Naujienos

Medienos ir miškų rinkose nuosmukio dar nejaučiama

Kokia situacija stebima miškų ir medienos rinkose ir kaip ji keisis ateityje? Apie medienos rinkos aktualijas Lietuvoje ir užsienyje- portale DELFI įžvalgomis dalinasi Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis ir Branginu lt vadovas Žilvinas Juzėnas. Straipsnis publikuojamas Grynas.lt čia...>>>

 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučučio komentarai į DELFI žurnalistės Brigitos Ragickaitės užduotus klausimus, parengti remiantis asociacijos narių įžvalgomis,  pateikiami žemiau:

Medienos rinka pastaruoju metu atsigauna, kyla jos supirkimo kainos. Kokie pokyčiai ir kodėl šiuo metu palankiausi privačių miškų savininkams?

Medienos rinka po truputį pradėjo atsigauti jau nuo rugsėjo mėn. Lietuvos medienos rinkos svyravimai priklauso nuo medienos poreikio pasaulinėse rinkose, nes lietuviška pjautinė mediena ir kiti medienos produktai eksportuojami į daugiau kaip trisdešimt skirtingų valstybių. Pastarajį medienos brangimą stipriausiai įtakojo išaugęs pjautinės medienos poreikis Jungtinėse Amerikos Valstijose (dėl “pasidaryk pats” sektoriaus suaktyvėjimo ir išaugusių naujų statybų bei sumažėjusios pasiūlos iš kaimyninės Kanados). tad amerikiečiai pirmieji didino kainas. Ir gan ženkliai. Išaugusį poreikį stengėsi patenkinti daugelis gamintojų, tad lentpjūvėse pradėjo augti kokybiškų pjautinųjų rastų iš spygliuočių medžių kainos. Pavymui kainos pradėjo kilti ir kitose rinkose, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje (JK). Lietuvoje paskutinius 2 mėn. irgi gan ženkliai kyla pušies (P), eglės (E) ir beržo (B)  rąstų kainos kyla (~ape 20 procentų ir turi didelę paklausą). Vertinant nuotaikas lentpjūvėse, tokios kainos galimai laikysis ir 2021m. I ketvirtį (tolesniam laikotarpiui niekas nedrįsta prognozuoti). Šis kainų kilimas veikia ir prekybą mišku, nes , pavyzdžiui, miško išsikirtimui (vadinamojo stačio miško) kainos pastaruoju metu pakilo: B - apie 28 proc. P- apie 19 proc., E-apie 15 proc. Ko nepasakysi apie malkų, biokuro ir popiermedžių kainą. Popiermedžių kainos išliko tose pačiose žemumose o malkos kaina kartais net nedengia gamybos ir transportavimo kaštų. Biokuras visiškai iki šiol neturi paklausos. Miškų savininkams dabar labiausiai apsimoka naudoti brandžius E, P ir B medynus,  kur didesnė dalis paruošiama stambesnės paklausios rinkoje medienos.

Kokia mediena ir kodėl yra vertingiausia? Nuo ko tai priklauso?

Vertingiausia yra ąžuolo (Ą) mediena, jo kaina yra beveik dvigubai aukštesnė nei eglės. Tada pagal vertingumą rikiuojasi P, B, E, uosis (U). Prasčiausia situacija su  juodalksnio (J), drebulės (D) ir baltalksnio (Bt) žaliavinės medienos paklausa ir kainomis. Tai pagrinde priklauso nuo iš medžių rūšies gaunamų rąstų išeigos ir jų kainos rinkoje. Dabartinėj situacijoj B rąstų išeiga yra mažesnė nei E, bet jie yra brangesni todėl medžių rūšis kaip B patapo vertingesnis už E. Jei lyginti pagal sortimentus, jų vertingumas išsirikiuotų sekančiai : rąstai, taros rąsteliai, popiermedis, malkos ir kirtimo atliekos biokurui.

Jau keletą metų egliniai pjautinieji rąstai buvo brangesni už pušies, bet dabar pušies kaina susilygino su eglės kaina ir Lietuvoje siekia net 80 EUR/m3 (pristačius į lentpjūvę), o Latvijoje jau siekia ir 90 EUR/m3. Šiai dienai beržo rąstų kainos labai geros: A klasė iki 120 EUR/m3,  o B klasė iki 95 EUR/m3. Trumpai tariant rąstų kainos labai geros ir privatūs miško savininkai po vasaros jau grįžta ūkininkauti į miškus.

Ar galima prognozuoti, kaip medienos kaina keisis ateityje? Nuo ko priklauso jos kilimas/kritimas?

