apie 10 kartų didesnė) Aplinkos ministerijos atstovo buvo atsakyta, kad stabilus vilkų populiacijos skaičius yra labiau politinis sprendimas, o ne biologinių reiškinių nulemtas skaičius.      

Buvo pristatytos medžioklės taisyklių pakeitimai, kurie medžiotojus įpareigos pateikti daugiau iš sumedžioto vilko paimamų biologinių mėginių, kuriuos vilkų medžioklės sezono pabaigoje surinks atsakingi už vilkų tyrimus asmenys. Taip pat bus patvirtinta savanoriško pranešimo apie pastebėtus vilkus ar jų veiklos padarinius anketa, kurią bus galima pateikti elektronine forma, ir kuri taps įrankiu vilkų populiacijai stebėti.

Aplinkos ministerijos atstovai pristatė modernią Lenkijos medžioklės elektroninę organizavimo tvarką, kuri galėtų pakeisti ir Lietuvoje naudojamą popierinį medžioklės lapą. Elektroninėje sistemoje būtų ne tik fiksuojamos medžioklės, bet ir jų konkreti vieta, laikas, sumedžioti medžiojamieji gyvūnai bei kita svarbi medžioklės organizavimui bei kontrolei informacija. Aplinkos ministerijos atstovai paaiškino, kad pradžiai tokia sistema Lietuvos medžioklės organizavime galėtų būti diegiama laisvanoriškai. Lietuvos medžiotojų organizacijų atstovai šią naujovę sutiko skeptiškai, nes mato daug jos diegimo ir naudojimo problemų.

Lietuvos miško savininkų asociaciją posėdyje atstovavo LMSA Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas advokatas dr.Algimantas Šindeikis.

LMSA inf.