Naujienos

A.Šindeikis: Seimas 2019 metais vėl nusprendė grįžti prie sovietmečiu galiojusios medžioklės tvarkos

Nuo 2019 m. sausio 1 d. net ir žemės savininkas, kuris turi 100 ha žemės sklypų nuosavybę medžioklės plotų vienete, netenka imperatyvios teisės tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu. Pagal naują Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies redakciją, medžioklės plotų naudotojas turės teisę pats spręsti priimti ar nepriimti žemės savininką į medžiotojų kolektyvo narius. Aplinkos ministerijos rengiamas Rekomendacijas dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų rasite čia...>>> .

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Medžioklės įstatymo 13 str. 1 daliai privačios žemės sklypo savininkas, turintis medžiotojo bilietą ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, tais atvejais, kai šio medžioklės plotų vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, turi teisę tapti šios asociacijos nariu, prisiimdamas visas asociacijos įstatuose numatytas pareigas ir teises, o medžioklės plotų naudotojas (asociacija) priima sprendimą dėl šio savininko priėmimo į asociacijos narius per 30 dienų nuo jo prašymo pateikimo dienos. Jeigu medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako šioje dalyje nurodytą privačios žemės sklypo savininką priimti į savo narius arba kai medžioklės plotų naudotojas nėra asociacija, šis savininkas, šiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti) sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl šiam privačios žemės sklypo savininkui skiriamų sumedžioti gyvūnų skaičiaus nustatymo tvarkos, dėl tiesioginių ir proporcingų medžioklės plotų naudotojo išlaidų, susijusių su medžiojamosios gyvūnijos apsauga, medžioklės plotų priežiūra ir medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimu, kompensavimo tvarkos, dėl medžioklės dokumentų išdavimo šiam privačios žemės sklypo savininkui ir jų grąžinimo, dėl kitų medžioklės organizavimo tvarkos reikalavimų vykdymo. Rekomendacijas dėl tipinių šioje dalyje nurodytos sutarties sąlygų nustato aplinkos ministras. Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas, pateikus medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) įgalioto organo sprendimą priimti jį į šios asociacijos narius, atsisako arba nevykdo sąlygų tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.

Nors po Medžioklės įstatymo priėmimo 2002 m. pasikeitė Lietuvos valstybės socialinė realybė – beveik 100 proc. žemės ūkio paskirties ir 50 proc. miškų žemės priklauso privatiems asmenims,  o Konstitucinis Teismas dar 2005 m. konstatavo, kad žemės savininkų teisės turi būti užtikrinamos ir medžioklės srityje, Seimas 2019 m. vėl grįžta prie sovietmečiu galiojusios medžioklės tvarkos, kai spręsti kas gali ar negali būti medžiotojų būrelio nariu ir medžioti turėjo tik pats medžiotojų būrelis.

Aplinkos ministerija įgyvendindama savo pareigą parengti rekomendacijas dėl tipinių sutarčių sąlygų parengė tokias rekomendacijų projektą, pagal kurį žemės savininkas, kurio medžioklės ploto naudotoja asociacija nepriims į savo medžiotojų kolektyvo narius, turės tik kasmet mokėti už teorinę teisę medžioti, apmokėti dalį medžioklės plotų naudotojo išlaidų medžioklės infrastruktūros įrengimui, kuria neturės jokios teisės naudotis.

Apskritai nei pėdos žemės nuosavybės neturintys medžiotojai ir toliau galės naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir nustatyti nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus žemės savininkams, siekiantiems medžioti savo nuosavybėje.

Akivaizdu, kad dėl tokios medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pataisos kils daug ginčų tarp žemės savininkų ir medžiotojų būrelių, kurie persikels į teismus ir žemės savininkai, siekdami įgyvendinti savo teisę medžioti ilgai bylinėjęsi ir patyrę dideles išlaidas gali ir neužsitikrinti šios savo teisės, nes teismai vadovausis Aplinkos ministerijos parengtomis tipinių sutarčių su žemės savininkais rekomendacijomis, kurios žemės savininkams praktiškai nustato tik pareigas, bet ne realias teises.

Komentarai ant Aplinkos ministerijos Rekomendacijų dėl tipinių sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) sąlygų teksto konkrečių straipsnių [ pateikiami čia...>>> ]. 

Iki š.m. sausio 24 d.(ketvirtadienio) lauksime Jūsų vertinimo, pastabų ir komentarų, kuriuos apibendrinę pateiksime kaip asociacijos poziciją projekto rengėjams.

LMSA Valdybos narys ir Medžioklės reikalų komiteto pirmininkas
advokatas Algimantas Šindeikis
El. pastas: advokatas@sindeikis.lt