Šitam nestabiliam laikotarpyje sunku prognozuoti toli į priekį, nes pasaulinėse rinkose pasireiškia didelė dinamika. Medienos kainos aukštos dažniausiai išsilaiko labai trumpai, ir gali būti,  kad po kurio laiko vėl pradės žemėti. Bet, kaip jau mineta anksčiau, lentpjūvėse vyrauja nuotaikos, kad  P, E, B pjautinųjų rąstų kainos nemažės iki 2021 m. II ketvirčio. Kaip rodo rinkos tendencijos, Ą rąstų kainos lieka stabilios (jas mažai įtakoja net ekonominiai nuosmūkiai, be to ąžuolo medienos neturime per daug, pateikiami rinkai kiekiai yra nedideli). Taros rąstelių kaina gali net truputi kilti dėl taros lentelių ir iš jų gaminamų padėklų poreikio Vakarų Europoje, bei dėl didelės gamintojų konkurencijos Lietuvoje. Dar šių metų pabaigoje (arba kitų pradžioje) UAB”Juodeliai” turėtų pilnai paleisti pakavimo elementų gamyklą Marijampolėje, kurios gamybiniai pajėgumai žaliavinės medienos poreikį padidins net iki 1 mln. m3 per metus, tad tarrąsčių poreikis turėtų augti. Popiermedis ir malkinė mediena šiuo momentu yra kainų žemumose ir neaišku kada tai atsigaus. Nes poreikio popiermedžiams į Skandinaviją kolkas nėra ir neaišku kada situacija keisis. Ateinančių metų I ketvirčio jų kainos turėtų paaaiškėti gruodžio mėn. pradžioje. Kol kas popiermedžio ir malkinės medienos gamyba yra nuostolinga. Tai atsitiko dėl perteklinės medienos iš Baltarusijos. Jei tiekimas iš šios kaimyninės rinkos pristotų, šių sortimentų kainos Lietuvoj palaipsniui pakiltų. Šiltėjantis klimatas visoje Europoje mažina biokuro poreikį. Lietuvoje spalio mėn. buvo 3 lapsniais šiltesnis nei įprastai, dėl to šildymo sezonas pradėtas tik lapkričio pradžioje. Nors Lietuva ir nutolo nuo dujų pirkimo iš Rusijos, bet dabar niekaip negalime apsisaugoti nuo priklausomybės pigiam biokurui iš Baltarusijos ir mūsų miško savininkams tenka kirtimo atliekas bei malkas pūdyti miškuose, nes biokuro supirkimo kainos nepadengia net biokuro ruošos savikainos.

Pagrinde medienos kainą įtakoja statybų ir baldų pramonės rinka, jei šie sektoriai laikosi gerai, tai jaučiamas didesnis medienos poreikis ir aukštesnis kainų lygis. Dar kainą įtakoja pjautos medienos tiekimas iš Baltarusijos ir Rusijos. Dabartiniu metu lenpjūvės ir kiti pjautos medienos importuotojai jaučia tiekimų sutrikimus iš šių rinkų.

Šis laikas tinkamas tiek siūlyti savo miško medieną iškirtimui, tiek pardavimui su žeme. Ką, anot jūsų, svarbiausia žinoti planuojant tiek viena, tiek kita?

Šis laikas medžiapjūtei ar miško pardavimui yra palankus. Verta žinoti prieš kertant mišką, kad dokumentų tvarkymas užtrunka apie kelis mėnesius, tuos darbus geriau visada pasiruošti iš anksto ir medžiapjūtą vykdyti tuomet, kada palankiausia kaina rinkoje.

Miško savininkų sprendimus įtakoja ne tik turimo miško charakteristikos, bet ir su nuosavybe siejami emociniai sentimentai. Jei savininkas nėra pasiryžęs dėl emocinio prisirišimo išlaikyti nuosavybėje turimą mišką, kuomet reikia daugiau pinigų (pvz. įsigyti būstui),  dabartinis teisinis reguliavimas toks, kad mokestine prasme skatinama parduoti visą sklypą su žeme- tada nereikia mokėti vienintelio tokio ES šalyse 5 proc. mokesčio nuo galutinės pardavimo kainos. Parduodant mišką su žeme, jei parduoda išlaikęs nuosavybėje 10 metų (arba jei mišką atgavo restitucijos būdu) - nereikės mokėti ir GPM mokesčio.  Vienas trūkumas šiuo atveju- kad dėl preito Seimo įvestų apribojimų pirkimui su žeme iki 1500ha, didieji ir geriausią kainą galintys pasiūlyti pirkėjai pasitraukė iš rinkos.

Jei pardavinėti mišką išsikirtimui (stačiu mišku), tai šiuo metu tinkamas laikas parduoti Ą, P, B, E medynus, kol jų kaina (palyginus su 2020m. 1 ketvirčiu) aukšta. Likusių medžių rūšių medynus dabar neapsimoka pardavinėti, bent jau kol nepakils popiermedžio ir malkinės medienos kainos. Ir dar, dėl aukščiau minėtų priežasčių, mokestine prasme savininkui labiau apsimoka parduoti statų mišką išsikirtimui nei pagamintus sortimentus (dėl 5 proc. mokesčio nuo galutinės pardavimo kainos).

Apibendrinant, medienos kainos priklauso nuo paklausos ir pasiūlos balanso rinkoje, kaip minėta, šiai dienai didžiulis poreikis rąstų ir tarrąsčių, bet niekam nereikia popiermedžių ir malkinės medienos. Privatiems miško savininkams esamomis sąlygomis jau galima ūkininkauti, nes šiuo metu vidutinė kaina turėtų tenkinti.

Pilną straipsnį "Palankus metas parduoti šį turtą: jau nuo rugsėjo kyla kainos", kuris publikuojamas Grynas.lt 2020-11-19, rasite čia...>>>