Naujienos

2021 - 11 - 11

ŽŪM pristatytas pirminis LŽŪKP 2023–2027 strateginio plano projektas stipriai nuvylė miškų ūkį

Šį trečiadienį, 2021-11-10 , vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatytas pirminis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas stipriai nuvylė miškų savininkus. Miškininkystės veikloms skirtą finansavimą ŽŪM užsimojo sumažinti bene 7 kartus. 

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Europos Komisijai (EK) turi pateikti iki šių metų  gruodžio mėn. 31 d. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) vakar, trečiadienį, dėl to užvirė aktyvi diskusija.

Strateginį planą  su indikacijomis apie galimą lėšų paskirstymą tarp sektorių ŽŪM Seimo Kaimo reikalų komitetui iš esmės pristatė pirmą kartą. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano įgyvendinimui bus taikomas Naujasis paramos modelis (ang. New Delivery Model). Šiuo modeliu siekiama, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas rezultatams, o ne reikalavimų atitikties vertinimui, kuo iš esmės grindžiama dabartinė paramos sistema.

ŽŪM teigimu, visam 2023-2027 metų laikotarpiui Lietuvos žemės ūkiui remti numatyta kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų. Iš jų – 3 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, iš kurių privalomiesiems įsipareigojimams turi būti skirta bent 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis – ekoschemoms, dalis taip pat turi būti skiriama papildomai perskirstymo paramai tvarumui didinti. Iš Kaimo plėtros numatyta 977,5 mln. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams – 391 mln. eurų. Iš visų lėšų 35 proc. turės būti skiriama aplinkosauginėms ir su klimato kaita susijusioms priemonėms, dar 5 proc. – bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai. Be to, priemonės yra ir kofinansuojamos nacionalinio biudžeto lėšomis, preliminariai tam reikėtų 274,2 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto lėšų.

ŽŪM pristatytas pirminis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas stipriai nuvylė miškų savininkus. Miškininkystės veikloms skirtą finansavimą projekte ŽŪM užsimojo sumažinti ~ 7,3 kartus (!!!).

Posėdyje dalyvavęs Lietuvos miško ir žemės savininkų asocoacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis neslėpė, kad yra nemaloniai šokiruotas pirminio pasiūlymo. Mat ŽŪM  ne tik kad iki šiol neaptarė su socialiniais partneriais miškininkystės veikloms numatytų gairių bei finansavimo, tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatytuose planuose pateikė netgi 7 kartus norimą sumažinti finansavimą šiai sričiai (lyginant su ankstesniais laikotarpiais). Tai niekaip nedera nei su deklaracijomis dėl Žaliojo kurso įgyvendinimo, nei su Nacionalinio susitarimo dėl miškų nuostatomis.

Kad pagrįsti posėdyje išsakytus faktus, pateikiame lentelę su faktiniais duomenimis, kiek buvo numatyta finansinės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą pradėjus ją įgyvendinti t.y. 101.8 mln.EUR , neįskaičiuojant tęstinių įsipareigojimų (žiūr.lentelę). Palyginus su tuo, kas šiuo metu programuojama LŽŪKP 2023-2027 m. strateginio plano projekte- 13,9 mln.EUR , neįskaičiuojant tęstinių įsipareigojimų (žiūr.pav.)

 KPP2014-2020

Tai niekaip nedera su deklaruojamais miškų ūkiui keliamais tikslais tiek nacionaliniu, tiek ES lygmenyse. O toks drastiškas planas esminiai sumažinti finansavimą siūlomas vienpusiškai, yra nepateisinamas. Iki šiol jokio aptarimo dėl miškininkystės veiklų LŽŪKP 2023-2027 m. strateginio plano projekte ir jų finansavimo su socialiniais partneriais ŽŪM nevyko.

Reaguodamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patikino, kad tai tik pirminiai pasiūlymai ir jie galės būti koreguojami. 

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis įtraukė šį klausimą į nuoatinę komiteto parlamentinę kontrolę. Nuo šiol kiekvieną trečiadienį komiteto posėdžiuose ŽŪM atsiskaitinės komiteto nariams, kokia pažanga pasiekta rengiant Strateginį planą.

Posėdžio video įrašas (žiūrėti nuo 50 min.):

Strateginis planas yra rengiamas ruošiantis naujam (2023–2027 m.) bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio įgyvendinimui. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. kiekviena valstybė narė, atlikusi išsamią stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę ir nustačiusi konkrečius savo poreikius, turi parengti vieną bendrą BŽŪP strateginį planą, apimantį tiesiogines išmokas, kaimo plėtrą ir sektorines programas (intervencijas) bei pateikti jį Europos Komisijai  (EK). EK per šešis mėnesius turi įvertinti ir patvirtinti planus iki jų įgyvendinimo pradžios nuo 2023 m. sausio 1 d. 

Rengdamos BŽŪP strateginius planus, valstybės narės remiasi ir EK konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, ypatingą dėmesį skirdamos Žaliojo kurso tikslų ir su strategija „Nuo ūkio iki stalo“ bei su 2030 m. biologinės įvairovės strategija susijusių tikslų įgyvendinimui.

Kitas Seimo komitetas- Seimo Europos reikalų komitetas - lapkričio 12 d. posėdyje taipogi susipažino su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (toliau – Strateginis planas) projektu. Video įrašas:

.